Jau rašėme, kad LR Prezidentūroje apdovanoti geriausių 2009 metų jaunieji Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Šis Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkursas organizuojamas nuo 2006-ųjų metų. Šiais metais įsteigta nauja nominacija – geriausios disertacijos iš aplinkosaugos srities autoriui. Šį apdovanojimą įsteigė Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė, dirbanti Aplinkosaugos komitete. 1000 litų piniginis prizas, žurnalo National Geographic metų prenumerata ir kvietimas apsilankyti Europos Parlamente atiteko Vilniaus Gedimino technikos universiteto aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslo daktarui Alvydui Zagorskiui už disertaciją Mažo našumo oro valymo biofiltrų tyrimai ir kūrimas.

Po premijos įteikimo kalbinome dr. Alvydą ZAGORSKĮ ir jo disertacijos mokslinį vadovą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedros vedėją prof. Praną BALTRĖNĄ.

Mokslo Lietuva. Šiandien daug kalbama apie aplinkosaugą, iš Europos Sąjungos Lietuva gauna daug lėšų aplinkosauginiams projektams įgyvendinti, bet neatrodo, kad reikalai smarkiai gerėtų. Su projektų įgyvendinimu smarkiai vėluojama, kyla didelių sunkumų, kai tenka už panaudotas lėšas atsiskaityti. Toks įspūdis, kad mums dar sunkiai sekasi tapti europietiškos savimonės, europietiškos kultūros atstovais. O kaip su aplinkosaugos mokslo reikalais? Kiek glaudi sąsaja tarp aplinkosauginio mokslo ir praktikos, mokslo rezultatų įgyvendinimo? Būtų įdomu daugiau išgirsti apie VGTU atliekamus šios srities mokslinius ir taikomuosius darbus.

Pranas Baltrėnas. Kad aplinkosaugos mokslas mūsų universitete vystomas, tikriausiai mažai kam kyla abejonių. Štai kad ir Aplinkos apsaugos katedra, kuriai man tenka vadovauti. Turime 15 doktorantų ir visi dirba aplinkosaugos tematikos darbus. Tai gan platus spektras mokslo ir taikomųjų darbų: atliekų tvarkymas, oro ir nuotėkų valymas, triukšmo mažinimo, slopinimo ir kiti darbai. Galime pasiūlyti oro valymo nuo smulkiadispersinių kietųjų dalelių poreikio tyrimus ir būdus tas daleles šalinti. Visa tai daro universiteto aplinkosaugininkai, kurie rašo šios srities mokslinius darbus, tyrinėjimų rezultatus apibendrina disertacijose.

ML. Dirbate daugiausia teoriniu lygmeniu?

P. Baltrėnas. Ir įdiegiant tyrinėjimų rezultatus į praktiką. Štai kad ir Alvydo Zagorskio disertacija, skirta oro valymui biologiniais filtrais. Tai buvo dvejų metų projektas kaip parama smulkiajam verslui. Tą projektą laimėjo viena įmonė, o mes dalyvavome kaip mokslininkai, atlikome tyrimus. Šio darbo pagrindu buvo sukurtos penkios biologinio oro valymo įrenginių modifikacijos. Tie įrenginiai stovi mūsų katedros patalpose kaip demonstracinės priemonės, jas naudojame atlikdami tolesnius tyrimus, nustatydami įrangos tarnavimo laiką ir pan. Tai ir eksperimentinė bazė kitiems jauniems mokslininkams, kurie imasi ar imsis oro valymo problematikos darbų.

ML. Kuo šiame darbe siūloma oro biologinio valymo technologija ypatinga, kokia jos esmė? Ar ir liks laboratorinė vaizdinė priemonė?

Alvydas Zagorskis. Mano mokslinių tyrinėjimų kryptis – aplinkosauginės oro valymo technologijos, o prieš sukuriant bet kokią technologiją, prieš paleidžiant į viešą erdvę, reikia atlikti begalę eksperimentinių tyrimų. Valymo įrenginiai turi būti įteisinti, reikia gauti patentus, pagaliau turi būti įrenginių pasai. Visų tų darbų pagrindu gali būti sukurtos technologinės linijos – tik taip tie įrenginiai išleidžiami į viešą erdvę, t. y. gali būti praktiškai pritaikomi.

P. Baltrėnas. Mano nuostata: kiekvienas doktorantas privalo turėti bent vieną patentą. Alvydas turi patentą už biologinį oro valymo įrenginį. Už patentą moka universitetas, todėl ir priklauso universitetui, o autorystė priklauso kūrėjui. VGTU palaiko tų patentų gyvavimą, sudaro geras sąlygas doktorantams. Jaunimas išmoksta parengti patentui gauti būtiną dokumentaciją. Dabar norime užpatentuoti kitą idėją ir jos įgyvendinimo technologines subtilybes. Žodžiu, toliau vystome biologines oro valymo technologijas.

