Norint, nėra sudėtinga aptikti plagijavimą naudojant anti-plagijavimo sistemas. Daug sudėtingesnė yra plagijavimo prevencijos problema. Pimasis šių metų žurnalo Nature numeris šiai problemai skiria straipsnį su dešimčia patarimų. 

Kaip ir reikėjo laukti, Konstitucinis Teismas baigiantis gruodžiui paskelbė, kad kai kurie prieš pustrečių metų priimto Mokslo ir studijų įstatymo straipsniai prieštarauja Konstitucijai.

Nottingham'o universiteto fizikos profesorius Philip'as Moriarty samprotauja apie JK mokslo tarybų veiklą teigdamas, kad jos sudaro sąlygas realizuoti vyriausybės siekį toliau komercializuoti mokslinius tyrimus universitete.

Interneto svetainės openDemocracy viename iš skyrelių skelbiami straipsniai, kuriose klausiama ar aukštasis mokslas Jungtinėse Karalystėse tampa pavaldžiu rinkos logikai.  Jei taip, tai kaip šis procesas vyksta. Išvados: verslas įtakoja mokslinių tyrimų kryptis ir neigiamai veikia mokslinių tyrimų etiką.  

Po publikacijos mokslinis darbas neretai susilaukia įvairaus pobūdžio skaitytojų dėmesio ir įvertinimo. Tokia informacija gali būti ne mažiau vertinga už jo pradinę recenziją. Ar įmanoma tokią informaciją kaupti ir kaip tai daryti savo straipsnyje ''The paper is not sacred'' svarsto interneto svetainės Retraction Watch redaktoriai Adam Marcus ir Ivan Oransky.

Valstybinių aukštųjų mokyklų tarybos po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo kurį laiką gali veikti toliau, bet nedelsiant turi būti pakeista jų sudarymo tvarka, sako buvęs KT pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Juozas Žilys.

Lithuania, a country approximately the size of West Virginia, is situated on the southeast shore of the Baltic Sea. Lithuania’s existence is currently being threatened by nuclear power plants (NPPs) which Belarus and Russia are planning to build adjacent to Lithuania’s eastern and southwestern borders.

Šiuo portalu UNESCO skatina laisvą prieigą prie visų mokslo publikacijų visame pasaulyje. Tarp daugelio dalykų portale yra apibūdinta atvirosios prieigos situacija Lietuvoje.

The Wall Street Journal (gruodžio 2, 2011) straipsnyje “Scientists’ Elusive Goal: Reproducing Study Results” cituojamas mokslininkas teigia: “More often than not, we are unable to reproduce findings” published by researchers in journals. Tinklaraščio "The scholalry kitchen" autorius Ken Anderson teigia, kad dabartinė mokslo sistema neskatina (trukdo?) bandyti pakartoti jau paskelbtą rezultatą. Jis teigia, kad reikia vertinti pakartotų mokslo rezultatų skaičių, o ne publikacijų skaičių, ne citavimų skaičių ir ne žurnalo cituojamumo indeksą.

Ekonominė situacija pasaulyje verčia ekonomikos mokslininkus pagaliau pripažinti: ekonomikos mokslas neturi visuotinai pripažinto teorinio pagrindo. Pripažinti tai, liautis patarinėti visuomenei taip lyg patiems būtų viskas aišku, galiausiai laikytis principo - nekenk - ir yra etikos iššūkis ekonomikos mokslui. Tai teigiama Radford'o straipsnyje ir svarstoma ,,kas gi yra ekonomika?''. Taip pat klausiama (bet neatsakoma): kokia prasmė ruošti daugiau ekonomistų?

Prieš atsakydamas į šį klausimą, Česlovas Šimkevičius palygina fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus etikos principų požiūriu. Tiksliau, autorius primena R.K.Merton'o ir J.M.Ziman'o principus apibūdinančius šias tyrimų kryptis. Kita straipsnio dalis skirta Lietuvos mokslui, vėlgi vertinant jį etikos principų (nesi)laikymo požiūriu.

Š.m. gruodžio 10 d. (šeštadienį) 10 val. Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje konferencijų sąlėje įvyks konferencija ,,Mokslas ir Etika''

J.M. Wicherts'as teigia, kad duomenų, kuriais remiasi moksliniai tyrimai, viešinimas nėra įprasta psichologų bendruomenės praktika. Tokia praktika galėjo paskatinti Diederik'ą Stapel'į tuo pasinaudoti. Straipsnyje siūloma privalomai viešinti duomenis, kuriais grindžiama mokslo publikacija.

