Kuo Lietuvos mokslininkas skiriasi nuo kolegos Izraelyje? | Lietuvos mokslininkų sąjunga
MOKSLASplius.lt

Kuo Lietuvos mokslininkas skiriasi nuo kolegos Izraelyje?

Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro duomenimis, per 16 metų (1991–2007) Lietuvos Respublikos patentų registre užregistruota per 3,1 tūkst. patentų (vidutiniškai 194 per metus). Jų skaičius savotiškai įvairuoja, tarkim, 2005 m. išduota 116, 2007 m. – tik 69 patentai. 2010-aisiais, kaip ir 2009 m., Lietuvos išradėjams išduoti 84 patentai.

Tai daug ar nelabai? 2009 m. Europos naujovių švieslentės (European Innovation Scoreboard) duomenimis, Europos patentų skaičius milijonui gyventojų Lietuvoje siekė 3,2, tai yra 36 kartus mažiau nei visų 27 Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis (beveik 115 patentų milijonui gyventojų). Dar vienas palyginimas – ES šalių aukštųjų technologijų pramonė sukuria 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Amerikoje – 30 procentų. Turbūt daugiausia iš lietuviškų inovatyvių verslų pasiekę biotechnologai lyg ir žada iki 2020-ųjų pasiekti 1 proc. šalies BVP.

Ne tik išrasti, bet ir parduoti...

Išradimai pirmiausia siejami su mokslininkais. Valstybinio patentų biuro Išradimų skyriaus vedėjo pavaduotojos Ramunės Talienės teigimu, aktyviausios iš Lietuvos aukštųjų mokyklų šioje srityje yra Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademinės bendruomenės. Deja, lyginamieji skaičiai rodo, kad ir šie du universitetai veikia vangiai, tad kitos aštuonios aukštosios mokyklos šioje srityje nedaro nieko arba beveik nieko.

Neseniai Lietuvoje išleistoje Dano Senoro ir Saulo Singerio knygoje „Idėjų šalis“ cituojamas praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje vyriausiuoju Izraelio vyriausybės mokslininku dirbęs Yigalas Erlichas, pasak kurio, izraeliečiams sekėsi plėtoti technologijas, bet jie ilgai neišmanė, kaip valdyti bendroves, reklamuoti ir parduoti gaminius. 7,1 mln. gyventojų turinčiame Izraelyje veikia aštuoni universitetai ir 27 kolegijos.

Išeitis buvo rasta, kai Izraelio mokslinių tyrimų institucijos pirmos pasaulyje rinkai pritaikė mokslo atradimus. 1959 m. Weizmanno mokslo institutas įsteigė bendrovę „Yeda“ (išvertus iš hebrajų kalbos – „žinios“). Jos paskirtis – ieškoti rinkų Instituto tyrimams ir juos reklamuoti. Iš šios veiklos vien 2001–2004 m. Institutas sukaupė 1 mlrd. šekelių (daugiau nei 200 mln. JAV dolerių), gautų pagal autorines sutartis. 2006 m. „Yeda“ užėmė pirmą vietą tarp pasaulio akademinių institucijų pagal pajamas, gautas už autorines sutartis.

Hebrajų universitete veikia technologijų perdavimo rinkoms bendrovė „Yissum“ (išvertus iš hebrajų kalbos – „įgyvendinimas, įvykdymas“). „Yissum“ yra užregistravusi 5 500 patentų ir 1 600 išradimų. Parduodama Hebrajų universiteto tyrimus, ji kasmet uždirba daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių. Bendrovė užima 12 vietą pasaulyje (po vieno Didžiosios Britanijos ir dešimt JAV universitetų) pagal biotechnologijų patentus. Tel Avivo universitetas užima 21 vietą.

... pasitelkus ir rizikos kapitalą

Prie naujovių šuolio prisidėjo ir Izraelio vyriausybė: ji sudarė sąlygas plėsti išradimus finansuojančius rizikos kapitalo fondus, tokius kaip BIRD ar „Yazma“. BIRD įkūrė JAV ir Izraelio vyriausybės, jis yra investavęs per 250 mln. JAV dolerių į 780 projektų.

