LMT nutarimas DĖL MINIMALIŲ KVALIFIKACINIŲ VALSTYBINIŲ MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ MOKSLO DARBUOTOJŲ PAREIGYBIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
Lietuvos mokslo taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 59 straipsnio 6 dalimi, spalio 12 d. plenariniame posėdyje patvirtino minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimų aprašą. Kviečiame susipažinti.
"Del minimaliu kvalifikaciniu valstybiniu mokslo ir studiju..."
2009-11-05 14:12. Juozas Ruseckas, profesorius, Lietuvos misku institutas, parašė:
Parašė žemės ūkio mokslų atstovas 2009 11 04
Paskelbti spaudoje minimalūs mokslo darbuotojų kvalifikaciniai reikalavimai mane labai nustebino. Svarbiausia tai, kad šie reikalavimai visiškai neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų žemės ir miškų ūkio mokslų srityje. Priešingai, jie yra iš esmės žalingi nacionalinei žemės ir miškų ūkio politikai ir mokslui, nes mokslininkus verčia dirbti kitų valstybių naudai, o ne domėtis vietiniais dirvožemiais, vietine augalija, vietinio klimato poveikiu augalų augimui ir kt., nes JAV, Kanadoje, Suomijoje ar Rusijoje leidžiamų žurnalų (Lietuvoje žurnalų, turinčių „ISI Web of Science“ indeksą ir rašančių žemės bei miškų ūkio klausimais nėra) redkolegijos dažnai atmeta Lietuvos mokslininkų parašytus straipsnius vien dėl to, kad jie surišti su regioninėmis problemomis ir stebisi kodėl mes neskelbiame straipsnių vietinėje spaudoje.
Todėl nenuostabu, kad kai kurie mokslininkai, norėdami savo straipsnius patalpinti žurnaluose, turinčiuose „ISI Web of Science“ indeksą, pradėjo rašyti ne apie Lietuvos, o apie užsienio šalims svarbias problemas.
Aišku, užsienio žurnaluose pasitaiko ir aktualių Lietuvai straipsnių, tačiau jie pagal svarbą mokslui iš esmės nesiskiria nuo Lietuvoje paskelbtų straipsnių, kurie referuojami tarptautinėse duomenų bazėse. Priešingai, šie straipsniai Lietuvoje yra žymiai geriau žinomi (be to, juose pateiktos išvados yra prieinamos ir užsieniečiams). Šių, Lietuvoje leidžiamų ir tarptautinėse duomenų bazėse referuojamų žurnalų ignoravimas, tai yra ir Valstybinės kalbos bei jos prestižo menkinimas.
Aktualius Lietuvai straipsnius, paskelbtus užsienyje, būtų galima skatinti piniginėmis premijomis ir kt. (kas dabar ir daroma), o ne priimti juos vien už pagrindą žemės ir miškų ūkio srityje dirbančių mokslininkų vertinimui.
Suprantu, kad dirbančių fizinių, medicinos bei technologijos mokslo šakų srityje mokslas, neturi regioninio pobūdžio, todėl jį reikėtų vertinti pasauliniu mastu ir atskirti nuo žemės ir miškų ūkio mokslų, turinčių labai svarbią lokalinę, regioninę, o ne pasaulinę reikšmę. Tačiau manau, kad ir fizikams bei matematikams ir kt. paruošti reikalavimai taip pat yra pernelyg griežti; turėtų būti numatomas nors 5-kerių metų pereinamasis laikotarpis.