Žurnale "The Scientist" šį kartą rašoma apie Diederik'o Stapel'io straipsnį garsiajame leidinyje "Science". Be to, įdomus toliau pateikiamas paties Stapel'io tekstas.

October 31, 2011

In recent weeks I’ve been thinking whether I should respond and, if so, what I have to say. It’s hard to find the right words. The committee has spoken. And now I have and I want to say something, how impossible it is right to say.

Apsileidimas ar siekis išsaugoti universiteto autonomiją bei išskirtinumą? Toks klausimas kyla stebint Vilniaus universiteto (VU) kovą su aukštojo mokslo reforma – seniausias ir didžiausias šalies universitetas liko vienintelis, iki šiol nepatvirtinęs naujo statuto, nesuformavęs tarybos ir neišsirinkęs rektoriaus.

Žurnalistas pateikė pavyzdį, kuomet tendencingas mokslinės informacijos pateikimas visuomenei gali būti vertinamas žmonių gyvybėmis.

Konstituciniam Teismui (KT) nelengva aiškintis, ar aukštojo mokslo reformą nustatęs Mokslo ir studijų įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Besikreipusieji į KT Seimo atstovus kaltina bylos vilkinimu, tuo metu konservatorius Mantas Adomėnas kelia hipotezes, kad viskas šioje byloje nuspręsta iš anksto.

Matematikų bendruomenė jau senai išreiškė savo kritišką požiūrį apie bibliometrinių duomenų, tokių kaip ISI cituojamumo indeksas, naudojimą vertinant mokslinius tyrimus. Lietuvoje apie tai buvo rašyta savaitraštyje Atgimimas 2008 m. liepos 4-10 d. Nr. 26 (994); taip pat Lietuvos mokslininkų sąjunga 2010 m. gruodžio 11 d. organizavo šia tema konferenciją.

Mokslininkas yra atsakingas ne tik už tai, ką jis siekia padaryti, bet ir už visas numatomas savo darbo pasekmes. Žurnalo The Scientist straipsnyje jo autorius H. E. Douglas iliustruoja šį teiginį biologijos mokslo pavyzdžiais. Bet apie tai galėtų pasvarstyti kiekvieno mokslo atstovas.

Remdamasi dar 1963 metais atliktu psichologiniu eksperimentu Jennifer Crocker bando suprasti kaip mokslo darbe atsiranda apgavystė. Pretekstu šiam svarstymui žurnale Nature 479, 151; 2011 lapkričio 9 d. tapo olandų mokslininko Diederik'o Stapel'o duomenų falsifikavimo atvejis.

Komisijos tyrimas parodė, kad Tilburgo universiteto socialinės psichologijos srities mokslininkas Diederik'as Stapel'as savo darbuose naudojo falsifikuotus duomenis. Apie tai rašo Ewen Callaway žurnale Nature 479, 15; 2011 lapkričio 1 d.

Reaguojant į rinkos pokyčius Lietuvos aukštajame moksle stengiamasi tobulinti studijų metodus ir jų turinį, diegti naujausias informacinių technologijų priemones, radikaliai peržiūrėti programas, mokymo planus ir kvalifikacinius reikalavimus, studentų atrankos metodus, finansų valdymą ir administravimą. Tačiau, nežiūrint į tokias tendencijas ir pastangas, esminis trūkumas vis dėlto išlieka – žema mokslo ir studijų kokybė.

Jau kelinti metai Lietuvoje tęsiasi keista diskusija apie mokslo ir aukštųjų universitetinių mokyklų vaidmenį. Nuomones, bet, deja, ne faktus ir argumentus, dėsto save vadinantys politikais, lyderiais, visuomenės veikėjais. Patys mokslininkai šioje diskusijoje retokai pasirodo ir dar rečiau yra išgirstami. Pirma, profesionalams tikrai nesinori veltis į ginčą su tais, kurie rėksmingai  dėsto iš anksto susikurtus, nuogirdomis arba iškreiptomis emocijomis (pykčiu, apmaudu ar net paprasčiausiu pavydu) grindžiamus teiginius, o dar dažniau „neiginius“.

''Ethics of scientific work and evaluation of scientific publication" - parašyta remiantis pranešimu tarptautinėje mokslinėje konferencijoje ,,Akademinė etika ir universitetų valdymo tobulinimas'' (2011 m. birželio 28-30 d., Vilnius, MRU),

Lietuvos mokslininkų sąjungos priimtas Lietuvos mokslininko etikos kodeksas.