Investicijų rezultatas – 8 mlrd. JAV dolerių iš tiesioginio ir netiesioginio pardavimo. Programą „Yazma“ pradėjo Izraelio vyriausybė. Šio fondo veikimo principas toks: jei steigėjai nori gauti iš vyriausybės 8 mln. JAV dolerių, turi investuoti savo 16 milijonų.

Po penkerių metų, jei fondo investicijos sėkmingos, vyriausybė pasiūlo galimybę pigiai pirkti jos turimus 40 proc. akcinio kapitalo. Dešimt 1992–1997 m. įsteigtų „Yazmos“ fondų surinko apie 200 mln. JAV dolerių, o šiandien jie valdo beveik 3 mlrd. JAV dolerių kapitalą ir toliau investuoja į Izraelio bendroves.

1996–2000 m. Izraelio technologijų eksportas išaugo nuo 5,5 iki 13 mlrd. JAV dolerių. 2002–2003 m. sumažėjo iki 11 mlrd., bet 2008-aisiais šoktelėjo iki 18,1 mlrd. JAV dolerių. Nuo 2000 iki 2008 m. technologijų eksportas išaugo 40 procentų. 2008 m. Izraelyje vienam gyventojui teko 2,5 karto didesnės rizikos kapitalo investicijos negu JAV ir 30 kartų didesnės negu Europoje. Izraelis pirmauja pasaulyje pagal valstybines išlaidas mokslo tyrimams.

Kitos šalys atidžiai stebi inovacinės veiklos raidą Izraelyje. Tarkim, Airija 2008-ųjų gruodį pagal „Yazmos“ pavyzdį įsteigė 500 mln. eurų naujovių fondą, kurio tikslas – pritraukti užsienio kapitalą bendram verslo finansavimui.

Naujoves skatinti Lietuvai per sunku?

O kaip atrodo Lietuvos akademinis ūkis? Asociacijos Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris pirmiausia siūlo neabsoliutinti patentų skaičiaus kriterijaus. Didelis patentų skaičius rodo šalies ir jos mokslo tarptautinį konkurencingumą.

Tačiau mažai patentų reiškia ne tai, kad vienos šalies piliečiai yra netalentingi ar kvailesni už kitus, o tai, kad jie neturi galimybių įsiterpti į sritis, kuriose lošia pasaulio galingieji. Naujoves skatinti pelninga, bet sunku.

Pasak E. Leichterio, Lietuvą ir Izraelį lyginti neracionalu ir net nekorektiška dėl visiškai skirtingų kultūrų. Visa žydų tautos istorija rodo, kad tai labai versli tauta. Lietuviai tikrai nėra tokie verslūs, vargu ar įmanoma mūsų agrarinį kraštą revoliuciniu būdu „pripratinti“ prie inovatyvaus verslo.

Kad ir kiek valstybė investuotų, greito rezultato nebūtų vien todėl, kad mūsų visuomenė neturi gebėjimų viską greitai perprasti ir pamėginti iš to uždirbti. Be to, sovietinė sistema „paliko“ mūsų šaliai imitacinį mokslą ir tą „palikimą“ kol kas esame linkę pasilaikyti.

Mūsų šalyje labai trūksta protingos mokslo politikos. Ji kiek primena itališką stilių – labai daug skambių pareiškimų ir beveik jokio veiksmo, visos strategijos kuriamos ne dėl to, kad jų iš tiesų reikia, o todėl, kad liepė ES. Suomija 2009 m. atliko didžiulį savo naujovių sistemos, kuri ir šiaip yra gera, tyrimą. Ir šios šalies valdžia tyrimo rekomendacijas nuosekliai integruoja į savo politiką.

