Pasaulyje aukštajam mokslui taikomas piramidės principas. Pačioje viršūnėje puikuojasi universitetai. Viduryje – kolegijos. O pagrindą sudaro profesinės mokyklos. Lietuvoje ši piramidė apversta, mat aukštasis mokslas prieinamas ne tik gerai besimokantiems, bet ir gerai mokantiems.

23 universitetai (14 valstybinių ir 9 nevalstybiniai), 24 kolegijos (13 valstybinių ir 11 nevalstybinių) ir beveik šimtas profesinių mokyklų – tokia yra šalies aukštojo mokslo įstaigų statistika. Nuorodos: Visas straipsnis 15min.lt.

Šalies universitetuose ir kolegijose mažėjant studentų skaičiui, siūloma jų prisivilioti iš užsienio – daugiausiai iš trečiųjų šalių. Kartu pranešama apie galimą britų aukštųjų mokyklų atėjimą į Lietuvą.

Nuorodos: Visas straipsnis atgimimas.lt.

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) organizuota konferencija „Alma mater: aukštojo mokslo pertvarkai – treji“ prasidėjo studentų ir Seimo frakcijų atstovų susitikimu. Jame kaip ekspertas kalbėjęs politologas, Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas Lauras Bielinis kaip vieną didžiausių aukštojo mokslo sistemos trūkumų įvardijo vadybinį požiūrį į universitetą, taip pat nevengė kritikos studentų pasyvumui ir nenorui diskutuoti su dėstytojais.

Nuorodos: Visas straipsnis 15min.lt.

Liberalizmo terminas naudojamas įvairia prasme. Juo žymimų  politinių partijų, ir visuomeninių judėjimų ar organizacijų ideologijos anaiptol nesutampa. Čia liberalizmą aptarsime kaip praktinę pasaulėžiūrą, kuri pasaulyje ir Lietuvoje yra vyraujanti. Kaip matome, šiame termine pabrėžta laisvės sąvoka (libertas lotynų kalboje reiškia laisvę).

Nuorodos: Visas straipsnis tinklaraštyje gontis.eu.

1. Šeimos aplinka ir tradicijos. Jų įtaka.

Nuorodos: Visas straipsnis tinklaraštyje gontis.eu.

"Kai iš pašaukimo ar pagal profesiją esi daug mąstęs apie žmones, kartais imi ilgėtis primatų. Jie bent neturi slaptų minčių." (A.Kamiu)

 

Nuorodos: Visas straipsnis V. Lamanausko tinklaraštyje..

Šeši Lietuvos tyrimų centro (LTC) vykdomi projektai, kuriems skirta beveik 39 mln. Lt ES paramos, juda į priekį. LTC į stažuotes užsienyje šią vasarą išsiuntė pirmuosius studentus, gerokai pasistūmėjo projektas, kurį įgyvendinant kuriamas gerklės vėžio diagnostikos iš žmogaus balso prototipas.

LTC prieš metus buvo įsteigtas, kad įgyvendintų penkeriems metams pasirašytą Vyriausybės bendradarbiavimo su IBM mokslinių tyrimų ir plėtros srityje sutartį.

Nuorodos: Visas straipsnis vz.lt.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kritiškai vertina viešumoje jau nebe pirmą kartą pasirodžiusius pasisakymus apie minimalios algos diferencijavimą pagal amžių. LSAS įsitikinimu, toks siūlymas tolygus diskriminacijai pagal amžių, neatsižvelgiant į asmens gebėjimus ir patirtį, bei gali dar labiau paskatinti jaunų žmonių emigraciją.

Nuorodos: Visas pranešimas 15min.lt.

Klausimas, ar universitetas išliks XXI amžiuje kaip atpažįstama klasikinė edukacijos ir mokslo institucija, šiandien anaiptol nebeatrodo nei naivus, nei nekorektiškai suformuluotas. Manau, kad stebint tai, kas šiuo metu vyksta Europoje ir ypač Didžiojoje Britanijoje, galima drąsiai svarstyti ateities intelektualines strategijas. Ką darome? Stebime lėtą universiteto mirtį ar kuriame kažkokias alternatyvas, kurios būtų tvaresnės nei politikų kadencijos parlamentuose ir vyriausybėse?

