Pajuokavai, bet Tavo jumore yra gili Tiesa. Mūzos kalba Tavo lūpomis. Tikrą mokslo reformą reikia formuoti ilgai, palaipsniui, o ne per vieną naktį pasirašyti mafijos pakištus dokumentus ir paskui girtis - "kokie mes šaunuoliai per vieną naktį priėmėm (per kurią vietą - per Anus ar per Os) šimtus visiškai naujų įstatymų". Kodėl anas seimas "nepriėmė". Manau, tokie akivaizdžiai-korupciniai, kad nerizikavo patys, perleido juokdariams. Tik mokslininkai, visapusiškai analizuodami, gali formuoti ilgalaikes mokslo ir švietimo vystymo (raidos) programas. Tik kurie nesusitepę dalyvavimu valdžios struktūrose, nesugadinti lengvų pinigų, sunkai našta gulančių ant sąžinės. Tas reikalauja lėšų. Manyčiau, reikia tikslingai sukurtos visuomeninės organizacijos, nes "demokratiškai" žiūrint, - t.y. paleidus balsavimo mašinon, akivaizdžiai tokia mas-medijos klounų apdorota visuomenė aiškiai pasakys - "mums nei aukštojo mokslo, nei mokslininkų nereikia. Mums padidinkit pensijas ir atlyginimus". Romėnų kalba perfrazuojant: - "mums duonos ir žaidimų". Ir "reformos stabdytojai", anot šiandieninio mitingo oratorių vis dėlto teisūs. Negera reforma vien pradėjimu nuleis Tautos syvus, kad naujos reformos niekas nebenorės, nei ir be to kad nebebus lėšų antram pasispardymui. Geriau reikia kad mokslininkai patys sukurtų tobulą ir visapusiškai išbaigtą, ir pasiūlytų priimti seimui. Gal būt galėtų to imtis Mokslininkų sąjunga, suformuotų mokslininkų grupę. Pradžiai gal sušelptų (kas pritaria tokiam variantui) asmeninėmis labdaringomis lėšomis ir tais dviem pajamų procentais. Iš mokslininkų, kas "nesusitepę" suokalbiais su valdančiaisiais ir būtų pajėgūs tai inicijuoti - pvz.: prof. V.Gontis, prof. B.Kaulakys. Jie turi gerą tame reikale įdirbį, tik iš kriticizmo vektorių kiek pakreiptų į kūrimą. T.y., reikia spręsti radikaliai - atmesti netaisant visus negerus ir pusiau gerus variantus, o kurti iš pagrindų. Kiek tai bekainuotų valstybei - visuotinis nemokamas aukštasis mokslas atsiperka. Ne taip , kaip bankų "loterinis" verslas - arba po 20-30 proc. į metus arba - bankrotas (jei bankų nepalaiko valstybės funkcionieriai dirbtinėmis priemonėmis). Šis "Tautos biznelis", atsiperka nors daug po mažiau, bet garantuotai ilgalaikėje perspektyvoje. Mažiau apmokamų daug dėstytojų sukuria (pvz.: parašo straipsnių) daugiau, nei keletas likusių labai labai gerai apmokamų (Lotkos dėsnis). Romėnų kalba, tai "devynios gimdyvės per vieną mėnėsį vieno kūdikio nepagimdo." Tas pats ir labai labai gabūs studentai. Baigę studijas - sukuria ką nors labai vertinga, kai susikasa po savim visą techninę terpę, "mažiau gabių" pagalbą, įrangą , lėšas. Lygiomis sąlygomis ir ribotomis lėšomis kuria ne išimtys, o dėsningumai - t.y. daug gabių ir labai gabių, bet ne vienetiniai genijai. (Čia jau kitas dėsnis - pavadinčiau Dišlerio dėsniu. (Prieš dešimtis metų Latvijoje dirbęs profesorius, tyręs užgožimo-dominavimo dėsningumus)). Jau matėm, kaip ir ką save laikantys genijais ( t.y. švietimo ministrai viens paskui kitą) išdarinėja su švietimo ir mokslo reformomis.