Nei pinigais, nei pagarba

Ar sutiktumėte su teiginiu, kad dauguma inteligentų yra iš mokytojų šeimų?

Taip. Net turiu mažą, bet faktais pagrįstą teoriją, kad Lietuvos kultūrą, kuri išsilaikė ir sovietmečiu, sukūrė būtent mokytojų vaikai. Bet kurioje kompanijoje, kai išsišneki, sužinai, kad ir architektas, ir gydytojas, ir dailininkas – mokytojų vaikai. Aš ir pats esu mokytojų vaikas.

Taip buvo seniau. Dabartiniai mokytojai labiausiai jaudinasi, kad savo vaikų nebeišgali išleisti į mokslus.

Tai baisu. Pagal materialinę padėtį mokytojai yra beveik dugne. Žemiau jų gal tik „bomžai“, girtuokliai… Pridėsiu pavyzdį iš savo aplinkos: jaunų VU Filosofijos katedros dėstytojų pagrindinis atlyginimas yra apie 1200 Lt - panašiai kaip mokytojų, ar ne? Taigi jie tam tikra prasme baudžiauninkai. Jie dirba 5-7 darbus, nes turi išlaikyti šeimą, atidavinėti bankui paskolą. Kada jiems šviestis? Kada skaityti? Kada rašyti mokslinį darbą? Jie įvaryti į kampą, kaip ir mokytojai.

Tarptautiniai tyrimai (PISA, PIRLS) rodo, kad Lietuvos moksleivių lygis per pastaruosius metus tragiškai nukrito.

Nesistebiu. Kaip universiteto profesorius gaunu studentus, kurie dar kvepia vidurine mokykla. Pas mus patenka geriausieji, bet per 20 darbo metų neatsimenu nė vienos pavardės: ateina pilka, amorfiška masė – blyškūs nepriklausomybės žiedeliai.

Mokytojai šiandien verčiami daryti iš vaikų informacinius balionus, o paaiškėja, kad šie neturi elementariausių žinių. Antrakursio paklausiau, kada gyveno Jėzus Kristus. Sako: „XIX amžiuje...“

Nereikia pasiduoti mitams, esą žinių visuomenė yra kažkokia ypatinga - visos visuomenės yra žinių visuomenės. O vidurinis ugdymas turėtų parengti šiokios tokios kultūros žmogų, pajėgų bent kiek atsiplėšti nuo savo egoistinio akiračio.

Dabar mokytojas verčiamas dirbti kaip kompiuteris – užbraukiama svarbiausia jo misija – auklėti. Auklėti, vadinasi, ugdyti pilietį, aukštąją sąmonę, suvokimą, kad nesi koks kuilys, kuriam tereikia paėsti. Žinoma, mokytojas gali auklėti - tiek, kiek pats yra aukšto rango žmogus. Bet kaip toks būsi, jei kasdien esi panardintas į elementariausius buitinius rūpesčius ir negali pakelti akių kiek aukštėliau? Tai beviltiška! Žmogus, kuris auklėja vaikus, privalo turėti galimybę kartais pakelti galvą nuo žemės ar nuo sąsiuvinių. O tam reikia padoriai uždirbti ir nearti tokiu krūviu kaip dauguma mokytojų.

Palyginus mokytojo darbo krūvį ir gaunamą atlyginimą drąsiai galima sakyti, kad už 80 proc. darbo jam neatlyginama. Niekaip. Nei pinigais, nei pagarba. Jis įmintas į purvą.

Žmonės su tirono sąmone

Trečias dalykas – biurokratų teroras – bendra nelaimė. Pats savo kailiu patyriau, kokie žiaurūs ir tamsūs yra mūsų biurokratai.

Ir kiek popierių jie gamina!

Tas tamsumas ir reiškiasi noru viską reguliuoti. Iš esmės tai yra totalitarinio mentaliteto žmonės. Lietuvos biurokratai per 12 metų švietimui padarė daugiau žalos negu bolševikai per 50. Mažai išmanau vidurinių mokyklų reikalus, bet puikiai žinau aukštojo mokslo sistemą. Štai Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamentas, vadovaujamas tokio Alberto Žalio, per 12 metų, mano nuomone, praktiškai sunaikino Lietuvos mokslą. Bolševikai nesunaikino – A.Žalys sugebėjo. Kaip? Paprasčiausiu teroru. Prieita iki tokių absurdų, kad išleidžiami dekretai, kaip tu turi rašyti monografiją. Nemanau, kad mokyklas tvarkantys biurokratai yra protingesni. Tai žmonės, turintys tirono sąmonę. Jei biurokratas niekieno nekontroliuojamas, jis jaučiasi esąs Dievas. A.Žalys yra Lietuvos mokslo dievas, kuris gali daryti ką nori. Dabar, pavyzdžiui, jis su savo komanda sugalvojo, kaip sunaikinti universitetų autonomijos likučius: nusprendė, kad ne mes, bendruomenė, rinksime rektorių, bet jį skirs A.Žalys su savo draugeliais. Šitokio teroro net ir sovietams valdant nebuvo.

Galiu patikėti, kad yra kvailų ar bjaurių asmenybės kompleksų graužiamų biurokratų, bet kad jie sąmoningai griautų sritį, kurią kuruoja, patikėti nepajėgiu. Man tai atrodo tiesiog nelogiška.

Jei žmogus stokoja intelekto, jis negali suprasti, kokią žalą savo veiksmais daro. Vidurinysis Lietuvos biurokratų sluoksnis yra tamsus. Be to, visur veikia mafijos principai: Jonas pažįsta Petrą, kuriam nori duoti uždirbti, už tai Jonas gauna „atkatą“.

Vėl pavyzdys iš aukštojo mokslo. Visuomenei stengiamasi įteigti, esą humanitarai yra parazitai ir juos reikėtų sunaikinti. Kadangi šiek tiek reikia skaitytis su Briuselio dekretais, smaugiama pamažu. Kaip? Per finansavimą. Suprantu, kad gamtos mokslų žmonėms reikia daugiau pinigų negu humanitarams, bet tam nebūtina dusinti pastarųjų.

Duok tamsuoliui valdžią - ir jis pasijunta despotas.