JAV kompanija iParadigms LLC 1996 m. sukūrusi anti-plagijavimo sistemą Turniti, prieš kelis metus pradėjo pardavinėti naują produktą WriteCheck. Šis produktas įvertina ar rašto darbas gali būti identifikuotas kaip plagijatas naudojant Turniti duomenų bazę. Straipsnyje ''Plagiarism Betrayal?'' svarstoma ar WritCheck sukurtas tam, kad apsisaugoti nuo antiplagijavimo sistemos Turniti?

Moksle yra žinoma atveju, kai mokslininkai "pataiso" eksperimentų ar modelių rezultatus, tačiau šis Kanados mokslininkas į savo reziumė ir paraiškas paramai gauti papildydavo savo nebūtais nuopelnais - tyrimais kurių net nebuvo vykdoma. Plačiau Kalgario Herald straipsnyje anglų kalba.

Jeigu valdžios siūlomas Vilniaus universiteto autonomijos lygio žeminimas garantuotų aukštesnę mokslinių tyrimų ir studijų kokybę, galima būtų su tokiu žeminimu sutikti. Jeigu VU Statuto teisinio statuso menkinimas mažintų vienkryptę Lietuvos jaunimo migraciją į užsienį ir didintų mūsų tautos kūrybinį ir inovacinį potencialą, galima būtų Statutą nuleisti iki kokio para-sub-poįstatyminio akto lygio ir nekvaršinti nei sau, nei kitiems galvos.

Linksma provokacija, skirta politikams dar kartą apgalvoti universitetų egzistavimo valstybėje prasmę ir paskatinti viešas diskusijas. Taip ekspertų pasiūlymus Vilniuje ir Kaune palikti po vieną universitetą vertina prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė. Ji perspėja, kad įgyvendinus siūlomą pertvarką dėl monopolio studijos gali net pabrangti, o studijų ir mokslo rezultatai - smukti.

Po vieną universitetą Vilniuje ir Kaune palikti siūlantys ekspertai nenagrinėjo Šiaulių universiteto (ŠU) ir Klaipėdos universiteto (KU) perspektyvų. Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė užsimena, kad regioniniai universitetai, nenorėdami nusileisti iki kolegijų lygio, turės bendradarbiauti su kitais stipriais universitetais, antraip jų laukia liūdnas likimas.

Džiaugiuosi, kad viešumoje vėl ėmė rodytis tekstų vykstančios aukštojo mokslo reformos tema. Nenoriu leistis į detalias diskusijas su konkrečiais komentatoriais, tačiau laikau savo pareiga ginti pertvarkos mundurą. Juolab, kad dalis vertinimų yra vienpusiški ar net klaidinantys.

Šviesa – mums savaime suprantamas dalykas, kurios kilmė ir prigimtis išaiškinama dar mokyklos suole.  Fizikai optikos specialistai, tyrinėjantys šviesos savybes, pasakytų, kad toli gražu ne visos šviesos paslaptys įmintos ir ne visos galimybės išnaudotos.  Jaunas fizikas Julius Ruseckas, savo tyrimų objektu pasirinkęs  kvantinę optiką,  gavo finansinę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų dvejų metų trukmės podoktorantūros stažuotei – gilinimuisi į mokslo dar mažai pažintus  procesus.

Liberalizmo terminas naudojamas įvairia prasme. Juo žymimų  politinių partijų, ir visuomeninių judėjimų ar organizacijų ideologijos anaiptol nesutampa. Čia liberalizmą aptarsime kaip praktinę pasaulėžiūrą, kuri pasaulyje ir Lietuvoje yra vyraujanti. Kaip matome, šiame termine pabrėžta laisvės sąvoka (libertas lotynų kalboje reiškia laisvę).

1. Šeimos aplinka ir tradicijos. Jų įtaka.

Iš šiuo metu Vilniuje ir Kaune veikiančių 11 valstybinių universitetų iki 2017 metų turėtų likti du – vienas Vilniuje ir vienas Kaune. Kiti universitetai integruotųsi į Vilniaus ir Kauno universitetus. Tokius pasiūlymus pateikė premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė, svarsčiusi galimybes apjungti valstybinius didžiųjų miestų universitetus.

