Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio klubo Kreipimąsis dėl aukštojo mokslo reformos | Lietuvos mokslininkų sąjunga
MOKSLASplius.lt

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio klubo Kreipimąsis dėl aukštojo mokslo reformos

Sąjūdžio logoŠ.m. sausio 23 d.įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo organizuotas visuomenės susitikimas su LR Švietimo ir mokslo ministru p. G. Steponavičiumi. Susitikimo metu vyko diskusija dėl ketinamos įgyvendinti aukštojo mokslo reformos principų ir krypčių. Buvo aptartos Seimui pateiktas svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projekto pagrindinės nuostatos. Pasibaigus susitikimui įvykusiame Klubo narių pasitarime buvo išsamiai aptarti susitikimo rezultatai. Jie apibendrinti Klubo Kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimą, kuriame atsispindi pamatinės Klubo nuostatos dėl aukštojo mokslo reformos.

Vyriausybei pateikus Seimui svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą tikėtasi, kad pagaliau bus sukurtas aiškus ir tvirtas teisinis pagrindas iš esmės pertvarkyti šalies aukštojo mokslo sektorių. Tačiau seniai pribrendusių ir būtinų reformų laukusios akademinės bendruomenės ir visuomenės lūkesčiai buvo dar kartą apvilti. Rengiant įstatymo pataisas nebuvo tariamasi su akademine bendruomene ir atvirai buvo ignoruojama šios srities ekspertų nuomonė bei pasiūlymai. Atsainus projekto rengėjų požiūris į visuomenę ir akademinę bendruomenę lėmė, kad pateiktasis projektas yra grindžiamas ne civilizuotuose šalyse taikoma aukštojo mokslo organizavimo ir tvarkymo patirtimi, bet sąsajų su aukštojo mokslo realijomis visiškai neturinčiomis „laisvosios rinkos“ ideologijos radikaliausiomis nuostatomis. Pataisų rengėjai, užuot rimtai ir dalykiškai analizavę Lietuvos aukštojo mokslo padėtį ir perspektyvas bei atsakingai svarstę ir vertinę sumanytos reformos socialinius bei demografinius padarinius, vadovaujasi primityvia ir vykstančios pasaulinės ekonominės bei socialinės krizės kontekste kaip niekad neįtikinama ir diskredituota ideologine prielaida, jog šios srities „dereguliavimas“ ir laisvosios rinkos „nematoma ranka“ savaime išspręs susikaupusias šalies aukštojo mokslo problemas.

Seimui pateiktas svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektas yra konceptualiai ydingas, jo neįmanoma iš esmės pataisyti ar patobulinti. Grynai ideologinėmis ir voliuntaristinėmis prielaidomis apie laisvosios rinkos „visagalybę“ ir jos tinkamumą visoms problemoms spręsti grindžiama aukštojo mokslo reforma pateko į aklavietę. Bet koks Seimo mėginimas priimti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas nesiskaitant su visuomenės ir akademinės bendruomenės nuomone bei ignoruojant potencialiai pragaištingus diletantiškos ir neatsakingos „reformos“ padarinius bus vertinamas ne tik kaip mėginimas atgaivinti tarybiniais laikais viešpatavusį valdžios ideologinį bei politinį diktatą visuomenei, bet ir kaip visuomenei bei valstybei žalingas veikas. 

Ideologiniais štampais tebesivadovaujantiems „laisvosios rinkos“ apologetams neturi būti ir nebus leidžiama nevaržomai atlikinėti socialinių eksperimentų su šalies piliečiais ir ypač su jaunimu. Su tokio pobūdžio „reformomis“ negalima taikstytis, nes jos yra ne kas kita, o sąmoningai ar nesąmoningai vykdomas tautos naikinimas – Lietuvos žemėje gyvenančių žmonių prievartinę emigraciją ir išsisklaidymą po pasaulį skatinantis veiksnys.

