Pabaiga, pradžia Nr. 21

 

Su Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininku habil. dr. Rimu NORVAIŠA, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto Atsitiktinių procesų skyriaus vyriausiuoju mokslo darbuotoju, bendrauta rengiantis konferencijai „Mokslinių publikacijų vertinimas, mokslinės informacijos sklaida ir žurnalų cituojamumo indeksas: istorija, tendencijos ir perspektyvos“. Ji vyko gruodžio 11 d. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje ir buvo organizuota Lietuvos mokslininkų sąjungos.

Nuorodos: „Mokslo Lietuva“ 2010 m. gruodžio 23 d. Nr. 22 (444).

Mokslo reikalais šalyje labiau besidomintieji prisimena 2009 m. gruodžio 19 d. Lietuvos mokslo akademijos rūmuose vykusią įdomią diskusiją mokslo studijų klausimais, faktiškai apie šalyje vykdomą mokslo ir studijų sistemos reformą ir jos padarinius. Tai buvo Lietuvos mokslininkų sąjungos veiklos 20-mečiui skirta konferencija, parodžiusi, kad aptariamose srityse aštrių problemų tik daugėja. Baigiantis 2010-iesiems buvo nutarta pradėtą diskusiją pratęsti, pajudinant naują susikaupusių problemų sluoksnį. Nuorodos: „Mokslo Lietuva“ 2010 m. gruodžio 2 d. Nr. 21 (443).

Profesoriui akademikui Jurui Poželai 85-eri

Nuorodos: „Mokslo Lietuva“ 2010 m. lapkričio 18 d. Nr. 20 (442).

Jau rašėme, kad LR Prezidentūroje apdovanoti geriausių 2009 metų jaunieji Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Šis Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkursas organizuojamas nuo 2006-ųjų metų. Šiais metais įsteigta nauja nominacija – geriausios disertacijos iš aplinkosaugos srities autoriui. Šį apdovanojimą įsteigė Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė, dirbanti Aplinkosaugos komitete. Nuorodos: „Mokslo Lietuva“ 2010 m. gegužės 20 d. Nr. 10 (432).

Lietuvoje pradedama saulės elementų, fotoelektros modulių, netolimoje ateityje ir saulės elementams reikalingo silicio gamyba. Jos imasi aukštųjų technologijų įmonės, kurias vienija Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija. Asociaciją sudaro 24 juridiniai asmenys.

Nuorodos: „Mokslo Lietuva“ 2010 m. gegužės 20 d. Nr. 10 (432).

Lietuvoje pradedama fotoelektros gamybos priemonių – saulės elementų ir modulių, netolimoje ateityje ir saulės elementams reikalingo silicio – gamyba. Jos imasi aukštųjų technologijų įmonės, kurias vienija Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija. Nuorodos: „Mokslo Lietuva“ 2010 m. gegužės 15 d. Nr. 9 (431).

Pačiame Žirmūnų pakraštyje, kur troleibusų žiedas ir baigiasi miestas, prasideda reikšmingi visai šaliai dalykai – atidaryta įmonės UAB Precizika-MET SC industrinė laboratorija, skirta saulės elementų gamybai ir gamybos procesams tobulinti. Šalyje tai pirmoji tokio pobūdžio gamyba. Įvykis, išeinantis iš kasdienybės ribų ekonominį sunkmetį išgyvenančioje šalyje. Nuorodos: "Mokslo Lietuva" 2010 m. vasario 18 d. Nr. 4 (426).

Imtis šios publikacijos paskatino Lietuvos mokslininkų sąjungos dvidešimtmečiui paminėti Lietuvos mokslų akademijos Konferencijų salėje gruodžio 19 d. surengtoji diskusija, skirta šalies mokslo ir studijų problemoms. Pokalbyje su Lietuvos mokslo institutų asociacijos prezidentu, Puslaidininkių fizikos instituto direktoriumi prof. habil. dr. Steponu AŠMONTU kai kuriuos dalykus aptarsime, žvelgiant iš mokslo institutų pozicijos. 2009 m. lapkričio 23-iąją, Lietuvos kariuomenės dieną, vertindama jo nuopelnus Lietuvos mokslui ir gynybai Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Steponui Ašmontui įteikė ordiną „Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžių“...

Dokumentai: Pirmoji straipsnio dalis, Antroji straipsnio dalis, Trečioji straipsnio dalis.

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie būsimąjį studijų finansavimą reformuojamoje švietimo ir mokslo sistemoje. Špagos kryžiuojasi tarp ,,krepšelininkų“ ir ,,bazininkų“. Pirmieji įsitikinę, kad valstybės lėšas studijoms geriausiai paskirstys būsimi studentai. Antrieji teigia, kad finansuoti reikia studijų programas atsižvelgiant į aukštosios mokyklos veiklos rezultatus.
Tuo tarpu mokslinių tyrimų finansavimo reformos projektai lyg ir nesukelia didesnio mokslo bendruomenės dėmesio. Tiesa, tam tikrą šurmulį sukėlė humanitarinių ir socialinių mokslų finansavimo problema, tačiau rimtesnių sprendimų čia nebuvo priimta. Tokia ramybės būsena gali būti apgaulinga ir žalinga, nes iš esmės sutariama tik dėl mokslo finansavimo bendrųjų principų ir nediskutuojama nei apie jų realizavimą, nei apie čia slypinčias problemas. Vienintelis viešai aptarinėjamas mokslinės veiklos reformos klausimas - kas skirstys būsimus finansų srautus, speciali agentūra, reformuota mokslo taryba, o gal dvi tarybos? Mūsų nuomone, svarbesnis yra klausimas - kaip skirstys? Nuo mokslo bendruomenės pasirinktų formulių, o ne valdininkų palankumo turi priklausyti reformos sėkmė.

Dokumentai: Visas straipsnio tekstas Word formate.

Vykdant Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros įgyvendinimo pirmojo etapo 2006–2007 m. priemones Lietuvos Respublikos Vyriausybė kovo 21 d. patvirtino Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją...

Nuorodos: I dalis, II dalis.

Mūsų Nepriklausomybei – jau septyniolika metų. Atkūrus reikėjo keisti daug ką, gal net visas gyvenimo ir valstybinio valdymo sritis. Juk ištrūkę iš rusų meškos glėbio stačia galva puolėme į Vakarų demokratinę civilizaciją ir kultūrą. O tai reiškė asmenybės pirmumą ir laisvę. Tiesiog pildėsi internacionalo žodžiai – pasaulį seną išardysim...

Nuorodos: Visas straipsnis.

"Lietuvoje į mokslininką dažniausiai žvelgiama kaip į mokslinį rekrutą, represuotiną ir kitaip išnaudotiną žmogiškąją priemonę, kuri geriausiai turėtų atsiskleisti sudarant jam kuo sunkesnes veiklos sąlygas" [...]. "Lietuvos mokslui gresia fizinis ir dvasinis išnykimas..." (Naujasis židinys-Aidai, 2005 m. gegužės mėn.). "Ar pasidavę fatalizmui ir nesiimdami valingų politinių sprendimų neartėjame prie oligarchinio valdymo, prie modelio šalies su įtakinga oligarchų grupe ir didele, tačiau lengvai manipuliuojama skurdo klase?" (2005 m. metinis LR Prezidento V. Adamkaus pranešimas) Dokumentai: Mokslo Lietuvos straipsnis.