Min. kvalifikaciniai reikalavimai
2009-10-22 19:20. Dainius parašė:
Visiškai aiškūs reikalavimas dėl tarptautinių mokslinių leidinių: 7.1 . str. nurodo, kad tarptaut. moksliniai leidiniai yra tie, kurie yra ISI WOS duomenų bazėje, yra referuojami ir TURI CITAVIMO INDEKSĄ. Kas dar neaišku, kolegos? Nei vienas lietuviškas žurnalas neturi citavimo indekso (iš biomedicinos), todėl skelbti mokslinius duomenis juose yra visiška nesąmonė t.y. tas pats kas išmesti darbą į šiūkšlių dėžę. Todėl visi lietuviški mokslo žurnalai ir visokio plauko leidiniai turėtų būti skubiai uždaromi, o sutaupyti pinigai skiriami apmokėti publikacijom, kurios spauzdinamos ISI WOS bazeje. Kompetencijos trūkumas ir visiškas nesupratimas apie MTEP studijas ir programas, leidžia priimti ir taikyti kaip įstatyminę bazę tokio pobūdžio dokumentus kaip mokslo darb. min. kvalifikaciniai reikalavimai, kurie paruošti siaubingai ir neturi bent dviejų privalomų vykdomąjam dokumentui dalių . Suprantant, kad tai tik pradžia, belieka tik plaukus rautis, arba bėgti neatsisukant...Be jokios abejonės vien straipsniai visapusiškai neapibrėžia mokslininko kompetencijos, tačiau niekas nežino ką reiškia "eksperimentinės plėtros darbai" arba "mokslo populiarinimo veikla", todėl "pasverti" straipsnį yra lengviausia, na o paskelbti 5 ISI WOS straipsnius per 5 metus gali tik tas mokslininkas, kuris turi sukaupęs daug bazinės tyrimo medžiagos, arba kurį prirašo prie straipsnių dėl to, kad REIKIA... Tačiau yra ir gera žinia - pasak 10 p. visos mokslininko veiklos "reikšmingumą" vertina visagalė konkurso komisija, todėl viskas lieka kaip senais gerais laikais, savi arba reikalingi - atestuojami, kiti - išmetami. Na, kolegos, ar jau pasiruošę dirbti 10 proc. mažiau?!
Atsiprašau.. Neperskaičiau
2009-10-24 10:12. Algis parašė:
Atsiprašau.. Neperskaičiau 7.1 punkto skliausteliuose pateiktos info. Atsiimu savo žemiau paviešintus komentarus.
Pagal šiuos nuostatus ( ir
2009-10-22 14:14. Rimantas parašė:
Pagal šiuos nuostatus ( ir netgi labai tikėtina) gali būti taip, kad jei mokslininkas yra įvykdęs habilitacijos procedūrą arba turi habilituoto daktaro laipsnį, artimiausio konkurso metu tegalės pretenduoti tik į jaunesniojo mokslo darbuotojo vietą. Todėl manau dažnai mokslininkai bus "tempami" pagal tą straipsnį, kur vietoj straipnsių bus užskaitoma eksperimentinė veikla ir pan. Man atrodo, kad jau dabar šiuos nuostatus reikia papildyti ar koreguoti.
Galbūt gerai, kad paskelbti
2009-10-20 14:27. Modestas, mokslo darbuotojas, parašė:
Galbūt gerai, kad paskelbti nauji mokslininkams skirti reikalavimai (o kartu ir nelabai, nes jau tikrai atsibodo tas kaitaliojimas:)), kurie dabar skirsis nuo pedagogams keliamų reikalavimų (nes nerealu taikyti vienodus reikalavimus, tarkime, docentui, kuris dirba ir pedagoginį ir mokslinį darbą ir vyresniajam mokslo darbuotojui, kuris dirba tik mokslinį darbą).
Visgi, naujasis dokumentas manęs, kaip mokslininko visiškai nepradžiugino. Ne, ne todėl, kad jame keliami aukšti reikalavimai mokslininkams. O todėl, kad jame palikta puiki galimybė manipuliuoti:
"Reikalaujamas minimalus mokslinių straipsnių, paskelbtų tarptautiniuose mokslo leidiniuose per paskutiniuosius 5 metus, skaičius gali būti SUMAŽINTAS atsižvelgiant į per tą patį laikotarpį gautų tarptautinių sertifikatų, išleistų mokslinių monografijų, eksperimentinės plėtros darbų reikšmingumą". Pretendentų mokslo darbų ir kitos veiklos reikšmingumą vertina institucijos konkurso komisija". Tai reiškia, kad bet kada komisija galės priimti institucijai (gal tiksliau - jos vadovui ar konkurso komisijos pirmininkui) tinkantį kandidatą, nepriklausomai nuo jo kompetencijos (juk eksperimentinę plėtrą traktuoti galima pakankamai plačiai). Čia panašu kaip ir buvo habilitacijai keliami reikalavimai - gali turėti, kad ir 100 straipsnių, o viską spręs subjektyvūs veiksniai t.y. iš esmės priklausomi žmonės, kartais netgi konkurentai.