Nuorodos: Leonido Donskio tiklaraštis.

Norintys priimti studentus į doktorantūrą universitetai ir institutai turės būti perėję kokybės patikrą ir atitikti aukštus mokslo standartus. Mokslo ir studijų institucijos nuo šių metų rudens taip pat galės rengti doktorantus drauge su Lietuvos ar užsienio partneriais. Šiais sprendimais tikimasi sudaryti sąlygas Lietuvos mokslui siekti kuo geresnių rezultatų pagal tarptautinius kriterijus. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą dėl pirmųjų įvertintų doktorantūros teisių suteikimo.

Nuorodos: Visas straipsnis Universiteto naujienose.

On January 1, 2010 Lithuania has powered down and decommissioned the Ignalina atomic energy plant’s (IAE) only remaining nuclear reactor, which supplied nearly 80% of the country’s electrical needs. Until late in 2007 very little attention was given as to what would happen in the aftermath of the shutdown except for considerable rhetoric that a new nuclear power plant would be built in the 2016-2018 timeframe. However, nothing was done to initiate any activity in this direction...

Dokumentai: Visas straipsnis.

Russia can turn the lights out on Lithuania and the other two Baltic states any time it pleases. And they can't turn them back on without Russia’s permission...

Dokumentai: Full text.

Rusija gali nutraukti elektros tiekimą Lietuvai bet kokią minutę, o Lietuva prie to jungiklio prieiti negali. Lietuva ne tik prie jo negali prieiti, bet net ir yra priklausoma nuo jai Rusijos pateikiamų energetinių žaliavų, kad galėtų generuoti jai reikiamą elektros energiją ir šilumą. Jos yra valstybei reikalingos užsitikrinti ekonominę bei energetinę nepriklausomybę...

Dokumentai: Straipsnio tekstas.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tiki, kad aukštojo mokslo reformą po kelerių metų vadinsime visiškai pavykusia, tačiau kol kas jai pagreitį įgauti esą trukdo akademinės nomenklatūros sustabarėjimas. Apie pačią reformą, jos ateitį ir kliuvinius kalbamės su ministru.

– Reformos vertinimų esama labai įvairių. Tačiau kaip Jūs pats asmeniškai ją vertinate?

Nuorodos: Visas straipsnis www.veidas.lt.

Įsivaizduokite mažą valstybę, kuri visiems savo piliečiams suteikia nemokamą aukštąjį mokslą, nemokamą sveikatos apsaugą, transportą moksleiviams.

Greičiausiai manytumėte, kad tokia šalis yra nepaprastai turtinga arba sparčiai artėja prie finansų krizės.

Nuorodos: Visas straipsnis ekonomika.lt.

2010 metų pabaigoje leidykla Kitos knygos išleido finansų analitiko Stasio Jakeliūno knygą Lietuvos krizės anatomija. Knyga pasirodė labai laiku, nes krizės priežasčių ir pasekmių teisingas suvokimas yra svarbus ne tik ateities sprendimams priimti, bet ir ieškant kelių kaip galėtume krizės pasekmes sušvelninti ir vėl grįžti į normalų ūkio augimą. Nuorodos: V. Gončio tinklaraštis.

„Jeigu susvetimėjimą ir abejingumą pakeis bendruomeniškumas ir noras padėti šalia esančiam, greičiau sukursime geresnę Lietuvą“, – taip Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino valdžią imti pavyzdį iš bendruomenių.

Nuorodos: Straipsnis vz.lt.

Šiandien, po dvejų metų Gintaro Steponavičiaus vadovavimo ministerijai, jau galima teigti, jog šis neoliberalas švietimo ministro poste atstovauja ne visų Lietuvos žmonių, o tik stambaus verslo interesams. Tą rodo Ministro tikėjimas, jog šiandienos švietimo sistemos problemas geriausiai išspręs laisvos rinkos principai, kuo mažiau valstybiškai reguliuojant viešojo sektoriaus finansavimą ir vadybą.

Nuorodos: http://svietimoprofsajunga.lt.