Gamtoje yra dviejų rūšių gyvieji organizmai: stuburiniai ir bestuburiai. Pastarieji yra lankstūs, gerai prisitaiko prie aplinkos. Užtat stuburiniai yra toliau pažengę evoliucijos kelyje. Dažna valdžia nori matyti savo pavaldinius bestuburiais. Tokie nieko nereikalauja, prie visko prisitaiko. Su turinčiais stuburą – blogiau. Nebent jį sulaužysi.

Ar švietimo ir mokslo ministerija nori bestuburių visuomenės?

Trijų Baltijos šalių mokslininkų tyrime „Baltijos visuomenės plėtra: po dvidešimties metų“ (Baltic Way(s) of Human Development: Twenty Years On) apžvelgiamos ir priežastys, kodėl Estija per dvidešimt nepriklausomybės smarkiai atitrūko nuo Latvijos ir Lietuvos. Tarp pagrindinių priežasčių minima vietos politikų drąsa imtis radikalių reformų pereinant prie rinkos ekonomikos, privatizacija siekiant užsienio investuotojų dėmesio ir įgimtas didesnis pasitikėjimas savimi bei protestantiška pasaulėžiūra.

Eurui išgyvenant krizę, mokslo pasaulyje savotiškai pagerbta lietuviška moneta. Iš tikrųjų išskirtinis ir džiugus laimėjimas: Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) tyrėjų, vadovaujamų prof. habil dr. Gintaro Valušio, darbas buvo ne tik paskelbtas įtakingiausiame pasaulyje taikomosios fizikos žurnale "Applied Physics Letters", bet ir jų tyrimus iliustruojančios lietuviškos monetos Vytis papuošė leidinio viršelį.

Vilniuje per artimiausią dešimtmetį valstybinių universitetų skaičius turėtų sumažėti nuo septynių iki keturių ar penkių, Kaune - nuo penkių iki trijų ar keturių, rašo „Kauno diena“.

Darbą baigė prieš pusmetį premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta ekspertų grupė, kuri turėjo pateikti pasiūlymus, kaip optimizuoti valstybinių universitetų tinklą dviejuose didžiausiuose šalies miestuose. Tačiau darbo rezultatai nuo visuomenės kol kas slepiami.

Kviečiame susipažinti su labai vieningai priimtu Vilniaus universiteto senato sprendimu.

Seime vykusioje konferencijoje „Aukštųjų mokyklų autonomija: sąvoka ir jos taikymas šiandienos kontekste“ konstatuota, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės neišnaudoja autonomijos teikiamų galimybių.

Apie institucinę aukštųjų mokyklų autonomiją pranešimą skaitęs Europos universitetų asociacijos Valdymo, autonomijos ir finansavimo departamento vadovas Thomas Estermann, išskyrė keturias autonomijos dimensijas: finansinę, organizacinę (valdymo), personalo valdymo bei akademinę.

Lietuvoje vykdoma aukštojo mokslo reforma neišsprendžia esminių akademinio pasaulio problemų. Tai technokratinė reforma, leidusi ministerijai lengviau valdyti universitetus, tačiau ne sutelkusi, o suskaldžiusi akademinę bendruomenę. Tai interviu DELFI kalbėjo europarlamentaras, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narys Leonidas Donskis. Jo manymu, be užsienio ekspertų pagalbos reformuoti aukštojo mokslo nesugebėsime.

Lietuvoje vykstančiai aukštojo mokslo reformai lieka šie mokslo metai. Po jų, kaip žinia, vyks nauji Seimo rinkimai, kurie reikš visos reformos pabaigą. Po jų ateis kitas ministras, formuosis kitokia ministerija ir naujas artimos ateities scenarijus su politinio ir akademinio revanšo elementais, o gal net ir su visiška senosios sistemos restauracija.

Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro duomenimis, per 16 metų (1991–2007) Lietuvos Respublikos patentų registre užregistruota per 3,1 tūkst. patentų (vidutiniškai 194 per metus). Jų skaičius savotiškai įvairuoja, tarkim, 2005 m. išduota 116, 2007 m. – tik 69 patentai. 2010-aisiais, kaip ir 2009 m., Lietuvos išradėjams išduoti 84 patentai.

