Švietimo ministras: studijų programos – pagal rinkos poreikius | Lietuvos mokslininkų sąjunga
MOKSLASplius.lt

Švietimo ministras: studijų programos – pagal rinkos poreikius

Dainius Pavalkis, švietimo ir mokslo ministras, tvirtina keliantis sau tris svarbiausius tikslus: pasiekti aukštesnę ugdymo ir studijų kokybę, išlaikyti bent jau esamą švietimo finansavimą ir tinkamai atstovauti Lietuvai pirmininkaujant ES.
 

Interviu VŽ jis žada, kad jau netrukus Vyriausybei teiks sprendimo projektą – kiek ir kokių sričių pirmakursių šiemet bus priimta į aukštąsias mokyklas. „Svarbu, kad rengtume tokius specialistus, kokių reikia darbo rinkai“, – pabrėžia ministras.

Jis taip pat žada netrukus pateikti aprašą, kaip bus sudaroma Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilė, tobulins mokinio krepšelio lėšų skyrimo metodiką.

– Kaip vertinate esamą padėtį Lietuvoje – gerai nuveiktus ir nenuveiktus ligšiolinių jūsų pirmtakų darbus?

Švietimo padėtis Lietuvoje yra gana gera: mūsų vaikai įgyja pakankamai kokybišką bendrąjį išsilavinimą, turi įvairių galimybių studijuoti ir Lietuvoje, ir užsienyje. Pagal studentų skaičių esame vieni pirmaujančiųjų Europoje. Klausimas, ar čia ir galima sustoti, ar mūsų švietimo sistema atitinka visuomenės, darbo rinkos lūkesčius.

Aukštojo mokslo reformos reikėjo, tačiau ne viskas padaryta tinkamai ir iki galo. Dabartinės Vyriausybės programoje numatytas visiškai liberalaus krepšelio peržiūrėjimas. Valstybės reguliavimas rengiant specialistus privalo būti, jei norime rengti ne diplomuotus bedarbius. Taip pat reikia stiprinti profesinį mokymą, nes trūksta kvalifikuotų darbininkų, ypač gamybos sektoriuje.

– Kaip vertinate prieš kelerius metus pradėtą aukštojo mokslo reformą – kokių pokyčių galima tikėtis šioje srityje?

Reforma davė postūmį aukštosioms mokykloms tobulėti, tapti atviresnėms. Tačiau nepavyko įgyvendinti pagrindinio uždavinio – studijų kokybės. Kol kas kai kurios studijų programos skirtos mokyti ne to, ko nori studentai ir darbdaviai, o to, ko nori dėstytojai. Peržiūrėsime studijų programas, diegsime absolventų įsidarbinimo stebėsenos sistemą. Bus pokyčių ir krepšelių skirstymo tvarkoje. Jie bus skiriami pagal siauresnes studijų krypčių grupes ir tokioms valstybei reikalingoms specialybėms, kaip miškininkai, inžinieriai, agronomai, technologai, policininkai ir kiti, nebeteks konkuruoti su itin paklausiomis studijų programomis.

– Ar bus keičiama krepšelių skirstymo tvarka?

Taip, bus griežtinamas pernelyg liberalus krepšelių paskirstymas. Atsiras aiškesnis valstybės užsakymas reikalingiems specialistams rengti. Kaip sakiau, siekiant, kad stojantieji į menkiau populiarias, bet valstybei būtinas specialybes gautų valstybės finansavimą, numatoma skaidyti biudžeto lėšas pagal smulkesnes studijų krypčių grupes. Tokiu atveju, pavyzdžiui, būsimieji inžinieriai dėl valstybės finansavimo nekonkuruotų su aukštesnius konkursinius balus turinčiais stojančiaisiais, pasirinkusiais populiaresnes socialinių mokslų studijas, ir inžinierius rengiančias specialybes pasiektų daugiau krepšelių.

– Kokios specialybės, jūsų nuomone, bus perspektyviausios po 4–5 metų?

Manau, išliks paklausūs inžinerijos, informacinių technologijų, medicinos, gyvybės mokslų specialistai.


Nuorodos: Visas interviu vz.lt.