Neabejotina, jog mokslo laimėjimų ir mokslinių tyrimų rezultatų pažinimas praplečia turimų žinių apimtį, skatina naujus mokslinius atradimus, mokslo ir ekonomikos pažangą. Tam būtina sąlyga – nevaržoma mokslinės informacijos prieiga, užtikrinanti didesnį mokslinių tyrimų rezultatų matomumą, platesnį jų panaudojimą ir pritaikymą. Mokslinė komunikacija per prenumeruojamas duomenų bazes ir jose skelbiamus žurnalus ankščiau buvo pakankama priemonė mokslinės informacijos sklaidai, tačiau naujų būdų ir galimybių paieškas stipriai paskatino nuolat didėjanti duomenų bazių prenumeratos kaina.
Duomenų bazių prenumeratos kaina kasmet kyla ne mažiau kaip 5 proc. Prenumeruojančių duomenų bazes bibliotekų biudžetai kasmet taip sparčiai nekyla, o tai lemia, jog prestižiniuose žurnaluose publikuojantys savo mokslo pasiekimus mokslininkai negali savo straipsnių rekomenduoti savo studentams, nes bibliotekos neišgali tų žurnalų prenumeruoti. Dėl šios priežasties 1999 m. buvo pradėtas judėjimas dėl atviros prieigos, kuriam pritaria vis daugiau mokslą remiančių ir finansuojančių, mokslinius tyrimus užsakančių ir atliekančių institucijų visame pasaulyje. Atvira prieiga (angl. open access) – tai internetu nemokamai ir nevaržomai prieinami mokslinių tyrimų rezultatai – straipsniai, pranešimai konferencijose, kita publikuota ir nepublikuota (pvz., pranešimų skaidrės, mokslinių tyrimų ataskaitos) medžiaga.
Šiuo pranešimu bus siekiama skleisti informaciją apie judėjimo dėl atviros prieigos svarbą, kad būtų užtikrintas studijų bei mokslo aprūpinimas naujausia literatūra ir mokslo atvirumas visuomenei. Šio tikslo siekiama apžvelgiant prieigos prie mokslinės produkcijos problemas ir galimybes Lietuvoje, pristatant judėjimo dėl atviros prieigos pradžią Lietuvoje ir pagrindines kliūtis, neleidžiančias jam išsiplėtoti. Pranešime bus pristatomi du tyrimai: Lietuvos mokslininkų straipsnių, paskelbtų užsienio šalių moksliniuose recenzuojamuose žurnaluose, prieigos per Lietuvos bibliotekose prenumeruojamas duomenų bazes galimybių tyrimas; užsienio šalių mokslinių žurnalų leidėjų suteikiamų teisių autoriams talpinti savo straipsnius atviros prieigos talpyklose tyrimas. Pranešime bus aptariama, kaip Lietuvos mokslinės informacijos sklaida kito per du pastaruosius metus - 2008 m. maždaug apie 50 proc. Lietuvos mokslininkų mokslinių darbų buvo nepasiekiama Lietuvos mokslinei bendruomenei ir kitoms suinteresuotoms visuomenės grupėms, o žurnalų, kuriuose buvo skelbiami Lietuvos mokslininkų darbai, leidėjai tuomet turėjo nuostatas, kurios leido apie 78 proc. žurnalų arba visiškai laisvai arba su tam tikromis sąlygomis straipsnius talpinti atviros prieigos talpyklose.
Aptariant platesnes Lietuvos mokslo publikacijų sklaidos ir prieinamumo galimybes pranešime bus pristatomi Lietuvos mokslo ir studijų elektroninių dokumentų informacinės sistemos eLABa plėtros planai ir perspektyvos, o taip pat užsienio atviros prieigos talpyklos ir archyvai, kuriuos siekdami spartesnės mokslinės komunikacijos jau šiandien naudoja mūsų šalies mokslininkai.