Dabartiniu metu aukštosiose mokyklose besimokančius studentus mokėjimo už studijas požiūriu grubiai galima suskirstyti į besimokančius valstybės finansuojamose (VF) vietose ir valstybės nefinansuojamose (VN) vietose t. y. mokančius už mokymą pilną kainą.

Studento perėjimas iš VF vietos į VN vietą ir atvirkščiai vadinamas rotacija. Jos tvarką numato Mokslo ir studijų įstatymas (MSĮ). Apie šią tvarką ir norime pasamprotauti.

Kadangi dėl minėtos tvarkos ruošiant MSĮ ir jam veikiant vyko aktyvi diskusija, dėl oponentų pozicijų aiškumo trumpai pateiksime šios diskusijos istoriją. Švietimo ir mokslo ministerija MSĮ projekte siūlė rotacijos visiškai nevykdyti t. y. VF vietą „studento krepšelį“ besimokančiajam suteikti visam pirmosios pakopos studijų laikotarpiui.

Po ilgų diskusijų ir aukštųjų mokyklų profesinei sąjungai primygtinai siūlant sutrumpinti rotacijos periodą projekto sudarytojai sutiko, kad rotacija būtų vykdoma po dviejų studijų metų. Šis rotacijos periodas buvo įteisintas 2009 m. MSĮ. LR Konstituciniam teismui pripažinus šią nuostatą prieštaraujančia Konstitucijai, 2011 m. pabaigoje MSĮ pataisose nustatytas vienerių arba pusės metų rotacijos periodas. Tai nusprendžia kiekviena aukštoji mokykla.

Diskriminacinė nuostata

Aukštosios mokyklos ir ŠMM pasisako už retesnį rotacijos vykdymą, nes rotacijos metu visada atsiranda galimybė prarasti daugiau ar mažiau studentų ir tai reikalauja papildomo darbo. Nereikėjo būti dideliu pranašu, kad pasakytum, kokį rotacijos periodą pasirinks aukštosios mokyklos. Kadangi vienerių metų rotacijos laikotarpį numato teisės aktas, todėl rotacijos įtakos sumažinimui pasirinktas keistas jos vykdymo algoritmas.

Jis sutrumpintai skamba taip: studentų, kurių balų vidurkis 20 procentų mažesnis už atitinkamoje studijų programoje ir formoje to paties kurso studijuojančių vidurkį, jie praranda studijų krepšelius, kurie atitenka aukštesnį vertinimo balą turintiems valstybės nefinansuojamų vietų studentams.

Suprantama, kad rotacija yra galima, jeigu toje studijų programoje ir formoje tame kurse yra pakankamai šiuos reikalavimus tenkinančių studentų. Esant tokiems rotacijos reikalavimams, studentai besimokantieji VF vietose išlieka su žymiai mažesniu vidurkiu negu pretenduojantys į jas. Teoriniu ribiniu atveju, pavyzdžiui mokantis už mokymą studentas su balų vidurkiu bent kiek žemesniu už „8“ negaus VF vietos, bet šioje vietoje sėkmingai gali likti besimokantis balų vidurkiu „5“.

Ši socialiai neteisinga diskriminacinė nuostata iš dalies prieštarauja Konstitucijos teiginiui, kad gerai besimokantiems aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Kitais žodžiais galima pasakyti, kad studentas aukštojoje mokykloje mokantis už mokslą gali būti vertinamas tik pagal jo mokymosi rezultatus toje mokykloje.

Suteikiant pirmenybę išlikti VF vietose besimokantiems studentams, jų situacija rotacijos metu yra veikiama studento krepšelio, kuris yra gautas už mokymosi rezultatus vidurinėje mokykloje. Minėtas rotacijos principas su 20 procentų barjeru suteikia besimokančiam aukštojoje mokykloje pranašumą atsižvelgiant į mokymosi rezultatus vidurinėje mokykloje visam studijų laikotarpiui, o tai prieštarauja konstitucijos nuostatai.

Reikėtų priminti, kad oponentų teiginys, jeigu studentas pasiryžo mokytis VN vietoje, tai jis turi pinigų ir mokės už studijas iki jų pabaigos, o studentas praradęs VF vietą gali studijas nutraukti, socialinio teisingumo ir ekonomine prasme yra ydingas. 

Pasiskolinti lėšų studijoms abiem atvejais galimybės yra vienodos ir rotacijos metu visada yra galimybė pasikeisti vietomis. Jaunam žmogui nepasisekus gauti studijų krepšelio, negalima praktiškai atimti galimybę pasistengti ir jį gauti.