ML. Kiek tos lietuviškos technologijos konkurencingos kad ir lyginant su užsienio įmonių siūlymais? Ar išvis įmanoma konkuruoti su Vokietijos, Danijos ar Švedijos šios srities įrenginiais ir technologijomis? Gal ir mūsų mokslininkai tampa geriausiu atveju tik šios srities užsienio technologijų transliuotojais?

P. Baltrėnas. Kad konkurencija didelė, nėra reikalo įrodinėti. Nereikia snausti, reikia ieškoti naujų idėjų, techninių sprendimų, ką mes ir darome. Taip bandome neatsilikti. Rengdami straipsnį, teikdami paraišką patentui gauti turime žinoti, koks šių sprendimų lygis Europos Sąjungoje.

Dabar iš bioreaktorių srities esame padarę vieną paraišką europiniam patentui gauti. Iš VGTU tai pirmas mėginimas gauti europinį patentą, gal šios darbų krypties ir iš Lietuvos pirmas toks patentas. Tiesa, tas mūsų darbas darytas su kitu autoriumi.

ML. Sakote – bioreaktorius. Kas tai per įrenginys?

P. Baltrėnas. Bioreaktoriuje visos žemės ūkio ar komunalinio ūkio atliekos sukraunamos, kad vyktų anaerobinis procesas. Gaunamos biodujos – metanas. Naudojamas šilumai gauti, taip pat galima gauti ir elektros energijos.

ML. Tai daro visos šalys, kurios rūpinasi racionaliu atliekų tvarkymu ir siekia gauti papildomos energijos, kuri pasaulyje vis brangsta.

P. Baltrėnas. Išties tie bioreaktoriai gaminami įvairiose šalyse. Taip pat ir Lietuvoje, net ir didelių gabaritų. Tačiau norime sukurti mobilų bioreaktorių, nedidelio našumo, skirtą ūkininkui. Galima turėti 2–3 ar net 4 kubinių metrų talpos bioreaktorių – tai priklauso nuo ūkio dydžio, taip pat ir nuo gaminamos šilumos ar elektros energijos poreikio, susidarančių atliekų kiekio. Kitaip tariant, galime pasiūlyti variantus, atsižvelgdami į tai, kiek ūkyje yra atliekų nuo daržovių, vaisių, kiek galvijų ir t. t. Ta gautąja šilumine energija galima šildyti būstą, naudoti maisto ar pašarų gamybai.

ML. O kaip visa kita infrastruktūra? Juk vien bioreaktoriaus nepakaks, reikia ir visos energijos gavimo, perdavimo įrangos, infrastruktūros.

P. Baltrėnas. Todėl ir siekiame bioreaktorių statyti vietose, kur tos energijos reikia, kad nereikėtų tiesti šiluminių vamzdžių, laidų ir pan.A. Zagorskis. Noriu šiek tiek papildyti profesorių. Kuriant bet kurią naują technologiją tenka padaryti didžiulį darbą: atlikti apžvalginę pasaulinę to tyrimo analizę, susipažinti su tos srities straipsniais, publikacijomis, patentais.

P. Baltrėnas. Šį darbą patikime jau A. Zagorskio darbų tęsėjams, jauniems tyrėjams – paprastai magistrantams. Jie rengia apžvalgas, renka informaciją – taip įgyja žinių ir patirties. Aišku, vienam žmogui būtų sunku su visu srautu informacijos susidoroti. Reikia ištisos komandos darbuotojų. Labai gerai, kad gavome lėšų iš Saulėtekio slėnio programos – 1 mln. litų įrangai ir mobiliai mokslinei laboratorijai ant ratų įsigyti.

ML. Kokie tolesni Jūsų veiklos planai?

A. Zagorskis. Apsigyniau disertaciją, dabar tęsiu tyrimus VGTU Aplinkos apsaugos katedroje.

P. Baltrėnas. Kolega gavo pusė etato docento pareigybės ir pusė etato mokslo darbuotojo. Sudarome sąlygas, kad jam ir kitiems jauniesiems mokslininkams būtų naudinga dirbti universitete.

ML. Į užsienį nežadate kelti sparnų?

A. Zagorskis. Suktis reikia. Dalyvaujame projektuose ir taip šiek tiek prisiduriame prie darbo užmokesčio.

ML. Kaip vertinate „Saulėtekio slėnio“ galimybes?

