Belgas liko sukrėstas, kai sužinojo, kiek VU uždirba jo sužadėtinė
Tik vidurinį išsilavinimą turintis ir paprastą darbą dirbantis belgas pakraupo sužinojęs, kiek dėstydama Vilniaus universitete (VU) uždirba jo sužadėtinė. Laikinasis Vilniaus universiteto (VU) vadovas Jūras Banys teisinasi, kad kaip nebuvo pastatytas komunizmas, taip ir visiems dėstytojams nebus vienodai mokama.
Prieš keletą metų iš Belgijos į Lietuvą gyventi atvykęs vyras prieš pusmetį užmezgė draugystę su lietuve universiteto dėstytoja. Vyras sako supratęs, kodėl daug jaunų žmonų, Lietuvoje įgijusių gerą išsilavinimą, pabėga iš mūsų šalies.
„Mano sužadėtinė prieš keletą metų įgijo daktaro laipsnį prestižiniame Lietuvos universitete, kuriame dabar dėstytojauja. Šiandien „į rankas“ ji uždirba 800 litų. Pats, nors teturiu tik vidurinį išsilavinimą, įsidarbinau privačioje įmonėje, kurioje užsidirbu daug daugiau nei mano sužadėtinė“, – atvirame laiške, kuris adresuotas ir prezidentei Daliai Grybauskaitei, švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, rašo belgas.
Pašnekovo tvirtinimu, jam ir draugei kyla pagunda pabėgti iš Lietuvos ir skinti braškes arba pomidorus jo tėviškėje.
„Mano tėtis gimtinėje užėmė aukštas pareigas Švietimo ministerijoje. Jis buvo labai nustebintas, kai papasakojau apie tai, kas Lietuvoje vyksta su žmonėmis, turinčiais aukštąjį išsilavinimą. Niekaip nesuprantu, kaip po tiek metų trukusių mokslo reformų taip mažai pasiekta, kad švietimo sistema ir valstybė ne tik ugdytų gerus specialistus, bet ir padėtų jiems, baigus mokslus, oriai gyventi ir užsidirbti“, – sako jis.
Už pusę etato – 700 Lt
DELFI žiniomis, minėto belgo sužadėtinė dirba VU Filologijos fakultete.
„Panaši situacija ir yra. Pilnu etatu dirbantis dėstytojas, turintis daktaro laipsnį, „į rankas“ gauna maždaug 1600 Lt. Kol nesi apsigynęs daktaro laipsnio, uždirbi dar mažiau, o dirbi dar daugiau. Profesoriui daugiau laiko paliekama moksliniam ir metodiniam darbui, o asistentai – pigiausiai apmokami darbuotojai – veža didžiausią krūvį“, – DELFI pasakojo vienas VU Filologijos fakulteto dėstytojas. Jo nenustebino belgo sužadėtinės užmokestis.
Už pusę etato jis pats gauna 700 Lt „į rankas“, dirbdamas pilnu, gautų 1200 Lt atlyginimą. Doktorantūroje studijuojančiam ir studentams dėstančiam vyrui norėtųsi dirti universitete, tačiau jis suvokia, kad gyvenime iš to neišgyvens. Neseniai bankas jam atsisakė išduoti kreditinę kortelę – dėstytojo gaunamos pajamos pasirodė nepakankamos.
„Tai nėra normalu. Tiek uždirbdamas, žmogus pirmiausia negali viso savęs atiduoti tam darbui. Dėl šios priežasties, mano fakultete ypač populiarios ir paklausios specialybės visą laiką kenčia nuo darbuotojų stygiaus. Pavyzdžiui, skandinavų filologija – patys geriausi specialistai ten nedirba arba būna ten tik viena koja, nes neišgyvena iš gaunamų pinigų“, – sako dėstytojas.
Pasak dėstytojo, atlyginimas pagerėja apsigynus daktaro laipsnį. Jei viskas klostysis sėkmingai, po 5 metų gausi docento vardą, dar po keleto metų gali tapti profesoriumi. Atitinkamai kils ir atlyginimai.