Rotacijos trūkumai

Vienas pagrindinių vykdomos studijų reformos tikslų yra studijų kokybė. Jai didžiausią įtaką turi studentų motyvacija mokytis. Trumpai aptarkime, kaip šitai paveikia rotacija. Daug lemiantis dydis studentų rotacijos rodikliams turi studijų programos ir formos to paties kurso vidurkis. Jį nustato minėto studentų srauto mokymosi rezultatai.

Besimokančiųjų srautą, kuriam skaičiuojamas mokymosi vidurkis sudaro dvi grupės studentų t. y. studijuojantys VF vietose ir NV vietose. Pirmosios grupės studentai visuomet yra suinteresuoti, kad vidurkis būtų mažesnis ir jie neprarastų studijų krepšelio, todėl mokantis žemesniais balais finansiškai gali būti naudinga.

Geriau mokytis yra suinteresuoti antrosios grupės studentai, bet irgi ne visi. Vidutiniškai besimokantieji VN vietose nors ir mokosi geriau už studijuojančius VF vietose, dėl socialiai neteisingo rotacijos algoritmo turi mažai galimybių gauti VF vietą. Finansinės motyvacijos geriau mokytis tuomet visiškai nėra.

Studijuojančių srautuose, kuriuose yra labai mažai besimokančių VN vietose arba jų visiškai nėra, silpniau mokytis visada finansiškai naudinga. Rotacijos paskirtis skatinti geriau mokytis sumažinama iki minimumo arba veikia neigiamai. Šiuolaikinėje rinkos principu veikiančioje studijų sistemoje motyvacija geriau mokytis yra ypač svarbi, nes tam daugiau paskatų beveik nėra. Rinkos dalyvių – aukštųjų mokyklų didžiąją biudžeto dalį sudaro lėšos gaunamos už studentų mokymą ir yra proporcingos jų skaičiui.

Esant tokiai situacijai, kiekvienas studentas turi aukso vertę. Šią situaciją gerai supranta studentai Dėstytojai dėl anksčiau minėtų priežasčių jaučia netiesioginį psichologinį spaudimą, privalo nusižengdami sąžinei, mažinti studijų kokybę ir kelti vertinimo balus.

Pagrindinė susidariusios padėties priežastis yra rinkos iškraipymas, taikant ją mokymo procese. Juk pastaroji negali normaliai funkcionuoti, kai paslaugos teikėjas (aukštosios mokyklos) tiesiogiai neatsako už savo produkcijos kokybę ir jos realizaciją (socializmo principas).

To pasekmė, kai kurių tyrimų duomenimis, kad Lietuvoje teisės specialistų yra paruošta dešimčiai metų, o vadybos ir kai kurių specialybių specialistų ruošimą reikėtų nutraukti neribotam laikui. Nesant Lietuvoje griežtesnės specialistų ruošimo strategijos ir jų poreikio tyrimų, susidariusi įvairių specialybių specialistų disproporcija skatina jaunų žmonių, baigusių universitetus išvykimą į užsienį.

Šį procesą ne visuomet apsprendžia materialinės priežastys, bet ir socialinė neteisybė, pagarbos nebuvimas, pažeminimas ir kiti moraliniai ir socialiniai faktoriai. Ruošiamos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos nesprendžia šių problemų, bet dar labiau didina socialinę atskirtį tarp jaunų žmonių.

Pasiūlymai

Socialiai teisingą ir nediskriminuojančią studentų rotaciją galima vykdyti netaikant 20 procentų barjero atitinkamoje studijų programoje ir formoje studijuojančių vidurkio t. y. atskiriant rotaciją ir 20 procentų barjerą.

Rotacijos algoritmas yra paprastas. Visi minėto srauto studentai surikiuojami pagal mokymosi rezultatus ir geriausiems yra skiriamos VF vietos (studijų krepšeliai) kiek jų yra numatyta šiam studentų srautui. Gali būti taikomas VF vietų ribojimas iš apačios t. y. tarp gavusiųjų VF vietas negali būti studentų, kurių mokymosi vidurkis sakysim 20 procentų ir daugiau mažesnis už anksčiau minėtą viso studentų srauto vidurkį.

Toks rotacijos algoritmas būtų socialiai teisingesnis, labiau atitiktų Konstitucijos nuostatas, didintų studentų motyvaciją geriau mokytis ir nesumažintų studijuojančių skaičiaus. Paprastesnis studento perėjimas iš VF vietos į VN vietą ir atvirkščiai sumažintų dėstytojo atsakomybę vertinant studentų žinias ir įgalintų tai daryti objektyviau, nes vertinimas daugeliu atvejų būtų mažiau lemtingas.

Lietuvoje nėra studentų žinių vertinimo metodikos, todėl dažnai ji yra subjektyvi ir negali būti absoliučiu rodikliu studento likimui.