Over the past few months, the academic and scientific communities of Croatia have been voicing their displeasure with proposed revisions to the national legislation governing the country's universities and its science and higher education organizations. Critics have argued, for example, that the changes would take away university autonomy and freedom of scientific expression because universities and research priorities would come under direct governmental control.

Nuorodos: Visas straipsnis žurnale "Science".

Demokratinės politikos instituto vykdomuose projektuose susikerta Gintaro Steponavičiaus, Manto Adomėno ir Andriaus Kubiliaus keliai

Pinigus aukštųjų mokyklų reitingams kurti pa(si)skirstė bendraminčių kultūrininkų grupė, šiuo metu įsitvirtinusi ne tik Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, bet ir ministro pirmininko bei švietimo ir mokslo ministro pašonėje.

Pakako “Veidui” užkabinti įtakingą konservatorių, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narį dr. Mantą Adomėną, kurio įsteigtas ir vadovaujamas Demokratinės politikos institutas laimėjo 2,5 mln. Lt vertės Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) konkursą dėl Aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos kūrimo, ir pasipylė mūsų skaitytojų skambučiai bei laiškai, siūlantys atidžiau pasidomėti šia tema.

Nuorodos: Visas straipsnis veidas.lt.

Mokslo, studijų ir verslo centruose, kitaip – slėniuose, prasideda realūs darbai, mokslo idėjos netrukus bus verčiamos verslu. Tai gera žinia. Kita prastesnė žinia – kelerius metus slėniuose buvo daugiau kalbų negu darbų.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kuriamų slėnių plėtra – vienas iš tų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos remiamų procesų, kuriuos vertinant vardijami jau ne paramos milijonai, o milijardai. Apie 1 mlrd. Lt slėniams atseikėta iš 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos, dar 1 mlrd. Lt mokslo ir verslo projektams įgyvendinti skiria Ūkio ministerija.

Nuorodos: Visas straipsnis portale vz.lt.

Su Vilniaus pedagoginiu universitetu mane sieja tolimi 1976 metai. Tais metais baigusi vidurinę mokyklą įstojau į tuometinio Pedagoginio instituto Gamtos ir geografijos fakulteto Biologijos ir žemės ūkio pagrindų pirmąjį kursą. 1981 metais įgijau biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojos specialybę, likau dirbti botanikos katedroje, kurioje dirbu iki šiol. Per 34 metus mačiau pedagoginio instituto metamorfozę ir man svarbu, koks tolimesnis likimas ištiks pedagoginio universiteto bendruomenę.

Kadangi darbe praleidžiame trečdalį savo gyvenimo, tai VPU tapo mano antraisiais namais. Per 34 darbo metus dirbau laborante, asistente, vyr. dėstytoja, lektore, docente, todėl man žinomos ir studijas aptarnaujančio ir pedagoginio personalo problemos. Tai paskatino stoti į Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą. Profesinių sąjungų veikla yra svarbus Lietuvos visuomeninio gyvenimo veiksnys kuriant atvirą demokratinę visuomenę, kurios kiekvienas narys naudojasi darnia socialinių – ekonominių garantijų sistema, teikiančia kiekvienam dirbančiajam tokį darbo užmokestį, darbo sąlygas ir teisines garantijas, kurios užtikrina: gerovę, sveikatą, žmogaus orumą ir profesinę pagarbą.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) tarybos pirmininkė doc. A.Lapinskienė (KU), nariai: doc. G. Kmitienė (VPU), doc. V. Kubilius (KTU), lekt. V. Skėruvienė (KK), doc. A. Stimbirys (LVA) 2010 m. balandžio 9 d. LR prezidentūroje susitiko su LR Prezidentės vyriausiąja Švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų grupės patarėja V. Būdiene.

Susitikimo metu buvo svarstomi šie klausimai:
1. Blogėjanti dėstytojų ir mokslininkų socialinė ir ekonominė padėtis Lietuvos aukštosiose mokyklose bei mokslo institutuose;
2. Studijų reforma ir jos pasekmės Lietuvai;

Nuorodos: http://svietimoprofsajunga.lt.

