Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) atstovai teigia kiek pykstantys ant švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), jog buvo kiek pamiršti, tačiau pripažįsta, jog be ministerijos pagalbos, kažin ar išsiaiškins, kur dingta universitetų gaunami pinigai.

„Pagrindinės bėdos – socialinio dialogo nebuvimas, - po susitikimo su ŠMM atstovais sakė LAMPSS tarybos narys Artūras Stimbirys. – Atrodė, kad Lietuvoje viskas yra tvarkoje, jau dvidešimt metų esame nepriklausomi, bet kol kas tos nepriklausomybės visiškai nematyti.“

Ministerija pamiršo socialinius partnerius?

LAMPSS atstovas teigė, jog susivienijimas pasijautė pamirštas, kadangi Vyriausybė įpareigojo ŠMM, pasitarus su socialiniais partneriais, iki birželio 1 d. pateikti siūlymą Vyriausybei. „Ministerijos siūlymą susitikti gavome šiai dienai. Jau tuoj liepa, - kalbėjo A. Stimbirys. – Tai gavosi vėl tas pats dalykas – „patys su savimi pasitarėme ir mes nusprendėme“. Manau, kad ministerija vis dar yra nesubrendusi.“

Jo teigimu, socialiniais partneriai realiai suvokia, jog šalį krečia krizė, tačiau jau dabar reikia pradėti rūpintis kaip universitetai atrodys ateityje. „Matome, kad aukštosios mokyklos praranda savo patrauklumą. Galbūt, šiuo metu nėra etiška šnekėti apie atlyginimus, bet nėra Europoje valstybės, kuriose dėstytojai gauna tokį žemą atlyginimą kaip Lietuvoje, - kalbėjo LAMPSS tarybos narys. – Turime kurti technologijas kaip Japonija. Tai pasiekti galime tik turėdami ir išlaikydami šalyje mokslininkus. Bet kaip tai padaryti, jei profesoriaus atlyginimas nesiekia 4000 litų „ant popieriaus“, o jaunesniojo mokslo darbuotojo alga net nesiekia 1500 litų.“

Problemų yra viduje

A.Stimbirys teigė nesantis nusiteikęs prieš mokytojus, tačiau pabrėžė, kad kažkoks skirtumas tarp dėstytojo, profesoriaus ir mokytojo turėtų būti. „Valstybėje iš tiesų yra betvarkė, - sakė A. Stimbirys. – ŠMM juk formuoja švietimo strategiją, kuri turi nusakyti kaip į universitetą pritraukti gerų kadrų, kaip priversti gabų studentą likti. Gabiausi juk iš universiteto išeina.“

Paklaustas, ar socialiniai partneriai yra skaičiavę, kiek reikėtų pinigų norint visiems profesoriams ir dėstytojam mokėti ben tjau po 4000 litų ir ar yra įvertinę valstybės finansinę padėtį, A. Stimbirys sakė, jog valstybėje pinigų yra. „Reikia tik žiūrėti kaip jie yra paskirstomi, - sakė pašnekovas. – Dabar situacija gal ir yra nekokia, bet gal po dviejų ar penkių metų situacija pagerės, turi būti prioritetai.“

Priminus paties LAMPSS išreikštą mintį, kad patys universitetų dėstytojai nevisada žino, kur dingsta universiteto gaunami pinigai, A. Stimbirys linktelėjo galva. „Sutinku, kad pačiuose universitetuose yra neūkiškumo, kai kur trūksta geros vadybos. Netgi profsąjunga negali sužinoti, koks atskiro darbuotojo atlyginimas, yra prisidengiama asmens duomenų apsaugos įstatymu.“

Stengsis „išplėšti“ pinigų

Švietimo viceministrės Nerijos Putinaitės teigimu, pagrindinė problema, kurią šiuo metu reikėtų bandyti spręsti yra atlyginimo, koks jis yra dabar, išsaugojimas. N. Putinaitė teigė, jog bus dedamos visos pastangos, jog formuojant kitš metų biudžetą bus saugoma, jog daugiau algos nėbūtų karpomos. „Su profsąjungomis kalbėjome apie tai, kad mūsų tikslas yra nemažinti atlyginimų ir prašome papildomų lėšų studijų krepšeliams, kurių didžioji dalis yra skirta dėstytojų atlyginimams, - kalbėjo N. Putinaitė. – Išgirdome, jog yra problema, kad pasiekę krepšelių pinigai yra išleidžiami ne atlyginimams, o kitoms reikmėms.“

Pasak N. Putinaitės, ministerijos vaidmuo čia paprastas – tarpininkavimas ir rekomendacijos. „Iš universitetų galime reikalauti, kad visi dalykai būtų skaidrūs ir vieši“, - sakė viceministrė.