Gal kas galėtų pakomentuoti kai kuriuos neaiškumus:
1. Nuo kada įsigalioja šie reikalavimai. Ar mano naujai kadencijai, kuri prasidės (jei laimėsiu konkursą) po 3 metų jau bus taikomi šie reikalavimai ar ne? Juk reikalavimai turi įsigalioti tik tuomet, kai praeina bent viena kadencija po jų paskelbimo t.y. po 5 metų. Taip yra todėl, kad niekuomet iki šiol Lietuvoje nebuvo reikalavimų skelbti straipsnius, turinčius citavimo indeksą. Vadinasi turi praeiti tam tikras laikas nuo rankraščių parašymo iki jų atspausdinimo (juolab, kai iš vyriausiojo mokslo darbuotojo reikalaujama 15 (!) tokių straipnių). Ar realu paskelbti 15 straipsnių su citavimo indeksu kad ir per 5 metus? Taip būtent 15, nes iki šiol tokių straipnsių nebuvo reikalaujama. Vadinasi, pirmai kadencijai užimti reikės įgauti visą bagažą, kuris numatytas reikalavimuose.
2. Kas yra leidiniai, referuojami Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje „ISI Web of Science“ ir turintys citavimo indeksą? Ar jiems priklauso tie lietuviški leidiniai, http://www.mab.lt/pdb_msd1.html
tinklapyje pažymėti oranžine spalva t.y. kurie yra ISI Web of Science, bet neturi citavimo indekso? Kaip suprantu, ne, nes tuomet nebūtų prierašo ("ir turintys citavimo indeksą")?
Tada natūraliai kyla klausimas, kam iš viso tie lietuviški mokslo leidiniai? Lektoriams, docentams ir profesoriams publikuotis?
3. Kadangi vyriausiajam mokslo darbuotojui nereikės habilitacijos procedūros (bent taip supratau iš dokumento) tai norisi sužinoti ar habilitacijos procedūra panaikinta visiškai? Ar visgi jos reikės, norint užimto profesoriaus pareigas?
1. Visų pirma, straipsnių
2009-10-20 23:55. Vytautas parašė:
1. Visų pirma, straipsnių leidiniuose su citavimo indeksu reikalaujama tik iš MOKSLO DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ FIZINIŲ, BIOMEDICINOS, TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ SRITYSE. Tai yra tose srityse, kur, iš esmės, jeigu straipsniai skelbiami leidiniuose be citavimo indekso, jų (su retomis išimtimis) beveik niekas neskaito. Tai yra net Nobelio premijos verti atradimai liks nepastebėti. Todėl vyiausiasis mokslo darbuotojas neturintis publikacijų tokiuose leidiniuose - visiškas absurdas. Iš to išeina, kad jeigu Jūs tokių straispnių neturite, vadinasi Jūsų kvalifikacija per menka vykdyti vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas. Bet juk galimadirbti ir vyresniuoju ar paprastu mokslo darbuotoju - jiems reikalavimai mažesni.
2. Tiesą sakant, man irgi atrodo, kad lietuviški mokslo leidiniai (turiu galvoje fizinių, biomeicinos ir technologijos moklų sritis) visiškai nereikalingi.