Lietuva jau tokia šalis. Ne tik maža, palyginus su kitomis, bet ir savita daugeliu atžvilgiu. Neretai gebame nustebinti pasaulį. Šį kartą norisi pasidalinti kai kuriomis mintimis apie naujuosius mokslo ir pedagoginių darbuotojų atestavimo nuostatus ir reikalavimus. Pats šio straipsnio pavadinimas kiek pretenzingas. Reikėtų, atrodo, tik džiaugtis, kad kažkas kažkur gausėja. Nes kone kasdien girdime apie „mažėjimą“, „tuštėjimą“ ir panašiai. Vieni „tuštėjimai“ buvo priverstiniai Lietuvai, kurių vargu ar galima buvo išvengti. Gražiai tokią situaciją atskleidė J.Avyžius romane „Sodybų tuštėjimo metas“.

Nuorodos: Visas straispsnis V. Lamanausko bloge.

20 tūkstančių litų per mėnesį atlyginimas – realybė ne tik klestinčios bendrovės vadovui, bet ir universiteto dėstytojui. Nors viešojoje erdvėje dažniau girdima apie dėstytojų atlyginimų mažinimus, DELFI kalbintų universitetų atstovai tikina, kad gerų rezultatų pasiekę specialistai uždirba keliolika tūkstančių siekiančias algas, o mažiausiais atlyginimais tenkinasi nenorintys daugiau užsidirbti.

Profsąjunga tikina, kad tūkstantines sumas daugiausia uždirba administracija, sudaranti vos kelis procentus mokslo darbuotojų.

„Esame sumodeliavę darbo užmokestį remiant geriausią. 20 tūkst. dar nė vienas nėra gavęs, bet realiai jei sudėtume projektus ir panašiai, jis gal ir galėtų tiek gauti. 10 tūkst. Lt atlyginimą gaunančių profesorių yra“, - DELFI teigė Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorius prof. Alvydas Pumputis.

Nuorodos: Visas straipsnis www.svietimoprofsajunga.lt.

Įvadas. Aštrios ir sudėtingos pasaulio žmonių visuomenės ir gamtinės aplinkos bei ekonomikos problemos XXI amžiuje pareikalavo ir iškėlė mokslui, kultūrai ir švietimui kaip niekada sudėtingų problemų ir jų neatidėliotinų sprendimų poreikį. Todėl būtina veikiančių mokslo ir švietimo sistemų reorganizacija.
2009 m. birželio 8 d. pranešime Lietuvos Nacionalinėje fizikų konferencijoje [1] kalbėjau apie JAV vykdomą mokslo ir švietimo reformą bei Nacionalinės mokslų akademijos vaidmenį joje, atskleistą JAV Prezidento Baracko Obamos kalboje, pasakytoje JAV Nacionalinėje mokslų akademijoje 2009 m. balandžio 27 d. [2], ir palyginau ją su Lietuvoje vykdoma reforma pagal naująjį Mokslo ir studijų įstatymą. Konferencijos pranešime ir spaudoje [3, 4] pažymėjau, kad JAV mokslas ir švietimas grąžinamas į mokslininkų rankas, o Lietuvoje mokslas ir švietimas atiduodami į biurokratų („menedžerių“) rankas...

Dokumentai: Visas straipsnis.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino tris jungtinių tyrimų programas, kurių pagrindu prasideda mokslo, studijų ir verslo slėnių steigimas. Institutai ir universitetai, bendradarbiaudami pagal Biomedicinos ir biotechnologijos, Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų bei Inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinių tyrimų programas, atliks mokslinius tyrimus ir pritaikys juos šiuolaikinėms technologijoms kurti. Dar šiemet numatoma patvirtinti paskutinę, ketvirtąją – Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinių tyrimų programą. Nuorodos: Visas pranešimas ŠMM svetainėje.

