Rugsėjo 28 d. vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ smalsuoliai atvykę į Molėtų observatoriją galės asmeniškai pabendrauti su žvaigždžių tyrinėtojais, pažvelgti į dangų per teleskopą ir sužinoti daugybę stulbinančių dalykų apie visatą. Kad ir tai, jog pasaulio pabaiga tikrai bus, tačiau ne šių metų gruodžio 21 dieną.

Nuorodos: visas pokalbis Delfi.lt.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos mokslo taryba prieš pusantrų metų perėmusi atsakomybę dėl mokslinių tyrimų Lietuvoje finansavimo, šiandien vis dar stokoja atsakomybės ir atskaitomybės. Tokios sisteminės mokslo politikos klaidos pasekmė – nukenčiantys perspektyvūs tyrėjai ir diskredituojamas konkursinis mokslinių tyrimų finansavimo modelis.

Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Klasikinė atstovaujamoji demokratija, kai politinės partijos atlieka už jas balsavusių rinkėjų atstovo ar patikėtinio valdžioje vaidmenį, o daugumą parlamente gavusios ar sudarančios partijos įgyja vykdomosios valdžios galias ir vairą, visame pasaulyje išgyvena, švelniai tariant, ne geriausius laikus.

Daugelis politikos analitikų jau senokai kalba apie klasikinės atstovaujamosios demokratijos krizę.

Nuorodos: Visas straipsnis www.lrt.lt.

Tarp „Sąjūdžio“ laikais susikūrusių ir iki šios tebeveikiančių visuomeninių organizacijų yra ir Lietuvos mokslininkų sąjunga, šiais metais mininti savo veiklos dvidešimtmetį. Pagal pavadinimą ir apibrėžimą tai būtų mokslininkų interesams atstovaujanti ir mokslo politikos formavimo bei įgyvendinimo procese dalyvaujanti savaveiksmė organizacija. Deja, visavertiškai atlikti šios misijos ji negali, nes: pirma, jungia tik nedidelę dalį mokslininkų ; antra, ir tai svarbiausia, nepriklausomoje demokratinėje Lietuvoje savaveiksmės mokslininkų organizacijos ir draugijos yra paliktos mokslo politikos formavimo ir įgyvendinimo proceso paraštėse, jei ne užribyje (tai, savo ruožtu, neskatina mokslininkų dalyvauti jų veikloje). Nuorodos: Visas straipsnis www.lrt.lt.

Vokietijoje prasidėjo studentų protestai. Žiniasklaida praneša, kad okupaciniai streikai apėmė jau apie 70 universitetų. Studentai protestuoja prieš įmokų už studijas įvedimą. T.y. nemokamo aukštojo mokslo pabaigos pradžią, atsisakymą daugiau kaip 200 metų Vokietijoje egzistavusios vientisųjų studijų tvarkos ir perėjimą prie dvipakopės, anglosaksiškos, kaip jie vadina, (bakalauras + magistras) studijų sistemos. Ši standartizuota sistema įvedama visose valstybėse, kurios pasirašė vadinamąją Bolonijos deklaraciją, numatančią sukurti bendrą Europos mokslo ir studijų erdvę. Nuorodos: Visas straipsnis www.lrt.lt.

Lietuvos ir šalyje dirbančių užsienio mokslininkų tyrimams finansuoti bus skirta 120 mln. litų Europos Sąjungos (ES) lėšų. Finansų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos mokslo taryba pasirašė Visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo sutartį dėl 120 mln. litų iš 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų skyrimo.

Lietuvos mokslo taryba bus visuotinės dotacijos valdytojas, spręsianti, kuriems mokslininkams ir tyrėjams skirti subsidijas. 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšos skirtos įgyvendinti Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai“. Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Artėja Liepos 6-oji – Mindaugo karūnavimo ir Valstybės diena. Jei Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji, kaip valstybės šventės, yra susietos su dabartinės Lietuvos valstybės kūrimo ir atkūrimo teisinės politinės pradžios datomis, tai Liepos 6-oji yra siejama su istorine Lietuva, senąja Lietuvos valstybe, kurios istorinis paveldas priklauso ne vien dabartinei Lietuvai. Taigi pirmiausia ši šventė turi istorinės atminties puoselėjimo politikos paskirtį. Tačiau ši paskirtis, kaip rodo antrasis šventės pavadinimo dėmuo – Valstybės diena – yra susieta su universalesne, tautos valstybingumo kaip vertybės, idėja. Nuorodos: Visas straipsnis www.lrt.lt.