O man užkliuvo tai, kad,skirtingai nuo humanitarinių mokslų, kur rašoma "po daktaro laipsnio suteikimo turi būti paskelbęs ne mažiau kaip xx mokslinių straipsnių", čia nereikalaujama, kad straipsniai būtų paskelbti po disertacijos gynimo. Kas iš esmės atveria kelius jauniems mokslininkams (gynusiems disertaciją užsienyje ir neturintiems problemų su publikacijomis) pretenduoti į aukštesnes pareigas (teko matyt bent pora tokių, kurie iškart po gynimo būtų galėję pretenduoti į vyresniojo mokslo darbuotojo vietą (7+ straipsniai)). Manau, kad tai visai neblogai, tik klausimas ar daug jaunimo norės grįžti į Lietuvą dirbti mokslinį darbą?
Manau Vytautas klysta,
2009-10-21 12:57. Rimantas parašė:
Manau Vytautas klysta, rašydamas "...todėl vyiausiasis mokslo darbuotojas neturintis publikacijų tokiuose leidiniuose - visiškas absurdas. Iš to išeina, kad jeigu Jūs tokių straispnių neturite, vadinasi Jūsų kvalifikacija per menka vykdyti vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas"... Pasiskaitykite iki šiol galiojusius reikalavimus biomedicinos ir kitų analogiškų sričių mokslo darbuotojams:
http://www.lmt.lt/INST-SKELBIMAI/REIKALAVIMAI/KVALIFIKACINIAI_REIKALAVIMAI.pdf
Juose teigiama, kad vyriausiasis mokslo darbuotojas privalo būti paskelbęs ne mažiau kaip n leidinių tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose. Iki šiol, kaip žinia, šiems leidiniams priklausė įvairios duomenų bazės, tame tarpe ir ISI (ir be citavimo indekso). Todėl tie mokslininkai, kurie vykdė iškeltus reikalavimus juos ir įvykdė. Tik dabar atsirado "citavimo indeksas", todėl nereikia painioti šių svarbių dalykų, nes viskas apibrėžta buvo nuostatais.
Žinoma, galima apeliuoti į tai, kad prastas gi tu mokslininkas, jei neskelbei savo straipsnių leidiniuose su citavimo indeksu, tačiau tai tik apeliacija, teorija ir pan. Kiek pastebėjau, kai kurių institucijų mokslininkai ir anksčiau siekė skelbtis leidiniuose su citavimo indeksu, teigdami, kad tai rodo mokslininklo prestižą, tačiau tai jų tik asmeninė nuomonė, nes iki šiol oficialiai nebuvo tokio reikalavimo (todėl tie kurie neskelbė tokių straipnsių, prioritetus matė kitose srityse, pvz. mokslinio darbo taikymą praktikoje ar dalyvavimą projektuose). Neabejoju, kad tie kurie tokių straipnsių neskelbė, būtų juos skelbę, jei tik būtų žinoję, kad po 5 metų įsigalios kitokie reikalavimai (o kur dabar jam gauti tuos 15 straipnsių su citavimo indeksu, jei jis paskelbė 15 straipsnių be citavimo indekso žinodamas, kokie reikalavimai jam buvo kelti)? Ko gero, netgi, kažkas žinojo apie tokias naujas taisykles iš anksto, o kiti - ne. Ir dar anot Vytauto "kad jeigu Jūs tokių straispnių neturite, vadinasi Jūsų kvalifikacija per menka vykdyti vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas" kone tik straipsniai lemia mokslininko kvalifikaciją; ir iki šiandien jis atitiko šiuos reikalavimus (gal jis per gyvenimą paskelbė ir 200 straipsnių (kad ir anuometinės SSSR prestižiniuose leidiniuose, juk jie be citavimo indekso) ir nereiškia, kad jie beverčiai), o nuo šiandienos jau neatitinka.
Panaši situacija pamenu buvo kažkur prieš 5 metus, kai atsirado reikalavimas skelbti straipsnius ISI duomenų bazėse. Daug mokslo darbuotojų iki to laiko neturėjo nei vienos tokios publikacijos, bet per kadenciją jų parašė pakankamai, t.y. siekė atitikti tuos reikalavimu kurie ir buvo paskelbti. Tačiau tarp to karto ir šio yra milžiniškas skirtumas: jei ankstesnių reikalavimų metu tereikėjo paskelbti 4-5 ISI straipnsius, tai dabar naujai kadencijai pradėti jam reikės parašyti net 15 straipsnių (nes ankstesni visi gali būti ir be citavimo indekso, kaip tas ir buvo reikalauta oficialiai).
