Ketvirtadienį, spalio 12 d. LŠMPSF būstinėje įvyko Vilniaus aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų darbo grupės susirinkimas, kuriame buvo aptariami svarbūs klausimai: Konstitucinio teismo (KT) nutarimo dėl aukštųjų mokyklų autonomijos išaiškinimo pasekmės, nederinto su mokslo bendruomene Lietuvos mokslo tarybos patvirtintų minimalių kvalifikacinių reikalavimų mokslo darbuotojams nutarimas, dėstytojų darbo krūvio paskirstymo, mokslo ir studijų institucijų mokslinės, meninės ir su studijomis susijusios veiklos vertinimo problemos. VPU profsąjungos pirmininkė dr. G. Kmitienė konstatavo, jog KT išaiškinimas dėl autonomijos gali būti interpretuojamas dvejopai – priklauso nuo to, ką pasirinks universitetas. Kontroliuojanti institucija, kuria bus būsimoji taryba, negali būti ir valdanti. Pasisakiusieji aptarė tolesnės universitetų raidos, tampant VŠĮ sąlygas. Svarstant 2009 10 12 Lietuvos mokslų tarybos (LMT) nutarimą Nr. VII-20 „Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimų aprašas“, G. Kmitienė teigė, jog šis nutarimas sudaro nelygias sąlygas mokslininkams, reikalaujant spausdinti straipsnius vienoje, privačioje bazėje, JAV. Lietuvos mokslininkai dar 2007 metais po kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą, sulaukė išaiškinimo, kad tai – privati bazė. Lietuvos Konstitucinio teismo 2007-05-05 nutarime, (byla 18/16 „Dėl minimalių kvalifikacinių reikalavimų mokslininkams“) rašoma: „Teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, kad mokslininkas, pretenduojantis į tam tikras pareigas ... turi būti paskelbęs tam tikrą kiekį mokslo darbų ir tokiuose leidiniuose, kurie yra referuojami tarptautinėse duomenų bazėse, negali būti suabsoliutinami. KT ištyrė tai, „kad mokslinius straipsnius reikalaujama skelbti leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto (MII), kuris yra JAV įsikūrusi privati įstaiga, teikianti mokamas paslaugas, duomenų bazę.“ Anot VGTU profsąjungos pirmininkės R. Meilūnienės, proteguojama viena bazė, o tai netinkama teigti oficialiame dokumente. VU profsąjungos pirmininkė S. Kaziūnaitė pastebėjo, jog jos kaip bibliotekininkės nuomone, bazių sąrašas yra nebaigtinis, jų atsiranda vis naujų. G.Kmitienė pastebėjo, jog mokslininkai biologai sėkmingai spausdina straipsnius ne tik Europoje, bet ir Azijoje - net ir Filipinuose. Spausdinimas JAV yra brangus, o žurnalų įtraukimas į šią bazę yra neįmanomas, esant dabartinėms ekonominės sąlygoms, kaip ir straipsnių spausdinimas savo kaštais. LMTA profsąjungos pirmininkė V. Apanavičienė priminė, jog daugelis iš per 230 Lietuvoje leidžiamų mokslo žurnalų yra įtraukti į tarptautines bazes. Svarstant klausimą, kodėl LMT išleido tokį potvarkį, ar jis teisėtas, ar patariamojo pobūdžio, V. Apanavičienė primininė, jog LMT – biudžetinė organizacija, įsteigta 2007 m. LRS, disponuojanti dideliu biudžetu, tačiau tai jai neturėtų suteikti vienvaldiško sprendimo galimybės. Tarptautinės sekretorės T.Babrauskienės nuomone, iš pateiktų viešai ataskaitų nėra aiški LMT veikla, tad praverstų šios institucijos veiklos auditas. Svarstant klausimus dėl dėstytojų darbo krūvio paskirstymo, aptarta darbo krūvio paskirstymo metodika. G. Kmitienė pareiškė, jog dėstomos ir 4 programos, dėstytojai privalo būti pasirengę jų net iki 10. Nelygiai paskirstomi darbo krūviai – profesoriams tenka vienas kursas, o kitiems – kas veža – tam krauna – ir 5. Atlyginimas nuo to nesikeičia, priešingai – mažėja, didėjant privalomam metiniam valandų krūviui, taupant finansus. Susirinkime dalyvavusi LŠDPSF pirmininkė R. Osipavičiūtė paminėjo naują socialinę profsąjungų funkciją – socialinį auditą, kuris padeda išaiškinti darbo santykius ir socialinės lygybės klausimus darbo vietose ir profesinėse bendruomenėse. Susirinkime dalyvavęs AŠDPSS pirmininkas A. Jurgelevičius priminė, kad DKĮ nuostatos lygiai galioja visiems darbuotojams. VGTU profsąjungos pirmininkės pavaduotojas D. Gerasimčikas priminė, jog buvo svarstoma parengti „Dėstytojo darbo krūvio apyrašą“, kurio atsiradimas nukeltas į 2010 vasario mėnesį.“ Dėstytojo darbo krūvį sudaro ir mokslinis darbas, todėl nagrinėtas LMT nutarimas skriamas visai Lietuvos universitetų bendruomenei. V. Apanavičienė pasiūlė sudaryti nuolat veikiančią prie LAMPSS mokslininkų darbo grupę, kuri, bendraudama su ŠMM, derintų atsinaujinančias Lietuvoje kuriamos mokslinės ir meninės produkcijos vertinimo kriterijų nuostatas ir teiktų pastabas LMT. Susirinkimas nusprendė, kad esamas problemas būtų pravartu išsakyti spaudos konferencijoje, dalyvaujant mokslo institucijų atstovams, kuriuos LMT nutarimas, nenumatant pereinamojo laikotarpio, diskriminuoja netgi kaip ES piliečius, kurie turi turėti teisę spausdinti mokslinę produkciją Europos Sąjungos šalių mokslo pripažintuose žurnaluose, ir kad po LMT nutarimo, net gi jei jis tėra rekomendacinio pobūdžio, jie nebūtų vertinami kaip antrarūšiai, nes, neva, Lietuvos mokslą išgelbės brangiai kainuojantis straipsnių spausdinimas tik Amerikoje... O labiausiai pagelbės ekonominį nuosmūkį taip pat išgyvenančiai šiai privačiai JAV institucijai, kuriai papildomos pajamos iš Lietuvos labai tikėtinos po šio LMT nutarimo. Tik ar mums tas naudinga? Mes "mėgstame" padėti ne tik užsienio bankams, bet ir privačioms bendrovėms... Nuorodos: Visas pranešimas LŠMPSF svetainėje.