Šeši Lietuvos tyrimų centro (LTC) vykdomi projektai, kuriems skirta beveik 39 mln. Lt ES paramos, juda į priekį. LTC į stažuotes užsienyje šią vasarą išsiuntė pirmuosius studentus, gerokai pasistūmėjo projektas, kurį įgyvendinant kuriamas gerklės vėžio diagnostikos iš žmogaus balso prototipas.

LTC prieš metus buvo įsteigtas, kad įgyvendintų penkeriems metams pasirašytą Vyriausybės bendradarbiavimo su IBM mokslinių tyrimų ir plėtros srityje sutartį.

Tomas Deržanauskas, LTC direktorius, vardija: pasirašytos trys bendradarbiavimo sutartys dėl projektų sveikatos apsaugos srityje, trys – nanotechnologijų srityje. Į stažuotes Ciuriche (Šveicarija), IBM nanotechnologijų laboratorijoje, ir sveikatos mokslinių tyrimų laboratorijoje Haifoje (Izraelis) šią vasarą išvyko 5 studentai.

„Lietuvos studentai vasarą neišnaudoja savo proto galimybių, neretai jie išvyksta į užsienį uždarbiauti studijoms. Mūsų laimėjimas, nors ir nedidelis, yra tas, kad keli studentai gali ir užsidirbti, ir tobulėti savoje srityje. Tikimės, kad projektų vykdymo laikotarpiu tokiomis galimybėmis pasinaudos bent keliasdešimt studentų“, – pasakoja p. Deržanauskas.

Labiausiai įsibėgėjęs, pasak LTC vadovo, ligos diagnozavimo pagal balso pokyčius projektas. „Esame arti prototipo, manome, kad kitąmet jį patentuosime“, – tikisi p. Deržanauskas. 

Nuosavybės niuansai

LTC skelbia užsibrėžęs tikslą išugdyti naują mokslininkų kartą, kuri ne tik būtų pripažinta pasauliniu mastu, bet ir atliktų mokslinius tyrimus, kurių rezultatai teiktų realią ekonominę naudą Lietuvai.

LTC teigimu, Lietuvos mokslininkai šiuo metu savo darbą tiesiog parduoda ir gauna vienintelę grąžą – patento autorystę. O LTC siekia parodyti galimybes, kurios atsiranda būnant intelektinės nuosavybės savininku, ir išmokyti jomis naudotis.

Valdas Monkus, LTC valdybos pirmininkas, sako, jog Lietuvoje realu ugdyti mokslininkus, kurie būtų suinteresuoti išradimų komercializavimu.

„Galima juos ne tik išugdyti, bet ir padaryti pasiturinčius. Pavyzdžiui, sėkmingas „Fermento“ pardavimas – tarp jo bendraturčių buvo ir mokslininkų. Lietuvoje veikia daug įmonių, kuriose dirba mokslininkai, neretai jos angliškai vadinamos „spin-off“, gaminančios šalutinius, bet būtinus produktus, tokius kaip preciziška mechanika, optika, įrenginiai saulės baterijoms. Ir čia kvalifikuoti specialistai – būtini“, – dėsto p. Monkus.

Jis primena, kad daugeliui mokslininkų svarbu ne tik atlygis, bet ir šiuolaikinė mokslinė įranga bei dalyvavimas tarptautinio lygio projektuose. LTC būtent ir sukuria tokią galimybę.

Kokia grąža?

„Lietuva moksliniams tyrimams kasmet išleidžia apie 700 mln. Lt. Rezultatas – pasaulyje pripažinti mokslininkai, jų publikacijos aukšto lygio leidiniuose. Bet mokesčių mokėtojas gali paklausti – o kas man iš to? Kokia reali grąža Lietuvai? Mūsų projektais siekiama, kad būtų tvarkoma Lietuvos mokslininkų intelektinė nuosavybė, jei ji  protingai valdoma, iš jos galima uždirbti“, – dėsto p. Deržanauskas, LTC direktorius.

Anot jo, Lietuvos mokslininkai nėra motyvuoti, kad jų darbai būtų komerciškai naudingi, kadangi jie savo mokslinį vardą grindžia publikacijų skaičiumi. O mokslinių tyrimų publikavimas komerciniu požiūriu esąs tik švaistymas.

„Imkime kad ir vėžio diagnostikos pavyzdį – kai bus sukurtas ir patentuotas prototipas, siūlysime jį farmacijos kompanijoms už licencijos mokestį. Kas Lietuvai geriau – ar publikuoti straipsnius ir būti pripažintiems, ar patentuoti, licencijuoti ir tik tada pasigirti savo laimėjimais?“ – klausia pašnekovas.