Lietuviai linkę blaškytis nuo pavyzdžio prie pavyzdžio (Izraelio, Airijos ir t. t.), stokoja nuoseklumo ir tuo skiriasi nuo kaimynų estų. Estai savo iš pradžių prastas strategijas ne kišo į stalčius ir kurpė naujas – kaip mes, bet atkakliai jas tobulino ir judėjo skandinaviško modelio link.

Dabar jie jau gali džiaugtis teigiamais rezultatais. Ir Lietuvai derėtų orientuotis į Šiaurės šalių modelį. Šia linkme mūsų šalis, beje, ir juda.

Baimė ir uždarumas

Esama vaizdingo palyginimo apie europietiško ir amerikietiško rizikos kapitalo skirtumus – Senojo žemyno rizikos kapitalistai, kad įkurtų laužą, tarsi skautai trina lazdeles, o jų kolegos amerikiečiai atsiveža priekabą malkų, jas apipila benzinu ir padega. Izraelyje veikiančių rizikos kapitalo fondų praktika panaši į amerikietiškąją.

Lietuvos rizikos kapitalo fondai galėtų mokytis iš šių dviejų šalių, nes jų būklė šiuo metu tokia pat prasta, kaip ir patentų. Lietuviškas rizikos kapitalas labai mėgsta investuoti prisidengdamas valstybės užnugariu. Paniška bankroto baimė – tai vienas pagrindinių lietuviškos tikrovės bruožų. Pagal amerikietiškąjį (ir izraelietiškąjį) rizikos kapitalą, kuo daugiau kartų bankrutavęs, tuo labiau patyręs.

Klaidų tolerancija ten didelė, o lietuviai užsisklendžia ir kenčia dantis sukandę. Dėl baimės rizikuoti ir žūtbūtinio siekio apsidrausti mums trūksta lankstumo.

Dar viena lietuvių problema – nemokėjimas pristatyti savo idėjų. E. Leichteris sako dalyvavęs ne viename verslo idėjos pristatyme potencialiems investuotojams, kuriame lietuviai nesugebėdavo aiškiai ir konkrečiai pristatyti savo siūlomo modelio.

Vakariečiai šia prasme visada pasirengę geriau, nors lietuviškos idėjos (pavyzdžiui, iš Kauno technologijos universiteto) dažnai nenusileidžia konkurentams. Beje, Lietuvoje esama mokslininkų grupių, kurios per daug nesiafišuodamos dirba tarptautiniu lygmeniu. Nesiafišuoja vengdamos pavydo ar kitų panašių aistrų.

Epilogas

Kada geriau – kai dominuoja hierarchija ar egalitarizmas (tikėjimas, kad žmonių grupės yra lygios viena kitos atžvilgiu), individualus ar kolektyvinis požiūris, vien savo teises įtvirtinantis ar rūpestingas, kitus ugdantis elgesys?

Remiantis viena 53 valstybių kultūras nagrinėjančia studija, Izraelyje dominuoja egalitariniai tarpusavio santykiai, rūpestingas, ugdantis elgesys ir asmeninis individualizmas. Be to, šioje šalyje visi pažįsta visus ir yra labai daug skaidrumo.

Lietuviai pagal šiuos tris kriterijus tebėra hierarchizuoti, nors daugelyje gyvenimo sričių egalitarizmo daugėja. Nesame bendradarbiaujanti tauta, taigi – individualistai, tiesa, nedidelėse (savų) grupėse bendradarbiaujame labai glaudžiai – skirtumas nuo žydų akivaizdus (kaip skelbia vienas anekdotas, jei žydo pragaro katile neprižiūrėsi, jis ne tik pats pabėgs, bet ir išsives visus kitus).

Kai kalbama apie egoizmą ir rūpestingumą, Lietuvoje netrūksta apraiškų „po manęs nors ir tvanas“, bet daugėja ir solidarumo.

Šiaip vaizdelis gana prieštaringas. Labai lakoniškai jį būtų galima apibendrinti taip: nors yra apie save labai geros nuomonės, Lietuvos mokslo bendruomenė, panašu, tebebręsta.

 

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.