Mokslas ir etika Lietuvoje

Kalbėdama apie vienos disertacijos plagiato 10 metų epopėją ŠMM viceministrė N. Putinaitė apibūdino Lietuvos akademinę bendruomenę kaip uždarą, hierarchinę ir nedemokratinę visuomenę. Šios visuomenės etikos problemas turėtų spręsti kuriama akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (M. Jackevičius. Seimas įsteigė plagiatų medžiotojų įstaigą. DELFI, 2011-09-15). Šis niūrus mokslo Lietuvoje apibūdinimas ir etikos priežiūros institucijos sureikšminimas verčia kažką daryti, bent jau netylėti.

Ketvirtadienį Seimas uždegė žalią šviesą plagiatorių ir sukčiautojų akademinėje sferoje tramdymui – pritarė akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimui. Dalis parlamentarų abejojo, ar tarnyba bus pajėgi kovoti su akademine korupcija.

Už naujos tarnybos steigimą pasisakė 71 parlamentaras, 8 buvo prieš, 29 susilaikė. Prieš metus šios įstaigos steigimui Seimas buvo nepritaręs.

Ekspertai rugsėjo pabaigoje turėtų paskelbti rekomendacijas, kaip pertvarkyti Vilniuje ir Kaune veikiančius universitetus.

"Kauno diena" rašo, kad universitetų tinklo pertvarkos taikiklyje kol kas atsidūrę šeši universitetai Vilniuje ir penki Kaune. Premjero Andriaus Kubiliaus sudarytai darbo grupei pavesta ištirti Lietuvos universitetų dviejuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tinklą ir pateikti siūlymų, kaip juos optimizuoti.

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti kandidatus į Aukštojo mokslo tarybos narius. Kandidatus gali siūlyti mokslo ir studijų institucijos, asociacijos, įstaigos, įmonės ir fiziniai asmenys, taip pat kandidatai gali siūlytis patys. Pretendentų anketų laukiama iki rugsėjo 20 d.

Nedideliame Suomijos miestelyje Espoo, esančiame į Vakarus nuo Helsinkio, Kirkkojarvi bendrojo lavinimo mokykloje – semestro pabaiga. Patyręs mokytojas ir mokyklos direktorius Kari Louhivuori ketina imtis kraštutinumų, vertinant suomių standartais. Vienas iš Kari mokinių, šeštaklasis Besartas, berniukas iš Kosovo, smarkiai atsilieka nuo bendraamžių, nepaisant milžiniškų mokytojo pastangų.

"Kai iš pašaukimo ar pagal profesiją esi daug mąstęs apie žmones, kartais imi ilgėtis primatų. Jie bent neturi slaptų minčių." (A.Kamiu)

Šeši Lietuvos tyrimų centro (LTC) vykdomi projektai, kuriems skirta beveik 39 mln. Lt ES paramos, juda į priekį. LTC į stažuotes užsienyje šią vasarą išsiuntė pirmuosius studentus, gerokai pasistūmėjo projektas, kurį įgyvendinant kuriamas gerklės vėžio diagnostikos iš žmogaus balso prototipas.

LTC prieš metus buvo įsteigtas, kad įgyvendintų penkeriems metams pasirašytą Vyriausybės bendradarbiavimo su IBM mokslinių tyrimų ir plėtros srityje sutartį.

Nesenai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pareiškė, jog abiturientai nepagrįstai nuvertina Lietuvos aukštąsias mokyklas ir dažną kartą renkasi prastesnės kokybės aukštąjį išsilavinimą užsienyje.

Nesenai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pareiškė, jog abiturientai nepagrįstai nuvertina Lietuvos aukštąsias mokyklas ir dažną kartą renkasi prastesnės kokybės aukštąjį išsilavinimą užsienyje.

Nesenai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pareiškė, jog abiturientai nepagrįstai nuvertina Lietuvos aukštąsias mokyklas ir dažną kartą renkasi prastesnės kokybės aukštąjį išsilavinimą užsienyje.

In the last few years, the world's gas markets have and are still experiencing a revolution. Thanks to the
newly developed U.S. technology, that allows drilling into shale formations and breaking them apart for
extraction of gas, knowledge on how to tap into such gas resources became available to any country in
the world...

Pastaruosius kelerius metus pasaulio degamųjų dujų rinkose vyko ir dar vis tęsiasi revoliucija.
Naujai išvystytos JAV technologijos, leidžiančios prisigręžti į degamosiomis dujomis
prisisunkusius skalūnų klodus ir juos suskaldyti, dėka daugeliui pasaulio kraštų atsivėrė
galimybė apsirūpinti degamosiomis dujomis savo žemėje esančiais ištekliais. Todėl šiuo būdu...