Jis atkreipė dėmesį ir į kitą problemą – dalis pedagoginių darbuotojų universitete dirba pagal terminuotą darbo sutartį – kasmet jiems darbo sutartis turi būti pratęsta iš naujo.
Kraupsta ir A. Maldeikienė
Apie mažus VU dėstytojų atlyginimus žurnale „Veidas“ prabilo ir ekonomistė, socialinių mokslų daktarė Aušra Maldeikienė. „Veide“ ji rėžė, kad už septynias dienas darbo po 10-12 valandų pradedantysis dėstytojas negauna nė 1500 Lt. Jei turi mokslinį vardą, dešimtmečio praktiką ir pedagoginį vardą, Vilniaus universitete gali tikėtis 1916 Lt algos.
Pasak A. Maldeikienės, visi tyli, nes tokia sistema daugeliui naudinga. Esą galima dirbti 2-3 aukštosiose mokyklose, prisidurti iš kokio projektuko, parašyti pseudomokslinių straipsniukų ir taip per mėnesį užsidirbti daugiau kaip 8-10 tūkst. Lt. „Tačiau jei dirbi sąžiningai, nuosekliai bei atsakingai padėdamas jaunam žmogui tapti savo srities profesionalu, esi nevykėlis su 2000 Lt”, – sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytoja A. Maldeikienė.
G. Steponavičius mato problemų universiteto viduje
Buvęs švietimo ir mokslo ministras, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Gintaras
Steponavičius aiškina, kad stipresni universitetai, gebantys pritraukti daugiau krepšelių, atitinkamai turi daugiau galimybių spręsti finansines problemas.
Jo nuomone, daugiausia studijų krepšelių kasmet susirenkantis VU neturėtų būti blogesnėje situacijoje už stipriuosius Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), Kauno technologijos universitetą (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU).
„Mano paminėtuose universitetuose akademinio personalo atlyginimų vidurkis iki mokesčių vidutiniškai yra 4000 tūkst. Lt ir daugiau. Štai VDU iš esmės vyrauja socialiniai, humanitariniai mokslai, tačiau universitetas filologams, politikos mokslų atstovams moka gerokai didesnį atlyginimą nei minite VU“, – pastebi buvęs ministras.
G. Steponavičius atkreipia dėmesį, kad krepšeliuose darbo užmokesčiui numatytos lėšos sudaro 70-80 proc. Jo žiniomis, VU bendruomenėje nuogąstaujama, kad dalis studijų krepšelio lėšų skiriama įvairioms paslaugoms apmokėti. „Čia turi suveikti vidiniai mechanizmai, taip pat demokratiniai skaidrumo kontrolės mechanizmai“, – sako pašnekovas.
Jis teigė nenorintis būti per daug kritiškas paties baigtam universitetui, tačiau atkreipia dėmesį: jeigu dar prastesnėje finansinėje situacijoje esantys kai kurie universitetai sugeba šitą problemą spręsti, o VU šito nesprendžia, nereikėtų dėl to kaltinti centrinės valdžios – Vyriausybės, ministerijos ar pačios finansavimo sistemos.
„Mano manymu, turbūt yra bėdų, ydų su lėšų perskirstymu universitetų viduje. Dabar atlyginimų politika yra palikta pačioms aukštosioms mokykloms, jokie Vyriausybės nutarimai neberaglamentuoja šitų klausimų. Šių klausimų sprendimas priklauso nuo vidinės brandos ir vadybos gebėjimų“, – dėsto G. Steponavičius.
DELFI atkreipia dėmesį, kad VDU iš VU geresnio atlyginimo ir karjeros galimybėmis persiviliojo ne vieną žinomą dėstytoją.
