Įprastas svarbių įstatymų rengimo kelias yra toks: pirmiausiai yra suformuojama įstatymo koncepcija – pagrindinės rengiamo įstatymo nuostatos, jos yra aptariamos su visuomene ir suinteresuotomis jos grupėmis, o po to, jų pagrindu formuluojami įstatymo straipsniai. Atkūrus Lietuvos valstybę, aukštojo mokslo reforma buvo vykdoma remiantis tradicine Europine universitetų samprata, o reformos nuostatos buvo suderintos su visomis politinėmis jėgomis ir akademine bendruomene. Dabar pateikti ŠMM siūlymai keisti Aukštojo mokslo įstatymą esmingai keičia padėtį: yra siūloma keisti daug konkrečių įstatymo straipsnių, o tie pakeitimai iš esmės įtvirtina visai kitą Aukštojo mokslo Lietuvoje koncepciją. Kadangi koncepcijos pakeitimas niekur nebuvo aiškiai suformuotas, visuomenėje neaptartas, galimos labai grėsmingos pasekmės, todėl sulaukia didelės negatyvios reakcijos ir kelia socialinę įtampą. Dokumentai: Raskinio siūlymai - tezės.