Tarptautinės mokslinės konferencijos ,,Akademinė etika ir universitetų valdymo tobulinimas" pranešimo skaidruolės.

Pranešime argumentuojama, kad moksle egzistuoja vertybių krizė ir ,,publish or perish" kultūra yra viena iš krizės pasireiškimo formų.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kritiškai vertina viešumoje jau nebe pirmą kartą pasirodžiusius pasisakymus apie minimalios algos diferencijavimą pagal amžių. LSAS įsitikinimu, toks siūlymas tolygus diskriminacijai pagal amžių, neatsižvelgiant į asmens gebėjimus ir patirtį, bei gali dar labiau paskatinti jaunų žmonių emigraciją.

Klausimas, ar universitetas išliks XXI amžiuje kaip atpažįstama klasikinė edukacijos ir mokslo institucija, šiandien anaiptol nebeatrodo nei naivus, nei nekorektiškai suformuluotas. Manau, kad stebint tai, kas šiuo metu vyksta Europoje ir ypač Didžiojoje Britanijoje, galima drąsiai svarstyti ateities intelektualines strategijas. Ką darome? Stebime lėtą universiteto mirtį ar kuriame kažkokias alternatyvas, kurios būtų tvaresnės nei politikų kadencijos parlamentuose ir vyriausybėse?

Apie 21 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų prieš porą metų pradėtą aukštojo mokslo reformą linkę vertinti teigiamai, 31 proc. - neigiamai, o 46 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Tai parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Profesoriaus Aleksandro Vasiliausko nuomone, iniciatyva imtis reformos gera, tik pasirinkti veiksmai nebuvo patys protingiausi, tad juos reikia taisyti.

5,8 proc.

Jeigu neįvertinsime Lietuvos demografinės padėties, po dešimtmečio, beveik perpus sumažėjus abiturientų, Lietuvos pramonė pajus ypatingą specialistų stygių ir neišvengiamai teks kviestis ne tik inžinerinį techninį personalą, bet ir mokslo daktarus iš Kinijos, Indijos ar Brazilijos.

Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc.

Norintys priimti studentus į doktorantūrą universitetai ir institutai turės būti perėję kokybės patikrą ir atitikti aukštus mokslo standartus. Mokslo ir studijų institucijos nuo šių metų rudens taip pat galės rengti doktorantus drauge su Lietuvos ar užsienio partneriais. Šiais sprendimais tikimasi sudaryti sąlygas Lietuvos mokslui siekti kuo geresnių rezultatų pagal tarptautinius kriterijus. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą dėl pirmųjų įvertintų doktorantūros teisių suteikimo.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS), išanalizavęs Lietuvos Respublikos Konstituciją, 2009 m. gruodžio 18 d. LR Konstitucinio Teismo sprendimą dėl LR Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimo, 2009 spalio 28d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. kovo 20 d., 2002 m. vasario 5 d.

Pateikiame jūsų dėmesiui naują mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos projektą. Jis paremtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1840 „Dėl mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos“, kuriame rekomenduojamos šešios mokslo sritys: humanitariniai, socialiniai, fiziniai, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslai. Šio nutarimo pagrindu buvo parengtas Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 14 d. Nr. V-231 įsakymas „Dėl mokslo krypčių ir šakų patvirtinimo“.

Lietuva domisi Didžiosios Britanijos aukštosios mokyklos, norinčios čia steigti universitetų filialus ar pačius universitetus. Tai penktadienį susitikime su žurnalistais pareiškė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

G.Steponavičius sakė pastaruoju metu jaučiantis „pakankamai intensyvų ir ne pavienį“ britų universitetų domėjimąsi veikla Lietuvoje. „Tokias užklausas suprantu ne vien kaip domėjimąsi Lietuvos rinka, kuri išties nėra didelė, bet kaip atskaitos tašką veikti regione.

Universitetų situacija ir situacija universitetuose nebe nauja viešųjų diskusijų tema. Gaila tik, kad dalis diskutantų sudėtingiausia problema laiko universiteto vietą reitingų lentelėje. Tiek to su tais reitingais, man rodos, kad „pasimatavimai“ yra pomėgis provincijos berniukų, siekiančių įsitvirtinti miesto aplinkoje. Be didesnių paklaidų galima pamatuoti sprinterių įveiktos distancijos laiką arba sunkiaatliečių iškeltą svorį.