Šiuo metu steigiamų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) veiklą derins ir kontroliuos Slėnių priežiūros taryba. Pirmajame tarybos posėdyje patvirtintas darbo reglamentas, numatytos veiklos kryptys. Taip pat buvo keturios jungtinių tyrimų programos, kurias rekomenduota tvirtinti švietimo ir mokslo ministrui. Jungtinės tyrimų programos numato rezultatus, kurie turės būti pasiekti už investicijas į slėnius iš ES struktūrinių fondų, valstybės bei verslo. Programų įgyvendinimo priežiūros tarybą sudaro vienuolika narių. Tarybos pirmininkė –švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, Ministro Pirmininko patarėjas Mykolas Majauskas, ūkio viceministras Mindaugas Petrauskas, Britų Tarybos projektų vadovė Danguolė Kiznienė, Ūkio ministerijos vyriausiasis patarėjas Arūnas Keraminas, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas Gintaras Valinčius, asociacijos „Futura Scientia“ valdybos pirmininkas Ramūnas Valiokas, DnB Nord banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis, Žinių ekonomikos forumo Inovacijų skatinimo komiteto pirmininkas Aleksandras Abišala, Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos atstovas Petras Balkevičius, asociacijos „INFOBALT“ Eksporto ir inovacijų komiteto narys Valdas Monkus. Nuorodos: Visas pranešimas ŠMM svetainėje.

Ketvirtadienį, spalio 12 d. LŠMPSF būstinėje įvyko Vilniaus aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų darbo grupės susirinkimas, kuriame buvo aptariami svarbūs klausimai: Konstitucinio teismo (KT) nutarimo dėl aukštųjų mokyklų autonomijos išaiškinimo pasekmės, nederinto su mokslo bendruomene Lietuvos mokslo tarybos patvirtintų minimalių kvalifikacinių reikalavimų mokslo darbuotojams nutarimas, dėstytojų darbo krūvio paskirstymo, mokslo ir studijų institucijų mokslinės, meninės ir su studijomis susijusios veiklos vertinimo problemos. VPU profsąjungos pirmininkė dr. G. Kmitienė konstatavo, jog KT išaiškinimas dėl autonomijos gali būti interpretuojamas dvejopai – priklauso nuo to, ką pasirinks universitetas. Kontroliuojanti institucija, kuria bus būsimoji taryba, negali būti ir valdanti. Pasisakiusieji aptarė tolesnės universitetų raidos, tampant VŠĮ sąlygas. Nuorodos: Visas pranešimas LŠMPSF svetainėje.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Studijų kokybės vertinimo centro tarybą. Į tarybą, susidedančią iš vienuolikos narių, įeina aukštųjų mokyklų dėstytojai, studentų, verslininkų atstovai. Studijų kokybės vertinimo centro taryba sudaryta pirmą kartą, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu bei Studijų kokybės vertinimo centro nuostatais. reklama Studijų kokybės vertinimo centro taryba yra kolegialus valdymo organas. Taryba paskelbs ir konkursą Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pareigoms eiti. Direktorius viešo konkurso būdu bus renkamas penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo direktoriumi galės būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Nuorodos: Visas straipsnis portale verslosavaite.lt.

Švietimo ir mokslo ministerijoje prasidėjo mokslo slėnių projektų paraiškų aptarimas. Pernai Vyriausybė patvirtino Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje steigiamų penkių integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų plėtros programas. Planuojama, kad gruodžio mėnesį bus pasirašomi pirmosios Jūrinio, „Nemuno“, „Santakos“, „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slėnių projektų sutartys. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pažymi, kad bus pradėta įgyvendinti dešimt skirtingų projektų, kuriems skiriama apie 1 mlrd. Lt, iš kurių 706,5 mln. Lt sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. „Efektyviai įsavinę tokią didelę finansinę injekciją, suteiksime akivaizdų postūmį mokslo, informacinių technologijų plėtrai, sukursime tarptautinio lygio tyrimų centrus, – sako ministras. – Tai padės sustiprinti ir Lietuvos ekonomikos konkurencines galias“. Nuorodos: Visas pranešimas ŠMM svetainėje.