J. Banys: jei žmogus atbėga tik „pachaltūrinti“, tegul nesitiki, kad čia daug uždirbs
„Tai aukštojo mokslo reformos pasekmė. Faktas toks, kad filologijos krepšelis yra 4000 Lt. Krepšelyje tik dalį pinigų sudaro užmokestis dėstytojui. Jeigu dar atmesime 325 Lt stipendijai, tai lieka 3600 Lt su trupučiu. Vadinasi, vienas studentas atneša krepšelį, o krepšeliai yra patvirtinti truputį didesni kaip 1000 eurų“, – dėl mažų atlyginimų teisinasi laikinasis VU rektorius profesorius J. Banys.
Jis siūlo laišką parašiusio belgo paklausti, kiek biudžetinio finansavimo gauna vienas Belgijos studentas. J. Banys sako, kad Europoje esame tarp šalių, kuriose už studentą mokama mažiausiai. Pasak J. Banio, kad dėstytojams būtų mokama daugiau, reikia didinti krepšelius.
Praėjusiais metais vidutinis VU dėstytojo lektoriaus atlyginimas siekė 2624 Lt „į rankas“, bendrai dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 3400 Lt. Atlyginimai skiriasi ir fakultetuose: didžiausias atlyginimų vidurkis Ekonomikos fakultete, mažiausias – Užsienio kalbų institute. Taip pat daug uždirbama Filosofijos ir Fizikos fakultetuose.
Skirtumus tarp fakultetų laikinasis rektorius vadina natūraliais. Esą ekonomistai turi daug papildomo darbo su ištęstinėmis studijomis – tais studentais, kurie už studijas moka patys. Tuo metu Užsienio kalbų institutas neturi nei ištęstinių studijų, nei mokslinių projektų.
J. Banio teigimu, Fizikos fakultete atlyginimų vidurkius iškelia vykdomi moksliniai projektai. „MIF taip pat nespausdina pinigų“, – į klausimą, kodėl atlyginimais skundžiasi ne tik filologai, bet ir žinoma ekonomistė A. Maldeikienė, atsako J. Banys.
J. Banio tvirtinimu, daug uždirbančių žmonių yra visuose fakultetuose. Jo teigimu, netolygumas tarp fakultetų atsiranda dėl projektinės veiklos – dėstytojai per vykdomus projektus uždirba papildomai. „Yra labai gerai uždirbančių filologų, kurie turi projektus. Jeigu žmogus dirba tik puse etato, tik atbėga čia „pachaltūrinti“ ir dirba dar kažkur kitur, tegul nesitiki, kad čia daug uždirbs. Jeigu jis čia dirbtų pilnu etatu ir turėtų dar projektų, tada uždirbtų. (…) Patogiausia paverkti, bet matau pagal tuos, kurie uždirba – patikėkite, pirmame daugiausia uždirbančių žmonių šimtuke dekanų ir rektorato atstovų nelabai rasi. Pirmauja mokslininkai per projektinius atlyginimus“, – sakė laikinasis rektorius.
Jo tvirtinimu, nėra fakulteto, kuris negalėtų rašyti ir laimėti projektų. Pagal šią schemą, pilnu etatu dirbantis dėstytojas gali parašyti mokslinį projektą ir „dar pusę etato mokėti pagal maksimalius koeficientus iš projekto lėšų“. Taip, sako J. Banys, „nereikia sėdėti ant plikos algos“.
„Vis dėlto komunizmas nebuvo pastatytas ir visiems vienodai nebus mokama. Kiek žmogus uždirba, kokius rezultatus parodo, tiek ir gauna“, – apibendrina J. Banys.
Tuo metu DELFI kalbintas Filologijos fakulteto dėstytojas atremia rektoriaus argumentą dėl projektų. Esą projektai – laikinas dalykas.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokestis „į rankas“ siekė 2614 Lt.
Palyginimui Mykolo Romerio universitete asistentas „ant popieriaus“ vidutiniškai uždirba 2157 Lt, lektorius – 2645 Lt, docentas – 4436 Lt, profesorius – 6319 Lt.
Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.