P. Baltrėnas. Jei klausiate apie aplinkosaugą, vis dėlto gavome 1 mln. litų, įsigysime mobilią laboratoriją ir įvairių prietaisių – tai jau neblogai. Mobili laboratorija bus sumontuota Mercedes Benz ar Volkswagen automobilio pagrindu, aprūpinta visa reikalinga aparatūra, tad nuvykę į vietą galėsime atlikti visus reikalingus matavimus.

ML. O paklausa tokiems matavimams bus? Juk viskas kainuoja.

P. Baltrėnas. Paklausa ir ligi šiol buvo, tiesa, per krizę kiek sumažėjo. Nemažai įmonių kreipiasi dėl tokių matavimų ir kitų rekomendacijų. Mat labai svarbu, kad tuos darbus atliekanti laboratorija ar kitas padalinys būtų akredituoti. Mūsų laboratorija akredituota, beje, vienintelė iš visų tokio pobūdžio laboratorijų. Tik todėl ir galime gauti užsakymą.

ML. Iš pokalbio suprantu, kad aplinkosaugos krypties mokslas Lietuvoje nėra prastas, tad kodėl taip daug problemų kyla įsisavinant ES lėšas, kurios skiriamos aplinkosauginiams projektams?

P. Baltrėnas. Kiekvienoje šeimoje yra gerų ir nelabai gerų vaikų. Taip ir bet kurioje veikloje. Įgyvendinant aplinkosauginius projektus priešokiais nieko nepadarysi, reikia daug ir kruopštaus darbo, o kai kurie projektų vykdytojai įsivaizduoja, kad lengvai susisems jiems skirtus pinigus. Tokių dovanų niekas nedovanoja. Mes tokiu keliu neiname ir savo studentų nepratiname. Taip pat ir iš jaunųjų mokslininkų laukiame tam tikro lygio darbų. Taip vienu šūviu nušauname kelis zuikius.

A. Zagorskis. Kartais galima susidurti su kai kurių gamybininkų įsisenėjusiu požiūriu į aplinkosaugines technologijas. Jie žiūri, kaip sukurti produktą, parduoti paslaugas ir gauti „greitą“ pelną. Mažai susimąstoma, kokia yra tų gamtosauginių projektų prasmė: gerinti aplinką, puoselėti gamtą, nes iš to kyla ir mūsų gyvenimo kokybė. Dabar vykdomos įvairios priemonės, įgyvendinami ES direktyvų reikalavimai, už jų nesilaikymą skiriamos griežtos baudos ir kitos sankcijos. Žmonės vis labiau suvokia, kad aplinkosaugos tematikos darbai labai aktualūs, nes padeda spręsti ir globalias klimato kaitos problemas. Vis dėlto žmonių sąmoningumas didėja, negali sakyti.

ML. Ir pabaigai. Ką Jums reiškia šis Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės įsteigtas ir įteiktas apdovanojimas už geriausią aplinkosaugos krypties 2009 m. apgintą disertaciją?

A. Zagorskis. Malonu, kai tavo darbas pastebimas, pastangos įvertinamos. Noriu padėkoti savo disertacijos ir mokslinio darbo vadovui prof. Pranui Baltrėnui, nes be jo pagalbos tokio rezultato nebūtų. Šis apdovanojimas skatins dar aktyviau dalyvauti kuriant naujas aplinkosaugines biotechnologijas. Pamėginsime tas biotechnologijas įdiegti, pritaikyti praktiškai. Dėkoju Europos Parlamento narei Radvilei Morkūnaitei už gražią iniciatyvą – įsteigti apdovanojimą geriausios aplinkosauginės krypties disertacijos autoriui.

P. Baltrėnas. Net ir krizės sąlygomis valstybės ar mecenatų palaikymas suteiks jauniesiems mokslininkams didesnio pasitikėjimo savo jėgomis, jie pajunta, kad jų pastangos ne veltui. Kartais mes, mokslininkai, jaučiamės kaip kokie juodadarbiai, nors dirbame juk kūrybinį darbą. Nė vienas laikraštis juk į pirmą puslapį neįdės žinios apie tai, kad štai mūsų katedroje sukurtas oro valymo bioreaktorius, nors tai labai naudingas įrenginys.

ML. „Mokslo Lietuvoje“ visada esame ir būsime dėmesingi visiems kūrėjams, taip pat ir mokslinį darbą dirbantiems žmonėms. Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Profesorius Pranas Baltrėnas ir docentas Alvydas Zagorskis parodoje „Balttechnika 2010“ pristato VGTU Aplinkos apsaugos katedroje sukurtas technologijas

Europos Parlameno narė Radvilė Morkūnaitė įteikia VGTU daktarui Alvydui Zagorskiui diplomą už 2009 m. geriausią disertaciją aplinkosaugos tema