Sunerimę dėl prieštaringai vertinamos aukštojo mokslo reformos visų šalies aukštųjų mokyklų atstovai penktadienį Kryžių kalne pastatė kryžių. Iškilminga „Studentų kryžiaus“ pastatymo ceremonija surengta popietę. Prieš tai Šiaulių vyskupas JE Eugenijus Bartulis Šiaulių Katedroje laikė Šv. Mišias už aukštąjį mokslą, visos šalies dėstytojus ir studentus. Jaudulys dėl neaiškaus rytojaus į šią akciją sutelk ė visų šalies aukštųjų mokyklų bendruomenės narius: nešini savo akademijų bei universitetų vėliavomis prie Kryžių kalno susirinko buvę ir esami dėstytojai bei studentai iš įvairiausių šalies kampelių. Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Parlamentarai ketvirtadienį priėmė aukštojo mokslo ir studijų reformą numatantį įstatymą. Nauja tvarka galios tik šiemet įstosiantiems pirmakursiams. Naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymu įvedama vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistema. Už įstatymą balsavo 71 parlamentaras, prieš – 29, susilaikė – 5. Socialdemokratų, k urie labiausiai priešinosi įstatymo priėmimui, atstovė Birutė Vėsaitė siūlė naująją finansavimo tvarką taikyti nuo dar kitų mokslo metų, tačiau Seimas tam nepritarė. Esamiems studentams ir toliau galios dabartinė tvarka. Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Ir vėl tenka kalbėti apie tai, apie ką jau daug kartų kalbėjau – apie mokslo ir studijų reformą. Mat ilgalaikių Lietuvos perspektyvų požiūriu tai išskirtinės svarbos klausimas. Buvau ir esu reformos struktūrinės reformos šalininkas.

Džiaugiausi, kai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovauti buvo paskirtas Gintaras Steponavičius, kurio prieš trejetą metų parodytos iniciatyvos dėka mokslo ir studijų reformos klausimas buvo įrašytas į Lietuvos politikos darbotvarkę.

Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Vyriausybės vadovas, pristatydamas metinę ataskaitą Seime, priminė, kad Lietuva labai toli konkurencingumu atsilieka nuo šiaurės Europos šalių ir pakvietė paremti studijų reformos įstatymą. Gražu, kai valdžia jau supranta šalies konkurencingumo priklausomybę nuo studijų. Tačiau ar supranta kaip ir kodėl studijos tvarkomos ekonomiškai stipriausiose pasaulio šalyse? Jau daug nerimo išsakyta dėl studijų reformoje numatytų perm ainų. Tačiau nepastebima, kad ta reforma nepajudina pagrindinės posovietinės ydos – masinio studentų rėmimo ne socialiniu, bet pažangumo pagrindu. Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Politologai nesyk yra svarstę – ir tebesvarsto, – kurios politinės partijos atsimetimas labiausiai tikėtinas ir galėtų labiausiai pakenkti valdančiajai koalicijai: Tautos prisikėlimo ar Zuoko liberalų? Tačiau yra pagrindo manyti, kad didžiausias iššūkis valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės stabilumui glūdi pačioje jos šerdyje: Tėvynės Sąjungoje–Lietuvos krikščionyse demokratuose. Sulig kiekviena nauja Vyriausybės iniciatyva įtamp a TS–LKD viduje didėja. Konservatorių – krikdemų frakcijoje įnirtingai susikauta dėl pirminio biudžeto peržiūros pasiūlymo, tačiau Vyriausybė ir finansų ministras Algirdas Šemeta atsitraukė, pasiūlę kompromisinį variantą – kol kas nemažinti valstybinio sektoriaus atlyginimų. Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Mitingo metu Seimas buvo apjuostas metaline tvora. Nors žmonių minia jau išsiskirstė, prie Seimo dar budi policijos pareigūnai, o mitinguotojų atstovai 15 val. susitiks su Seimo Pirmininku Arūnu Valinsku. Mitinge pasirodę valdžios atstovai buvo pasitikti švilpimu. Mitingo organizatoriai paprašė Vieningojo Lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdžio vado Mindaugo Murzos nuleisti savo vėliavą, teigdami, kad jie nepalaiką jokių fašistinių judėjimų. Policininkai tikrino visus žmones, įeinančius į mitingo vietą, buvo apžiūrimos net rankinės. Mitinge plevėsavo Profesinių sąjungų konfederacijos, Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų vėliavos, buvo laikomi plakatai „Valstybiniam reketui – ne“, „Jaunimas – ne melžiama karvė“, „Kokybę - už sumažintas algas“. Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Atrodo, kad konfliktas dėl studijų reformos baigiasi. Reformos šalininkai suaktyvino viešuosius ryšius, o opozicija net negavo teisės protesto akcijai. Tačiau tiek reformos šalininkų, tiek oponentų išsakomų argumentų buvo mažai. Reformos šalininkai akcentuoja universitetų konkurenciją, kritikai tai vadina aklu pasitikėjimu nematoma rinkos ranka. Valdžia giriasi, kad didina studijų finansavimą, o studentai baiminasi, kad už studijas teks mokėti dar dažniau ir daugiau. Kas turėtų mokėti už studijas bei koks bus to rezultatas – du atskiri – teisingumo ir efektyvumo – klausimai. Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Atrodo, ir šį kartą valdžiai nepavyks lengvai ir greitai, kaip kad manyta iš pradžių, priimti naują mokslo ir studijų įstatymą, su kuriuo siejama jau revoliucine pavadinti spėta šios srities reforma. Nors reformos reikalingumu abejojančių bemaž nėra, bet dėl reformos turinio nesutariama. Sutarimo nėra nei pačioje akademinėje bendruomenėje, nei visuomenėje, nei tarp politinių partijų ir interesų grupių. O po sausio 16-osios įvykių prie Seimo rūmų, atrodo, ir valdantieji bus supratę, kad įstatymų, liečiančių plačiuosiu s visuomenės sluoksnius, priėmimas „buldozeriniu“ būdu yra pavojingas politiškai, juolab negarantuoja tais įstatymais numatomų permainų sėkmės. Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Naujoji valdžia skelbia inicijuojanti revoliucines permainas aukštojo mokslo sistemoje. Tačiau kokios tos permainos ir ar tikrai jų reikia – nelabai aišku. Svarbiausia, kad diskusijose dėl aukštojo mokslo reformose nedalyvauja pačių universitetų bendruomenės. O gal tokių bendruomenių tiesiog nėra? Kaip nėra ir supratimo, kam reikalingi universitetai ir kokia jų misija šiuolaikiniame globalėjančiame pasaulyje. Stebint viešas diskusijas dėl aukštojo mokslo ateities susidaro keistas įspūdis, kad niekas negali aiškiai suformuluoti bent pagrindinių reformos tikslų. Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Aukštųjų mokyklų dėstytojai ketvirtadienį pradėjo tris dienas truksiančias protesto akcijas prie Vyriausybės dėl mažų atlyginimų, o nesulaukę valdžios dėmesio žada rengti ir neterminuotą streiką. Prie Klaipėdos universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojų ketvirtadienį prisijungė ir Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai. Ketvirtadienį prie Vyriausybės rūmų savo nepasitenkinimą esama padėtimi reiškė Klaipėdos universiteto (KU), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) atstovai. Penktadienį čia piketuos Kauno technologijos, Šiaulių unive Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Daugiau nei 70 Seimo narių rengiasi apskųsti Premjerui buvusios Vyriausybės sprendimą sujungti kelis institutus į Humanitarinių ir socialinių mokslų centrą ir prašyti stabdyti šią žalingą ir skubotą iniciatyvą. Pasak konservatoriaus Emanuelio Zingerio, buvusi Gedimino Kirkilo Vyriausybė ketino šiuo metu veikiančius Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos istorijos, Kultūros, filosofijos ir meno bei socialinių tyrimų institutus sujungti į vieną Humanitarinių ir socialinių mokslų centrą. Nuorodos: Visas straispsnis lrt.lt.