Seimui pateiktame 2010 metų valstybės biudžeto projekte asignavimai švietimui sudaro 2,9 mlrd. Lt ir bus 363,8 mln. Lt (arba 14,2 proc.) didesni nei šiemet. Finansavimo augimą lemia daugiau nei dvigubai išaugusi ES struktūrinių fondų parama. Iš bendro nacionalinio biudžeto – valstybės ir savivaldybių biudžetų – švietimui planuojama skirti 1,4 proc. mažesnę sumą – 6,6 mlrd. litų. Didėja ir švietimui tenkanti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis. 2009 m. ji sudaro 7,35 proc., o kitais metais – 7,9 proc. BVP. 2010 m. mokinio krepšeliui (valstybės nustatytos ugdymo lėšos vienam sutartiniam mokiniui – pinigai mokytojų algoms, kvalifikacijos tobulinimui, vadovėliams, mokinių profesiniam konsultavimui ir kt.) iš viso skiriama 1,98 mlrd. Lt, o vieną krepšelį sudarys 3 310 Lt. Bendra mokinio krepšelio suma mažėja, nes yra sumažintas visų iš biudžeto išlaikomų darbuotojų (tarp jų – ir pedagoginių) darbo užmokesčio fondas. Nuorodos: Visas pranešimas ŠMM svetainėje.

Fondo internetinėje svetainėje: http://www.vmsfondas.lt paskoloms galima registruotis iki spalio 4 d., teigiama išplatintame pranešime spaudai. Šiemet į mokamas studijas aukštosiose mokyklose įstojo per 20 000 studentų. Lengvatinėms studijų paskoloms yra skirtas 120 mln. litų paskolų limitas. Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė pastebi, kad palyginti su praėjusiais metais lengvatinių paskolų fondas padidėjo šešis kartus. „Šiemet pirmą kartą studentams sudaryta galimybė pasiskolinti mokesčiui už mokslą, o maksimali kredito suma, kurią studentas gali gauti gyvenimo išlaidoms padengti išaugo trečdaliu“, – sako viceministrė. Nuorodos: Visas straipsnis 15min.lt.

Trečiai didžiausiai pagal turimų fondų dydį Lietuvoje mokslų akademijos bibliotekai iškilo grėsmė būti barbariškai sunaikintai, įsitikinęs šios bibliotekos direktorius Juozas Marcinkevičius. Tuo tarpu Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis sako, kad biblioteką ir jos fondus siekiama ne naikinti, o padaryti kuo labiau prieinamus visuomenei. Tik prieš keletą savaičių Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos vadovas J.Marcinkevičius iš neoficialių šaltinių sužinojo, kad Saulėlydžio komisija, švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui dar balandį pasiūlius, jau rudenį rengiasi svarstyti galimybę perkelti prie keturių milijonų saugojimo vienetų artėjančios bibliotekos fondus į senuosius Vilniaus universiteto rūmus ir statomą naują Vilniaus universiteto bibliotekos pastatą Saulėtekio miestelyje. Lietuvoje tik Nacionalinė Martyno Mažvydo ir Vilniaus universiteto bibliotekos saugo kiek daugiau knygų, rankraščių ir kitų dokumentų negu Mokslų akademijos biblioteka. „Siūlytume svarstyti galimybę konsoliduoti Vilniaus mieste esančias mokslo bibliotekas. <...> Svarstytina galimybė Mokslų akademijos bibliotekos senuosius leidinius perkelti į VU Centrinę biblioteką, kitus – į MKIC (Nacionalinį atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą – aut. past.)“, – rašoma G.Steponavičiaus pasirašytame laiške, siųstame Valstybės valdymo tobulinimo komisijai, žinomai Saulėlydžio komisijos vardu. Pastarasis cituotas laiško sakinys sukėlė pasipiktinimą Lietuvos mokslo visuomenėje ir bibliotekininkų bendruomenėje, mat niekas suinteresuotųjų grupių apie valdžios ketinamą „galimybę svarstyti“ neinformavo. Juolab kad ši „galimybė svarstyti“ tapo oficialia Saulėlydžio komisijos darbotvarkės dalimi. Nuorodos: Visas straipsnis savaitraštyje "Atgimimas".

Jūsų dėmesiui pateikiame nuorodą į JAV prezidento B. Obamos kalbą Nacionalinės mokslų akademijos metiniame susirinkime. Nuorodos: Kalba Baltųjų rūmų tinklalapyje.