Reikalaujame sustabdyti šio Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projekto svarstymą. Lietuvos aukštojo mokslo reforma turi būti grindžiama visiškai kitokia jos tikslų, uždavinių ir vykdymo būdo samprata. Konceptualiu tokios reformos pagrindu gali būti iki šiol visų valdžios institucijų ir „reformatorių“ ignoruotas ir nutylimas VU Rektoriaus ir Senato pirmininko pareiškimas, kuriame išdėstyti pamatiniai ir, turint politinės išminties bei geros valios, praktiškai įgyvendinami aukštojo mokslo sektoriaus pertvarkos principai.

Manome, kad sutelkus Lietuvos akademinės bendruomenės, ekspertų ir konstruktyviai veikti pasiryžusių valdžios institucijų jėgas, įmanoma iš esmės pertvarkyti šalies aukštojo mokslo sektorių ir įgyvendinti tikrą lūžį, o ne menamą „revoliuciją“ šioje srityje. Atėjo metas aiškiai apsispęsti. 

Lietuvos aukštojo mokslo reforma – vienas lemtingiausių tautai ir valstybei klausimų. Nuo jos krypties ir baigties priklausys, ar Lietuva pagaliau sugebės pasinaudoti didžiausiu savo turtu – mūsų žmonių protu ir žiniomis, ar, priešingai, negrįžtamai praras savo gabiausią  jaunimą ir galutinai taps intelektą eksportuojančia šalimi. Vienos iš dviejų alternatyvių reformos koncepcijų pasirinkimas taps vienareikšmišku atsakymu į klausimą, ar ketinama įgyvendinti reforma yra į jaunimo lūkesčius ir ilgalaikius tautos bei valstybės interesus atsižvelgiantis valdžios žingsnis, ar ji yra tik dar vienas neatsakingas socialinis „laisvosios rinkos“ eksperimentas, kurių virtinė pavertė Lietuvą daugeliu atžvilgių atsilikusia, turinės nelygybės ir socialinės atskirties draskoma valstybe.

Tikimės protingo ir atsakingo apsisprendimo. Manome, kad beveik du dešimtmečius trunkančioje neatsakingo eksperimentavimo su Lietuvos žmonėmis ir valstybe istorijoje pagaliau bus padėtas taškas. Nuoširdžiai paremsime visas geranoriškas ir konstruktyvias pastangas pertvarkyti šalies aukštojo mokslo sritį. Tačiau neliksime abejingi ir pasyvūs stebėtojai, jeigu reforma ir toliau bus vykdoma vadovaujantis vien egoistiškais, siaurais ir trumparegiškais pasipinigavimo ir pelno studentijos sąskaita siekiais ir bus paversta tik dar vienu tautos naikinimo ir jos intelektinio potencialo žlugdymo įrankiu. Kuomet iškyla gyvybinių tautos ir valstybės interesų klausimai, neprincipingi kompromisai ir sprendimai yra amoralūs ir  nusikalstami, todėl yra neleistini ir negalimi

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas

Nuorodos: Kreipimąsis.