Iš vietos nejudant švietimo ir mokslo reformoms, pasikalbėti apie procesus aukštojo mokslo srityje sutiko Aukštojo mokslo tarybos pirmininkas, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, M. Romerio universiteto docentas, istorikas Antanas Kulakauskas. Jūs pats ne kartą esate sakęs, kad didžiuma aukštojo mokslo reformos nesėkmių yra dėl silpnos akademinės bendruomenės. Kas yra pasikeitę dabar? Ar toji bendruomenė jau įgalesnė? Gal kylantis profsąjungų aktyvumas išjudins patį procesą? Štai profsąjungos balsas buvo girdimas Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės kovoje prieš postnomenklatūrinę vadovybę. Nuorodos: Visas straipsnis.

Nepaneigsi, kad mentalinis istorinis paveldas yra nepalankus pilietinės visuomenės ir demokratijos stiprėjimui, tačiau toks aiškinimas yra naudingas dabar ekonominę ir politinę galią turinčioms viršūnėms. Jau ne vieni metai gyvename gilėjančios demokratijos krizės sąlygomis. Piliečių pasitikėjimas partijomis ir valdžios institucijomis, ypač tautos atstovybe – Seimu – dramatiškai žemas, dalyvaujančių rinkimuose skaičius kas kartą mažėja.

Demokratinis procesas tampa uždaru ydingu ratu. Valdžios flange klostosi ir stiprėja oligarchinio valdymo ir „valdomos demokratijos“ tendencijos. Kaip savotiška alternatyva joms šmėžuoja „tvarkos ir teisingumo“ lozungais pridengtas siekis pereiti į autokratinį valdymą.

Nuorodos: Visas straipsnis.

Geriau nedaryti nieko nei imituoti reformą. Taip bent jau nebus diskredituotas reformos vardas. Gaila, kad aukštasis mokslas duoda vis mažiau naudos netgi tiems, kurie turi privilegiją studijuoti nemokamai.
Vyriausybė jau tuoj tuoj Seimui pateiks Aukštojo mokslo ir studijų įstatymo projektą. Priminsiu, kad šis projektas turėtų būti ne šiaip eilinis pataisymas, o aukštojo mokslo reforma.
Bent jau taip įtvirtinta praėjusių metų birželį pasirašytame partijų susitarime dėl aukštojo mokslo reformos. Kodėl ir kokia reforma reikalinga, ir kodėl Vyriausybė, yra nusprend

Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Pedagogai, ekspertai sako, jog po beveik 20 šalies nepriklausomybės metų visų lygių švietimas Lietuvoje atsidūrė aklagatvyje, o gelbėjimo receptai jam siūlomi abejojant, ar pakaks politinės valios juos taikyti...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuva ketina tapti prestižinės organizacijos – Europos kosminės agentūros, garsėjančios griežtomis stojimo sąlygomis, nare. Tačiau tam reikės daugiau laiko, nei pareikalavo stojimas į NATO ar ES.

Iš įvairių ministerijų atstovų suburta specialistų grupė per mėnesį turės apibrėžti šalies verslo ir mokslo interesus kosminės veiklos srityje bei svarstys galimybę Lietuvai įsitraukti į Europos kosmoso agentūros (ESA) veiklą.

Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Lietuvos aukštosios mokyklos taip pat norėtų ir turėtų streikuoti, palaikydamos bendrojo lavinimo mokyklų darbuotojus, teigia Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų asociacijos koordinatorė Virginija Apanavičienė.

Jos įsitikinimu, per 17 metų nepriklausomoje Lietuvoje švietimo darbuotojų profesinės sąjungos deryboms dėl atlyginimų didinimo anksčiau neskyrė dėmesio, tik leido „dūmų uždangą“.

Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2006–2007 mokslo metų pradžioje šalies mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbo 78 proc. moterų ir tik 22 proc. vyrų. Departamento skaičiai rodo, kad vyrų pedagogų skaičius mokyklose mažėja kasmet...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Mažu darbo užmokesčiu pasipiktinę mokytojai vėl streikuoja. Streikuos po vieną mokyklą Klaipėdoje, Vilkaviškyje ir Kybartuose...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Šią savaitę surengta pirmoji Kultūros paveldo departamento edukacinė akcija „Su paveldu – už paveldą“. Departamento direktoriaus pavaduotojo Algimanto Degučio nuomone, Lietuvos žmonėms dar trūksta sąmoningumo ir aktyvumo...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Diskusijose dėl mokslo ir studijų sistemos reformos dažniausiai akcentuojamas aukštasis išsilavinimas ir studijos, tačiau nereikia pamiršti, jog nuo jų neatsiejami ir moksliniai tyrimai bei eksperimentinė plėtra...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Per paskutinius 12 mėnesių nė vienos knygos nėra perskaitęs 31 proc. Lietuvos gyventojų, antradienį paskelbė Lietuvos vartotojų institutas...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Kultūros ministerijoje paskelbti šeši 2007 metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Laimėtojai gaus ir po 104 tūkst. Lt.
Juos išrinko Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komitetas.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais šiemet paskelbti dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius, dainų autorius ir atlikėjas Vytautas Kernagis, kompozitorius Šarūnas Nakas, aktorius Vytautas Paukštė, poetė Zinaida Nagytė-Katiliškienė (literatūrinis slapyvardis – Liūnė Sutema) bei menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai.

Nuorodos: Visas straipsnis.

Šių metų Nobelio taikos premija atiteko buvusiam JAV viceprezidentui Alui Gore`ui ir JT Tarpvyriausybinei klimato kaitos grupei (IPCC). A. Gore`as ir Jungtinių Tautų institucija apdovanoti už pastangas mobilizuoti jėgas prieš gresiančią klimato katastrofą.

Nuorodos: Visas straipsnis.

Daugiau negu pusė Šiaulių studentų – antisanitarinėmis sąlygomis gyvenantys, alkani ir depresyvūs jaunuoliai, kurie gali sau leisti pavalgyti tik kartą per dieną. Tokias išvadas, atlikę tyrimą, pateikė Šiaulių universiteto dėstytojai.

Nuorodos: Visas straipsnis....

„Ubagas būdamas į Mėnulį nenuskrisi“, – tokiais žodžiais Vilniaus universiteto (VU) rektorius Benediktas Juodka trečiadienį prabilo apie universiteto finansinę padėtį...

Nuorodos: Toliau....

Lietuvos moksleivių sąjunga, sekdama šiuo metu vykstančią diskusiją apie aukštojo mokslo reformą, nusprendė išdėstyti savo nuomonę šiuo klausimu...

Nuorodos: Skaityti toliau.

Kiekvienai aukštajai mokyklai turėtų būti garbė suteikti gerą paslaugą studentui. Priešingu atveju studentas turės konstatuoti, kad mokėsi veltui.

Nuorodos: Skaityti toliau....

Vilniaus universitetas bei Kauno technologijos universitetas – Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų lyderiai, rodo reitingo duomenys...

Nuorodos: Skaityti toliau....

Ketvirtadienį popiet būriui absolventų įteikti diplomai, kurie, anot naujausio reitingo, įgyti paskutinę vietą tarp aukštųjų mokyklų užimančioje mokslo kalvėje – Vilniaus dailės akademijoje. Aukštųjų mokyklų rektorių teigimu, paskelbtame reitinge trūksta daugybės svarbių kriterijų, mat pasirinktaisiais nesugebėta išmatuoti kūrybiškumo...

Nuorodos: Skaityti toliau....

Šiemet švietimo ir mokslo sričiai papildomai skyrus lėšų iš Privatizavimo fondo, nuo rugsėjo 1 d. 10 proc. bus didinami jaunų mokslininkų atlyginimai, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Atrodo, kad kosminiu greičiu į žinių visuomenę judančioje Lietuvoje mokama visiems, tik ne tiems, kurie susiję su mokslu. Išnaudotojiško kapitalizmo simboliu tapusi „Maximos“ kasininkė uždirba pusantro tūkstančio litų. Pradedantis dėstytojas gauna apie tūkstantį į rankas, docento alga svyruoja nuo tūkstančio dviejų šimtų iki tūkstančio keturių šimtų litų. Tad dabar man atsakykite – kas labiau Lietuvoje yra išnaudojamas: ar ta „Maximos“ kasininkė, ar universitetų dėstytojai? Kas labiau gerbia savo darbuotojus – ar privati įmonė, ar valstybė, vis niekaip nesukrapštanti pinigų profesūrai? Nuorodos: Lietuvos Radijo paskelbtas komentaras.