Europoje nubrėžtos aukštojo mokslo plėtotės gairės kitam dešimtmečiui. Dėl jų balandžio 27 – 29 d. Liuvene (Belgijoje) susitarė Europos aukštojo mokslo erdvės kūrime (Bolonijos procese) dalyvaujančių valstybių atstovai. Tarptautiniame renginyje – ministrų konferencijoje ir Bolonijos forume - taip pat dalyvavo ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis. Pagrindinės kryptys, kuriomis derėtų judėti, nustatytos priimtame komunikate „Bolonijos procesas 2020 – Europos aukštojo mokslo erdvė naujajame dešimtmetyje“. Dokumente suformuluota dešimt Europos bendros aukštojo mokslo erdvės tobulinimo per ateinantį dešimtmetį prioritetų. Tarp jų: aukštojo mokslo kokybės geriniams ir prieinamumo visoms socialinėms grupėms didinimas, orientacija į studentų poreikius bei lūkesčius, studentų ir dėstytojų mobilumas, įvairialypių skaidrumo priemonių diegimas, aukštojo mokslo finansavimo šaltinių įvairovė ir kt. Nuorodos: Detali informacija LSS.lt svetainėje.

LR Seime svarstomas Mokslo ir studijų įstatymas lems ne tik aukštojo mokslo sektoriaus raidą, bet yra svarbus visos tautos ir valstybės ateičiai. Nuo to, kokiais principais bus grindžiama šalies aukštojo mokslo pertvarka, priklauso net tik intelektinio tautos potencialo išsaugojimo, bet iš dalies net ir fizinio jos išlikimo perspektyvos. Tačiau pagrindinės pateikto svarstyti įstatymo projekto nuostatos bei priemonės, kuriomis mėginama priversti Seimą jam pritarti, jau nepalieka jokių abejonių, jog Lietuvoje vykdoma ne aukštojo mokslo reforma, bet siekiama jaunųjų šalies piliečių ir jų šeimų sąskaita paremti šalyje veikiančius ir finansinių sunkumų patiriančius užsienio bankus. Nuorodos: Visas pareiškimas pilieciai.lt.

Š. m. kovo 31 d. portale delfi.lt pasirodė publikacija „D. Grybauskaitė: aukštojo mokslo reforma pavėluota, bet neišvengiama“. Joje cituojama D. Grybauskaitė išreiškė palaikymą Vyriausybės siūlomai aukštojo mokslo „reformai“ ir pakvietė Seimą balsuoti už Mokslo ir studijų įstatymą, kuriuo bus uždegta žalia šviesa aukštojo mokslo sistemos destabilizacijai per „studijų krepšelio“ principą, diskriminaciniam studentų surūšiavimui į nemokančius ir mokančius pilną kainą ir jaunimo pavertimui bankų įkaitais, verčiant juos mokėti kelių arba keliolikos tūkstančių litų studijų kainą ir todėl imti paskolas iš bankų. Nuorodos: Visas pareiškimas www.nepriklausomybe.lt.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas savo pareiškime Lietuvos Prezidentui ir Seimui dar kartą pateikė savo nuomonę dėl Seime svarstomo Mokslo ir studijų įstatymo pataisų. Pateikiame viešai Švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus partietės, Lietuvos liberalų sąjūdžio narės, buvusios šios partijos kandidatės į Seimą Jurgos Vidugirienės metodus – elektroninį laišką mūsų tautiečiams užsienyje, kuriam komentarų, manome, nereikia: Nuorodos: Visas pranešimas www.nepriklausomybe.lt.

LSDP frakcijos Seime narys, partijos pirmininkas, Algirdas Butkevičius Aukštojo mokslo ir studijų įstatymo projekte įžvelgia ne viena spragą. Seimo narys mano, kad reforma reikalinga, tačiau kai kuriuos jos punktus būtina pataisyti, kitaip liks nuskriaustas Lietuvos jaunimas. Anot Seimo nario, negalima reikalauti iš studentų grąžinti lėšas už nebaigtas studijas. Studijų kaina siekia nuo 5 iki 20 tūkstančių litų per metus. Grąžinamos sumos taptų nepakeliama našta jaunimui. A.Butkevičiaus nuomone, netinkamas ir krepšelio modelio taikymas, nes jis neužtikrintų aukštojo mokslo kokybės. Nuorodos: Visas pranešimas LSDP svetainėje.

