Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimas dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų | Lietuvos mokslininkų sąjunga
MOKSLASplius.lt

Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimas dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų

Lietuvos politinės partijos pripažįsta, kad sklandžiai veikianti, efektyvi ir konkurencinga mokslo ir studijų sistema yra esminė Lietuvos visuomenės ir ūkio klestėjimo, kiekvieno jos piliečio visaverčio gyvenimo sąlyga. Kad būtų užtikrintas tinkamas aukštojo mokslo prieinamumas, vykdomos geros kokybės studijos, kad moksliniai tyrimai atitiktų visuomenės ir ūkio reikmes, kad Lietuvos aukštosios mokyklos galėtų konkuruoti su geriausiomis Europos ir pasaulio aukštosiomis mokyklomis ir kad mokslo ir studijų sistema veiktų efektyviai, būtina nedelsiant atlikti ryžtingą mokslo ir studijų sistemos pertvarką. Mokslo ir studijų sistema turi būti pertvarkoma vadovaujantis išteklių koncentravimo bei efektyvaus naudojimo, autonomijos, atsakomybės ir atskaitomybės, valstybės reguliavimo racionalumo bei veiksmingumo, laisvos konkurencijos, asmeninio suinteresuotumo, mokslo ir studijų tinklo gerinimo principais. Susitariama dėl šių pertvarkos principų: 1. Studijų finansavimas susideda iš valstybės kompensuojamos dalies, asmeninių studentų įnašų (studijų įmokos) ir kitų šaltinių (darbdavių, privačių fondų ir kt.) lėšų. Pirmuoju reformos etapu (2008-2009 m.) valstybės kompensuojama studijų finansavimo dalis tiesiogiai paskirstoma aukštosioms mokykloms kaip bazinis finansavimas pagal sutartį, nustatančią minimalų studentų skaičių, kurį įsipareigoja parengti aukštoji mokykla. Kai kurių itin paklausių specialybių studijos eksperimento tvarka pradedamos finansuoti valstybės lėšų judėjimo paskui studentą (studijų krepšelio) principu. Tolesniu reformos etapu (iki 2013 m.) šis principas nuosekliai įdiegiamas visose specialybėse. Valstybė nustato kompensuojamą studijų kainos dalį 4-5 studijų krypčių grupėse bei maksimalų iš dalies kompensuojamų studijų vietų (studijų krepšelių) skaičių kiekvienoje studijų krypčių grupėje, tačiau šių vietų nepaskirsto konkrečioms aukštosioms mokykloms. Pradiniu etapu nevalstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės biudžeto lėšos pagal studijų krepšelio modelį neskiriamos. 2. Studijų įmokos ribas (intervalą) nustato valstybė. Studijų įmokos dydį šiose ribose nusistato pačios aukštosios mokyklos. Aukštosios mokyklos pačios nusistato priimamų studentų skaičių. 3. Studijų socialiniam prieinamumui ir konstitucinei šalies gyventojų teisei į aukštąjį išsilavinimą užtikrinti sukuriama efektyvi paskolų sistema, dengianti studijų įmoką ir iš dalies kitas studijų išlaidas. Studijų metu ir nustatytą laiką po studijų baigimo ši paskola yra be palūkanų. Paskola pradedama grąžinti studijas baigusio asmens pajamoms pasiekus nustatytą lygį. Paskolą grąžinti arba perimti paskolos sutartyje numatytas teises ir pareigas gali darbdavys ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys. Siekiant užtikrinti Konstitucijos 41 straipsnio laiduojamą nemokamą mokslą, nuo studijų įmokos arba paskolos grąžinimo atleidžiami gerai besimokantys valstybinių aukštųjų mokyklų studentai. Esant poreikiui, šaliai svarbiausių sričių specialistams rengti taikomas valstybės užsakymo principas. Konkurse šiam užsakymui atlikti gali dalyvauti ir nevalstybinės aukštosios mokyklos. Vykdoma stipendijų reforma. Valstybės stipendijos skiriamos tik itin gabiems ir socialiai remtiniems studentams. 