LMS raštas Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo projekto
Mokslo ir studijų sistemos reforma Lietuvoje vyko nuo valstybės nepriklausomybės atgavimo, derinant ją su šalies teisiniais, ekonominiais, politiniais ir socialiais pertvarkymais. Įsivyrauja tendencija, kad naujos reformų bangos skelbiamos ir vykdomos be atliktų pertvarkymų ir jų padarinių analizės, neatsižvelgiant į realius pačios mokslo ir studijų sistemos poreikius bei joje dirbančių žmonių nuomonę. Tai veda prie neprognozuojamų eksperimentų, tokių kaip su mokslo ir studijų veikla nesusijusių Tarybų valdymas, universitetų institutų naikinimas ir taip trūkstamų veiklai finansuoti lėšų švaistymas per naujai paskubomis kuriamas institucijas bei platformas.
neapykantos reformos
2008-01-16 20:17. Vygintas parašė:
Atrodo, kad akademinė bendruomenė turi puikią galimybę suprasti kokios neapykantos yra padiktuotos siūlomos reformos. Tam pasipriešinti galima tik užkertant kelią šios neapykantos pasireiškimui tiek Ministerijoje, tiek būsimose tarybose.
Neapykanta - kam?
2008-02-01 13:27. Nesutinkantis parašė:
Nelabai suprantu, apie kokią neapykantą kalbama. Jei apie neapykantą niekines publikacijas ir nekvalifikuotus specialistus masiškai gaminantiems ir išimtinai biudžeto lėšomis (t.y. mokesčių mokėtojų pinigais) išlaikomiems akademiniams dariniams - taip, čia yra ko nekęsti. Jei apie neapykantą išimtinai savo piniginėmis susirūpinusiu universitetiniu "elitu" - taip, gausu sąžinę praradusių vadukų. Visa tai reikia tvarkyti. Ir ne dėl to, kad kažkam sukilo pavydas ar kitos emocijos, o todėl, kad tokia padėtis niekur neveda. Akivaizdu, kad egzistuojanti sistema, kokiais reitingais ar statistiniais duomenimis bebūtų dangstoma, tėra sovietinės sistemos reliktas. Nebėra juk pramonės gigantų, kuriems reiktų masiškai rengti inžinierius. Nebėra didžiulės ideologinės mašinos, kuriai reikėtų neaprėpiamos daugybės žemo intelekto, tačiau teisingos idėjinės orientacijos menininkų bei filosofų. Yra per kančias ir didžiulį dar užsilikusių Lietuvoje energingų žmonių darbą besikalantys šiuolaikinio verslo daigeliai. Yra unikalių kultūrinių reliktų, kuriems aptarnauti reikia nedidelio kiekio specialistų. Gal galima vieną kartą pabandyti pasiklausti ko ir kiek reikia tiems, kurie savo darbu, rizika ir pinigais kuria sau ir kitiems ateitį Lietuvoje? Ir priimti galų gale sprendimus, kurie harmonizuotų vis didėjančią įtampą.
Bet gi
2008-01-15 22:09. Ne senatorius parašė:
Tokio skurdo ir 10 m. mažinamo (skaičiuojant BVP ir valstybės biudžeto procentais) finansavimo metu mokslo ir studijų institucijos galėjo išgyventi ir net keletą KARTŲ(!!!) padidinti mokslinę produkciją ir paruošiamų bakalaurų, magistrų, net mokslo daktarų skaičių tik todėl, kad šios mažos lėšos buvo naudojamos labai taupiai ir efektyviai. (žr., kad ir ?q=lt/node/721 ; http://lms.lt/?q=lt/node/176 ; http://lms.lt/?q=lt/node/474 ). Tai įgalino padaryti tik institucijų SAVIVALDA. Lietuvoje mokslas, studentai, doktorantai rūpi TIK patiems mokslininkams ir dėstytojams. Mūsų „valdžia problemų nesprendžia, ji jas finansuoja“.
Pasaulio ekonomikos forumo studijos „The Global Competitiveness Report 2006-2007” duomenimis aukščiausiai Lietuva yra pagal Aukštąjį mokslą ir studijas (Higher education and training), net 29-ta. Estija 23-ia. Pagal šį parametrą Lietuva yra kartu su Čekija, Latvija, Slovėnija, Honkongu; aukščiau už Ispaniją, Portugaliją, Italiją, Liuksenburgą, Maltą, Graikiją, Slovakiją, Vengriją, Lenkiją, Kiprą.
O pagal valstybinių institucijų favoritizmą, t.y. palankumą arti valdžios esantiems asmenims ar grupėms priimant sprendimus (korupciją), Lietuva yra sąrašo gale (96 iš 125), greta Nikaragvos, Italijos ir Filipinų. Lietuvos valdžios institucijos yra labai palankios ir gerai organizuotoms mažumoms. Pagal šį rodiklį Lietuva yra 90-oje vietoje, greta Kambodžos, Mozambiko, Ugandos ir Čado. Pagal svarbiausią bazinį veiksnį - valdžios institucijas - Lietuva yra 59-ta; po Alžyro, Maroko, Tanzanijos, Gambijos, Mauricijaus, Namibijos, Turkijos, Kostarikos. Kartu su Burkina faso, El Salvadoru, Mauritanija. (Estija -30-ta, Latvija 50-ta). Ir TOKIE valdininkai ReFormuos ir PAGERINS Lietuvos mokslą ir studijas, jų VALDYMĄ ir FINANSAVIMĄ pasiimdama / atiduodama kalnui!?
Manau, kad šis LMS sukeltas
Manau, kad šis LMS sukeltas vajus yra grynas skiedalas, inicijuotas tų pačių universitetų viršūnėlių. Juk yra visiškai aišku, dėl ko vyksta šitas susistumdymas: ministerija nori atimti iš senatorių įgaliojimus valdyti totalitarinį universitetų biudžetą, o senatoriai su tuo nesutinka. Turint galvoje, kokia publika tuose senatuose sėdi, natūraliai norisi tų tarybų, kokios jos bebūtų. Man, savo rankytėmis išlipusiam iš neįsivaizduojamo gylio ir purvinumo akademinio jovalo duobės, nebaisi jokia alternatyva, netgi 90 procentų lietuviškų universitetų uždarymas. Tai turėtų būti pirmas darbas, kurį turėtų padaryti kiekviena save gerbianti taryba: kritiškai įvertinti galimybes ir esamą padėtį ir, jei rizika tęsti veiklą yra nepateisinama, likviduoti neįgalų universitetinį darinį. Moralinį bankrotą Lietuvos universitetų sistema jau patyrė seniai. Šiandien, jei Vyriausybei pakaks politinės valios, turėtų būti įvykdyta ir ekonominio bankroto procedūra. Todėl manau, kad įstatymo pakeitimas yra geras. Vien todėl, kad jam taip priešinasi akademiniai nukvakėliai.