Profesorius Virgilijus Ulozas, vėžio diagnostikos pagal balso pokyčius projekto vadovas, sako, kad partnerių iš IBM pravesti intelektinės nuosavybės komercializavimo mokymai buvo naujovė mokslininkams. „Buvo pateikta daug mums anksčiau nežinomos informacijos. Biomedicinos srityje Lietuvoje komercializavimas iki šiol nebuvo paliestas, kadangi šios srities mokslininkai save laiko labiau gydytojais“, – sakė prof. Ulozas.

Ieško naujų partnerių

LTC vykdomų projektų metu neketinama statyti naujų laboratorijų.

„Mūsų projektuose statybų nenumatyta. Lietuvoje yra pavyzdžių, kai nusiperkama brangios įrangos, bet neišnaudojamos visos jos galimybės. Tikslas – kad gabūs mokslininkai turėtų sąlygas užsiimti tiriamąja veikla. Šioje srityje daug galima nuveikti ir nestatant naujų laboratorijų“, – sako p. Deržanauskas.

Jis pasakoja, kad  LTC buvo kilusi mintis parsivilioti į užsienį išvykusius, tenykščiuose tyrimų centruose dirbančius jaunus mokslininkus.

„Pakalbinome mokslininką, dirbantį viename iš Jungtinių Arabų Emyratų nanotechnologijos centrų. Tačiau iškeltos sąlygos, kuriomis jis galbūt grįžtų į Lietuvą, viršijo bet kokius mūsų įsivaizdavimus. Tokie žmonės brangiai apmokami. Galiausiai apsistojome prie minties, kad reikia sulaikyti tuos mokslininkus, kurie dar dirba Lietuvoje ir dairosi įdomios veiklos“, – dėsto LTC direktorius.

LTC yra pasirašęs jungtinės veiklos sutartis su Vilniaus universitetu, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centru, taip pat Fizinių ir technologijos mokslų centru, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Kauno technologijos universitetu.

LTC tarptautinis partneris šiuo metu – IBM, tačiau tikimasi užmegzti partnerystę ir su kitomis pasaulinėmis korporacijomis.

„Šiuo metu bendraujame su dviem užsienio kompanijomis – potencialiomis partnerėmis. Susidomėjimą mumis jau parodė, dabar mes turime parodyti savo rezultatus – sėkmingą darbą su dabartiniu partneriu IBM. Šių metų pabaigoje–kitų pradžioje turėtų atsirasti pirmi bendri Lietuvos ir IBM patentai, tada turėsime kuo girtis ir kitiems potencialiems partneriams“, – sako p. Monkus.

Paramos efektas

Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) projektams Lietuvoje skiriama nemenka dalis ES paramos. Ar ji daro tokį poveikį, kokio tikimasi, tai yra ar Lietuva tampa aukštųjų technologijų ir žinių ekonomikos šalimi?

„Šalyje tikrai turime pavyzdžių, kurie rodo, kad MTTP projektams skiriamos lėšos daro įtaką. Būtų dar geriau, jei užduotys būtų formuluojamos tiksliau ir būtų reikalaujama tvarkingos atsiskaitomybės. Slėniai, kuriems skiriama didelė paramos dalis, – tai infrastruktūros, įrangos kūrimas, ji mokslininkams labai svarbi. Jei mokslininkas gali naujausias technologijas rasti Lietuvoje, jis nevyks to ieškoti į užsienį. Įranga, kurią jau turime ir dar turėsime, Lietuvoje leidžia imtis europinio lygio projektų.

Atsiranda galimybė vykdyti lygiaverčius mokslinius mainus su kitomis šalimis, tai praturtina pasaulinį mokslą. Be to, kiekviename naujame slėnyje atsiranda naujas mokslininkų branduolys, jie tvirtai jaučiasi savo šalyje, lieka čia ne tik plėtoti mokslinės veiklos, bet ir dėstyti, įtraukia naujų žmonių. Taigi tie pinigai tikrai atsipirks, tik reikia mokėti juos skaičiuoti“, – teigia p. Monkus.

Parama LTC buvo skirta pagal priemonę „PRO LT“, kuri buvo sukurta konkretiems projektams įgyvendinti nanotechnologijų ir sveikatos apsaugos srityse. Pasak Ritos Armonienės, Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento direktorės,  „PRO LT“ savo tikslais artimiausia priemonei „Intelektas LT“.

„Abiem priemonėmis siekiama padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, tačiau MTTP rėmimas pagal priemonę „Intelektas LT“ yra konkursinis, nenurodant MTTP krypčių prioritetų, o priemonė „PRO LT“ vykdoma kaip valstybės planinė priemonė paremti mokslo tyrimus konkrečiose proveržio srityse“, – aiškina p. Armonienė.