Man asmeniškai dar vienas užkliuvo dalykas: į jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali pretenduoti mokslininkas būdamas tik magistru ir turintis tik vieną publikaciją bet kuriame mokslo periodiniame leidinyje, o į mokslo darbuotojo pareigas - turi turėti 3 ISI su citavimo indeksu. Pernelyg didelis skirtumas.
Mano nuomone, visų pirma
2009-10-21 19:09. Vytautas parašė:
Mano nuomone, visų pirma reikia pačiam sau atsakyti į klausimą: kokiu tikslu rašomi straipsniai? Ar jie reikalingi tik jų autoriams, kad įvykdytų kalifikacinius reikalavimus? Ar jų tikslas pristatyti atliktą darbą mokslo visuomenei? Jeigu tikslas pirmas - galima rinktis žurnalą tik pagal keliamus kvalifikacinius reikalavimus, neatsižvelgint į tai, ar tą žurnalą kas nors skaito. Jeigu tikslas antras - renkantis reikia vertinti faktorius, rodančius žurnalo prieinamumą, populiarumą, skaitomumą (vienas iš tų faktorių - citavimo indeksas).
Jeigu mokslininkas "per gyvenimą paskelbė ir 200 straipsnių (kad ir anuometinės SSSR prestižiniuose leidiniuose...", o per nepilnus 20 nepriklausomybės metų nė vienas jo darbas nepasiekė mokslo visuomenės, tai gal jam reikėtų susimąstyti apie pensiją (nes tais laikais tiek straipsnių suspėjęs paskelbti mokslininkas jau turėtų būti pensijinio amžiaus), užuot stengiantis žūtbūt išlaikyti vyriausiojo mokslo darbuotojo vietą?
Kiek suprantu, skirtumas tarp jaunesniojo mokslo darbuotojo ir mokslo darbuotojo turėtų būti ne tik 3 straipsniai, bet ir (tikriausiai) daktaro laipsnis (įdomu, kad daktaro laipsnis neįtrauktas į reikalavimus, tad teoriškai bet kas, turintis reikiamą kiekį straipsnių gali pretenduoti net į vyriausiojo mokslo daruotojo poziciją). O per kelis doktorantūros metus tikrai galima sukaupti tuos 3 straipsnius.
Būtų įdomu sužinoti kuo mokslo darbuotojo vieta pranašesnė už jaunesniojo md. Taip pat kuo vyriausiojo pranašesnė už vyresniojo, ir vyresniojo už eilinio mokslo darbuotojo.
Nesupratau..., kur Jūs
2009-10-22 15:05. Algis parašė:
Nesupratau..., kur Jūs matote reikalavimuose citavimo indeksą ir ISI bazes:
"į vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali pretenduoti mokslininkai, kurie iš viso paskelbė ne mažiau kaip 15 mokslinių straipsnių tarptautiniuose mokslo leidiniuose, ir per paskutiniuosius 5 metus paskelbė ne mažiau kaip 5 mokslinius straipsnius tarptautiniuose mokslo leidiniuose".
Taigi, akivaizdu, jog nebūtinas nei citavimo indeksas, nei žurnalo buvimas ISI. Kita vertus, gali kilti problemų su "tarptautiniu mokslo leidiniu". Ar lietuviški žurnalai jiems priskirtini? Ar pvz. čekų žurnalas - tarptautinis?
Teisingai, reikalavimo
2009-10-22 15:34. To Algis parašė:
Teisingai, reikalavimo publikuotis ISI su citavimo indeksu nuostatuose nėra.
Yra tik pasakyta, kad turi atsižvelgti...... Lygiai taip pat turi atsižvelgti ir į monografijas, patentus etc. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad pretendentas privalo turėti monografijų ar patentų.
Atrodo, kad reikia labiau