4. Aukštosioms mokykloms laiduojama autonomija. Ši autonomija apima laisvę pačioms aukštosioms mokykloms nusistatyti studijų programas ir studijų turinį (nepažeidžiant Bolonijos proceso principų), mokslo veiklos kryptis, savo vidaus struktūrą, personalo politiką, taip pat teisę disponuoti savo įgytu ir valstybės patikėtu turtu. Tuo tikslu įstatymais apibrėžiamas ypatingas aukštųjų mokyklų teisinis statusas. Valstybės ir aukštųjų mokyklų santykiai grindžiami sutartimis. 5. Aukštųjų mokyklų veiklos kokybė ir atskaitomybė visuomenei užtikrinama reguliaraus išorinio vertinimo, mokslo finansavimo pagal rezultatus, konkurencijos ir socialinių partnerių dalyvavimo jų valdyme būdais. Didinamas socialinių partnerių vaidmuo aukštųjų mokyklų valdyme, reformuojamos aukštųjų mokyklų tarybos. Tarybos priima svarbiausius sprendimus: tvirtina aukštųjų mokyklų strateginius veiklos planus, metines pajamų bei išlaidų sąmatas ir renka aukštosios mokyklos vadovus. 6. Aukštosios mokyklos prisiima atsakomybę už mokslo ir studijų kokybę. Užtikrinama, kad skirtingų formų studijų kokybė nesiskirtų. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolei užtikrinti įsteigiamas nepriklausomas Akademinės etikos ir procedūrų ombudsmenas. 7. Veikia efektyvi studijų kokybės užtikrinimo sistema, apimanti vidinį studijų kokybės užtikrinimą ir išorinį aukštųjų mokyklų ir jų vykdomų studijų vertinimą, kaip numatyta Bolonijos proceso principuose. Sudaromos sąlygos išoriniam vertinimui kviesti užsienio šalių ekspertus. Sudaromos prielaidos atsirasti nepriklausomai Lietuvos aukštojo mokslo vertinimo institucijai ir jai įsitraukti į Europos aukštojo mokslo vertinimo institucijų tinklą. 8. Mokslo veikla finansuojama konkursiniu principu, įgyvendinant mokslo programas ir projektus, o mokslo ir meno veiklai, susijusiai su II ir III pakopų studijomis, skiriamas finansavimas pagal rezultatus. Valstybė remia mokslininkų dalyvavimą tarptautinėse mokslo programose ir projektuose. 9. Mokslo ir studijų finansavimui skiriama valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių lėšų dalis nuosekliai didinama, iki 2012 m. pasiekiant ES vidurkį. Panaudojant ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšas, konkursiniu principu atnaujinama mokslo ir studijų institucijų infrastruktūra, remiami išskirtiniai mokslinių tyrimų centrai, nacionalinės kompleksinės mokslo programos. 10. Mokslo valstybinio finansavimo ir mokslinės veiklos vertinimo funkcijos perduodamos dviem – Gamtos mokslų ir technologijų bei Humanistikos ir socialinių mokslų – taryboms, turinčioms bendrą administracinę struktūrą. Valstybės lėšos mokslo veiklai skiriamos per šioms taryboms pavaldų Mokslo fondą. Mokslo finansavimo strategiją nustato Mokslo politikos komitetas, kuriam vadovauja Ministras Pirmininkas ir į kurį įeina abiejų mokslo tarybų atstovai. 11. Skatinama mokslininkus ir studentus vienijančių draugijų bei asociacijų veikla, jos įtraukiamos į mokslo ir studijų politikos formavimą. 12. Kad gerėtų mokslinių tyrimų kokybė, didėtų mokslo ir inovacijų kuriamosios veiklos efektyvumas bei tarptautinis konkurencingumas, skatinamas valstybinio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, remiamas jungtinių mokslo, studijų ir verslo centrų kūrimasis. 13. Reformai įgyvendinti sudaroma priežiūros grupė iš partijų atstovų ir rengiama mokslo ir studijų sistemos vystymo ilgalaikė nacionalinė strategija. 14. Per 5 mėnesius nuo šio susitarimo pasirašymo dienos Lietuvos Respublikos Seimui pateikiami svarstyti šiam susitarimui įgyvendinti reikalingi įstatymų projektai. Dokumentai: MS pertvarkos principai_2007_06_14_susitarimas.doc.