Balandžio 17 d. Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijos ir Lietuvos mokslo tarybos atstovai susitinka su Šveicarijos ambasados bei Šveicarijos plėtros ir bendradarbiavimo agentūros atstovais aptarti Šveicarijos paramos Lietuvos mokslinių tyrimų plėtrai. Lietuvos mokslo plėtrai Šveicarija skiria 24 mln. litų. Iš jų apie 2 mln. litų numatyti administracinių ir analitinių gebėjimų mokslo ir studijų sistemoje stiprinimui, beveik 15 mln. – bendriems mokslinių tyrimų ir institucinės partnerystės projektams, apie 8 mln. litų – antrosios ir trečiosios pakopos studentų stipendijoms. Programos įgyvendinimo trukmė – 2009-2017 m. Pirminį Šveicarijos remiamos mokslinių tyrimų ir ekperimentinės plėtros programos projektą parengė Švietimo ir mokslo ministerija. Nuorodos: Informacijos šaltinis ŠMM.

Šiandien Vyriausybė patvirtino Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programą. Programą parengė Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba. Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa leis sustiprinti lituanistikos mokslinių tyrimų koordinavimą, pagerins lituanistikos mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą tarptautinėje erdvėje, užtikrins geresnį šios srities mokslinių tyrimų tarptautinį prieinamumą. Programos lėšos bus skiriamos lituanistikos mokslinių tyrimų projektams rengti ir įgyvendinti, lituanistiniams mokslo žurnalams remti, monografijoms, tęstinėms mokslo studijoms leisti, lituanistiniams mokslinių tyrimų ištekliams skaitmeninti, naujoms lituanistikos duomenų bazėms kurti bei palaikyti, lituanistinės mokslinės literatūros sklaidai lietuvių ir užsienio kalbomis ir kt. Nuorodos: Informacijos šaltinis ŠMM.

Padaryta Mokslo ir studijų įstatymo projekto Nr. XP-2905(3) svarstymo pertrauka, nes baigėsi darbotvarkėje numatytas laikas. Šio įstatymo projekto svarstymą Seimas ketina tęsti antradienį. Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – įgyvendinti aukštojo mokslo reformą, kuri užtikrintų Lietuvos mokslo ir studijų sistemos konkurencingumą, kokybę ir prieinamumą. Siekiant stiprinti konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų, projekte įgyvendinamas „lėšos paskui studentą“ principas. Studentų galimybės gauti valstybės pilną arba dalinį finansavimą studijoms priklausytų nuo jų brandos egzaminų rezultatų, o vėliau ir nuo studijų baigimo rezultatų. Projektas numato, kad bus sukurta efektyvi paskolų sistema, leidžianti kiekvienam studentui palankiomis sąlygomis gauti paskolą studijų įmokai ir gyvenimo išlaidoms padengti. Nuorodos: Detali informacija Seimo svetainėje.

Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimų, vasario 20 dieną, įsteigta Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija įregistruota Juridinių asmenų registre. Registracijos procedūra užtruko, nes siekiant pavadinime žodžio „Lietuvos“, reikia Teisingumo ministerijos sutikimo. Federacija įsteigta siekiant užtikrinti efektyvesnį savo narių gynimą ir solidesnį atstovavimą mokytojų ir dėstytojų interesams. Abi organizacijos išlaikys autonomiją, bet suvienys jėgas, veiks kartu, sprendžiant bendras švietimo problemas. Pagrindiniai Federacijos tikslai – vienyti Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojus, koordinuoti Federacijos narių veiklą, atstovauti ir ginti Federacijos narių profesinius, darbo, ekonominius, socialinius interesus. Federacijos nariai siekia aktyvinti socialinę partnerystę su darbdaviais, jų organizacijomis bei siekti konstruktyvesnio dialogo su valstybės ir savivaldybių institucijomis. Nuorodos: Pranešimo šaltinis.

Tai viena iš mūsų skaitytojų pasiūlytų intervių temų. Kadangi mokslo populiarinimas Lietuvoje - aktuali ir pakankamai įdomi tema, nusprendėme pasigilinti į situaciją ir paklausinėti aktyviai mokslo populiarinimu užsiimančių žmonių. Tikimės, jog jų pateiktos mintis leis lengviau susigaudyti dabartinėje situacijoje, kodėl Lietuvoje mokslas ir požiūris į jį yra toks, koks yra.