Konstitucinio teismo nutarimas dėl Aukštojo mokslo įstatymo | Lietuvos mokslininkų sąjunga
MOKSLASplius.lt

Konstitucinio teismo nutarimas dėl Aukštojo mokslo įstatymo

Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 20 d. paskelbė nutarimą byloje dėl yriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos (toliau - Metodika) ir kai kurių Aukštojo mokslo įstatymo nuostatų konstitucingumo. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Aukštojo mokslo įstatymo 47 straipsnio (2006 m. liepos 18 d. redakcija), reglamentuojančio priėmimą į valstybines aukštąsias mokyklas, 4 dalis, pagal kurią bendrą maksimaliai leistiną priimamų į aukštąsias mokyklas studentų skaičių pagal studijų pakopas, ormas ir finansavimo pobūdį kasmet ne vėliau kaip iki kovo 1 d. virtina Vyriausybė, atsižvelgdama į specialistų poreikį, konkrečios aukštosios mokyklos specialistų parengimo kokybę, taip at aukštosioms mokykloms skirtas valstybės biudžeto lėšas, prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jeigu valstybinė aukštoji mokykla turi galimybių tokius pačius valstybės nustatytus kokybės standartus atitinkantį aukštąjį išsilavinimą suteikti ne tik tiems asmenims, kurių studijas valstybė pati inansuoja, bet ir tiems, kurie aukštojo mokslo valstybinėje ukštojoje mokykloje siekia ne valstybės lėšomis, negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kuriuo valstybinei ukštajai mokyklai būtų kliudoma ar apskritai draudžiama priimti tokius asmenis mokytis šioje aukštojoje mokykloje. Taigi, pabrėžiama nutarime, Aukštojo mokslo įstatymo 47 straipsnio 4 alyje įtvirtinti Vyriausybės įgaliojimai nustatyti maksimalų kaičių studentų, priimamų į kiekvienos programos kiekvienos pakopos (taip pat ar vienpakopių) visų formų studijas, sudaro rielaidas nepagrįstai riboti Konstitucijoje įtvirtintą aukštojo okslo prieinamumą pagal sugebėjimus, taip pat riboja Konstitucijos garantuojamą aukštųjų mokyklų autonomiją.
Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Konstitucijai prieštarauja ir Aukštojo mokslo įstatymo 47 straipsnio 5 dalis ta pimtimi, kuria nenustatyta, kad asmenys, sutinkantys mokėti visą studijų kainą, gali būti priimami ir į šioje dalyje pateiktame ąraše nenurodytų formų ir pakopų studijas (jeigu aukštoji mokykla turi galimybių jiems suteikti nustatytus kokybės standartus atitinkantį aukštąjį išsilavinimą).
Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis konstitucijai ir Aukštojo mokslo įstatymo 58 straipsnio 3 dalį ta pimtimi, kuria yra įtvirtinta valstybinių aukštųjų mokyklų pareiga su Švietimo ir mokslo ministerija derinti ir studijų tose aukštosiose mokyklose kainą, t. y. tai, kiek už studijas turės mokėti studentai, kurių studijų valstybė nefinansuoja, 4 dalį ir 60 straipsnio 1 dalį ta apimtimi, kuria nustatyta procentais išreikšta gerai besimokančių studentų kvota.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Aukštojo mokslo įstatymo 58 straipsnio 3 ir 4 dalyse, taip pat nepaisoma iš Konstitucijos kylančio imperatyvo, kad įgaliojimus nustatyti realią ir racionalią studijų kainą - ir tą, kurią turi mokėti asmenys, vykstant studentų priėmimui į atitinkamą valstybinę aukštąją mokyklą nepatekę į vietas, kurių iš anksto paskelbtas skaičius atitinka nustatytą valstybės įsipareigojimą finansuoti tam tikro kiekio specialistų rengimą, ir priimti studijuoti atitinkamoje valstybinėje aukštojoje mokykloje savo lėšomis, ir tą, kurią turi mokėti asmenys, valstybinėse aukštosiose mokyklose rengiami tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, jeigu jų mokymasis neatitinka įstatymo nustatytų gero mokymosi kriterijų, - turi pačios valstybinės aukštosios mokyklos, kurioms konstitucija garantuoja autonomiją.
Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad įstatymo nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantys valstybės finansuojami asmenys laikomi gerai besimokančiais, negali būti formalūs, juolab neleistina iš anksto nustatyti kokį nors esą gerai besimokančių piliečių" skaičių - absoliutų ar santykinį dydį, t. y. kvotą, nes neįmanoma iš anksto tiksliai numatyti, kiek studentų iš tikrųjų mokysis gerai, o kiek - ne; tokių kvotų nustatymas visiškai iškreiptų konstitucinę gero mokymosi sampratą.
Bylos dalis dėl pareiškėjo - Respublikos Prezidento prašymo ištirti Vyriausybės 2004 m. spalio 11 d. nutarimu "Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos patvirtinimo" patvirtintos Metodikos 3 ir 14 punktų konstitucingumą buvo nutraukta, nes Aukštojo mokslo įstatymo nuostatos, kuriomis vadovaujantis patvirtinta Metodika, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Aukštojo mokslo įstatymo 57 straipsnis ta apimtimi, kuria nėra nustatyti pareiškėjo - Seimo narių grupės nenurodyti valstybės biudžeto lėšų paskirstymo aukštosioms mokykloms principai, pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai.
Visas nutarimo tekstas skelbiamas Konstitucinio Teismo interneto svetainėje www.lrkt.lt (žr. Teisės aktai / Nutarimai,
sprendimai ir išvados).
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra paskutinis, kurį paskelbė Egidijaus Kūrio pirmininkaujama Konstitucinio Teismo sudėtis.
Nuorodos: Konstitucinio teismo nutarimas. Dokumentai: Konstitucinio teismo nutarimo Word byla.