Nevisai į temą

Vos tik prasideda kalba apie aukštojo mokslo reformą, tuoj pat kažkas ima spiegti: sumažinkite universitetų skaičių, nes jų - per daug. Skamba smagiai. Ir kaip paprasta. Užkabinai spynas, studentus išspyrei lauk, dėstytojus, neseniai tapusius doktorantais arba jau apsigynusius, pasiuntei į statybas. Pastatus tuoj pat "prichvatizuos", bibliotekų rinkinius - į makulatūrą. Šaunu, "egliniai" rėksniai. Tik ne naujas tas jūsų spygavimas. Paskaitykit ano laikotarpio Lietuvos spaudą. Kol universitetų dar neuždarė, ją dar galima rasti. O ten rasite, kad Lietuvoje - inteligentų perteklius. Atseit, iš kur gausim paprastų darbininkų, kas kiaules šers, kas kiemus šluos, kas prekes sandėliuose nešios? Tai gal pasakykit, "eglės", kokie nauji universitetai Lietuvoje atidaryti per paskutiniuosius 15 metų? Gal jau pamiršot, o gal net ir nežinojot, kad okupacijos laikais buvo puikumėlis - tik vienas Kapsuko universitetas. ir jokių rūpesčių. O visi kiti buvo "institutai": VISI, KPI, VPI, ŠPI ir t.t. Kai kur buvo tik tų "institutų" filialai. Pasidomėkit, ką kultūringame pasaulyje suvokia kaip "institutus" ir sužinosit, kad jokių naujų universitetų Lietuvoje neatsirado, išskyrus porą privačių, kurių jūs neuždarysit, nors ir kaip bliausit. Jau net Rusija su Baltarusija, net Kazachstanas savo institutus pervardina. Tai ką konkrečiai siūlot uždaryti? VGTU? Aišku, neliktų ir jo Aviacijos instituto. O ir kam jo reikia, juk Žiemelis jau prarijo Lietuvos oro laivyną. Gal VPU, nes juk nereikia mokytojų. Kaimų ir miestelių mokyklas, net priemiestines, įvedę mokinių "tarbas", jau uždarėt. Dabar nebereikia mokėti algos mokytojai, tai mokat geltono autobusiuko šoferiui. Ot, kad sutaupėt. O žmonės tegu kuo greičiau nešdinasi į "airijas" arba sudega girti savo trobelėse. Kam jų reikia? Ponams tiks ir lenkiška kiauliena, o liaudis jos vis tiek nebeįpirks. Ką dar? Gal Muzikos ir teatro akademiją? Juk teatrai jau griūva, kievišų valdomi, o toks Kučas jau siuntė aktorius į Ispaniją pomidorų rinkti. Pasidomėkit, ar dabar mokinius veža į teatrą, ar į "akropolį"? Gal Medicinos universitetą? O gal Veterinarijos akademiją arba Žemės ūkio universitetą, nes juk priveš į „maximas“ kinietiško pieno su sieros rūgštimi arba kalio cianidu. Tai sakykit tiesiai, ką uždarysit, jei jau užsimojot sumažinti universitetų skaičių penkis kartus? Tik kodėl tada Cleveland‘e, kuriame mažiau gyventojų negu Vilniuj, yra net keturi universitetai, o gera dešimtis – netoliese? Tai gal jau ir Lietuvą uždarysit? "Eglei" ir jai pritariantiems2009-01-24 18:13 http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F90478%2FASC%2F2

Patikėkite, Lietuvoje ne

Patikėkite, Lietuvoje ne inteligentų perteklius, o jų trūkumas. Tačiau aš (ir bet koks mastantis žmogus) inteligentais laikau ne aukštojo mokslo diplomus turinčius (tokių užtenka), bet atitinkamai išsilavinusius. Deja, tokių didelė dalis Lietuvos universitetų neruošia. Pvz. maždaug trys ketvirtadaliai VPU magistrantų-fizikų neturi jokio supratimo apie elementarius fizikos dalykus. Tokie mokytojai tesugebės mokiniams perskaityti vadovėlio tekstą, bet ne daugiau. Ar Lietuvai reikia tokių pseudo-inteligentų??? Ar tai neveda valstybės degradacijos link? Juk Lietuvoje dažniausiai (bent jau valstybės tarnyboje) įsidarbinama ne pagal kvalifikaciją, o pagal diplomą ir pažintis. PO 10-20 metų tokie "inteligentai" priiminės valstybei svarbius sprendimus, o mes ir vėl keiksime nekompetetingą valdžią ir klerkus... Dėl VGTU Aviacijos instituto turiu pasakyti, kad tai yra puiki pinigų plovykla: studijos labai brangios, o civilinei aviacijai lakūnų, kaip buvo planuota, vis tiek neruošia. Profesionalų nuomonė (tikrai žinau) - žymiai pigiau Lietuvai kasmet finansuoti reikiamo skaičiaus būsimų aviatorių/technikų studijas užsienyje. Ir nereikia spiegti apie didelius (ar mažus) universitetų skaičius kitose valstybėse. Taigi, universitetų skaičius valstybėje priklauso nuo dviejų pagr. dalykų: valstybės finansinių galimybių normaliai juos finansuoti ir nuo jaunų žmonių, gebančių studijuoti skaičiaus. Šiuo metu Lietuvoje valstybė neišgali tinkamai finansuoti tokio universitetų skaičiaus o ir gebančio studijuoti jaunimo skaičius bent dvigubai mažesnis nei dabar studijuoja.