Eurui išgyvenant krizę, mokslo pasaulyje savotiškai pagerbta lietuviška moneta. Iš tikrųjų išskirtinis ir džiugus laimėjimas: Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) tyrėjų, vadovaujamų prof. habil dr. Gintaro Valušio, darbas buvo ne tik paskelbtas įtakingiausiame pasaulyje taikomosios fizikos žurnale "Applied Physics Letters", bet ir jų tyrimus iliustruojančios lietuviškos monetos Vytis papuošė leidinio viršelį.

Nuorodos: Visas straipsnis lzinios.lt.

Jeigu neįvertinsime Lietuvos demografinės padėties, po dešimtmečio, beveik perpus sumažėjus abiturientų, Lietuvos pramonė pajus ypatingą specialistų stygių ir neišvengiamai teks kviestis ne tik inžinerinį techninį personalą, bet ir mokslo daktarus iš Kinijos, Indijos ar Brazilijos.

Nuorodos: Visas straipsnis lzinios.lt.

Sunkmečio prispaustų įstaigų bandymai išgyventi darbuotojų sąskaita įgauna vis drastiškesnes formas. Gamtos tyrimų centro (GTC) mokslininkai ištisus metus kas mėnesį spaudžiami eiti nemokamų atostogų.

Nuorodos: Visas straipsnis lzinios.lt.

Šiemet 85 metų sukaktį minintis akademikas Antanas Kudzys bene vienintelis Lietuvoje per penkerius pastaruosius metus paskelbė net septynias dešimtis darbų įvairiuose viso pasaulio mokslo leidiniuose, tačiau yra metamas, pasak mokslininko, iš Lietuvos mokslų akademijos (LMA).

"Ne tik mane, meta ir kitus - Jurą Požėlą, Joną Kubilių... Taip diktuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Žmonės, kuriems per 75-eri, nebėra nusipelnę, į jų vietą norima priimti kuo daugiau visokių "chaltūrščikų", ne mokslininkų", - apie naująjį, šiemet patvirtintą LMA statutą, skirstantį akademikus į tikruosius narius ir narius emeritus, atsiliepė Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius A.Kudzys. Akademikas griežtai kritikavo visą Lietuvos mokslo reformą. Blogiausia, jo manymu, yra tai, kad užkertamas kelias gabiems provincijos jaunuoliams siekti aukštojo mokslo, nes jis pasidarė labai brangus. Antras dalykas - Lietuvai reikia ne kuo daugiau aukštąjį mokslą baigusių žmonių, bet kad geriausieji, talentingiausieji liktų savame krašte. "Šito nėra. Jei tik koks talentas - tuoj išvažiuoja į užsienį, o čia į universitetus asistentais ateina tie, kurie kitur neranda darbo. Taip orientuojama visa mokslo pertvarka Lietuvoje ir visai nesiskaitoma su mokslininkais, - kalbėjo prof. A.Kudzys. - Skaudžiausia, kad mokslui vadovauti pradėjo žmonės, kurie patys nėra mokslininkai."

Nuorodos: Visas straipsnis lzinios.lt.

"Kaip Vyriausybė į tą reikalą žiūrėjo, kaip tie pinigai buvo neformaliai pažadėti, iš tikrųjų yra tarsi mafijos dalybos be jokių konkursų ir atskaitomybės", - apie Lietuvos mokslo slėnių kūrimo programą kalbėjo Bigelow okeanų tyrimų laboratorijos (JAV) padalinio vadovas dr. Ramūnas Stepanauskas. JAV arba bet kurioje Vakarų Europos valstybėje tai būtų, pasak mokslininko, tiesiogiai nusikalstama veikla, o Lietuvoje net neprašoma jokių ataskaitų. Atseit, vyrai žinos, kaip tuos pinigus išleisti, tegu tvarkosi. Nors tokios didžiulės 2 mlrd. litų investicijos į mokslą Lietuvoje dar niekada nebuvo ir galbūt niekada daugiau nebus. Nuorodos: Visas straipsnis "Lietuvos Žiniose".

Vadovaujantis strateginio mąstymo logika dabar, kai itin sudėtinga Lietuvos ekonominė ir finansinė situacija, vargu ar būtina Mokslo ir studijų įstatymo pataisų skuba. Stebina valdžios optimizmas, oficialiai paskelbtas Vyriausybės interneto svetainės šių metų sausio 24 dienos puslapyje. Apibendrindamas pasitarimą Vyriausybėje, premjeras Andrius Kubilius pasiūlė "į baigiamąsias Mokslo ir studijų įstatymo projekto nuostatas įtraukti prievolę Švietimo ir mokslo komitetui stebėti reformos eigą ir po metų Seimui ir Vyriausybei pateikti raportą, įvertinantį reformos gerąsias ir problemines puses bei teikiantį pasiūlymus procesui tobulinti." Nuorodos: Visas straipsnis Lietuvos Žiniose.

Su naujuoju Mokslo ir studijų įstatymu siejamos viltys, kad užtrukusiai reformai galų gale bus suteikta reikiama kryptis ir pagreitis, tačiau akademinei visuomenei kyla ir nemažai abejonių. Mykolo Romerio universitete (MRU) LŽ surengtoje diskusijoje "Lietuvos aukštojo mokslo ir švietimo reformos situacija ir perspektyvos" dalyvavo švietimo ir mokslo viceministrė dr. Nerija Putinaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas dr. Bronislovas Lubys, akademikas prof. Antanas Buračas, MRU senato pirmininkas prof. Vytautas Pakalniškis, Teisės fakulteto dekanas prof. Egidijus Jarašiūnas, Strateginio valdymo ir politikos fakulteto dekanas doc. Gintaras Aleknonis. Nuorodos: Visas straipsnis Lietuvos Žiniose.

Dabartinė švietimo ir mokslo politika Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto vadovui filosofui Leonidui Donskiui panaši į kolonializmą - kai kolonizuojame patys save. Jo žodžiais, kai universitetai pradės varžytis, kuris iš jų bus patrauklesnis studentams, žadėdami ne tiek akademinius dalykus, kiek lengvą karjerą, mokslo reforma susives į pataikavimą darbdaviams. - Kaip vertinate naujos Vyriausybės pradėtą aukštojo mokslo reformą? - Kol kas nelengva pasakyti, kokia ta reforma bus. Nuorodos: Visas straipsnis Lietuvos Žiniose.

Istorijos pabaiga. Ačiū Dievui, pagaliau Lietuvoje baigėsi tas priešrinkiminis marškinių draskymasis, tos nerimo, neaiškios ateities dienos. (Kad ir kaip rinkimai baigtųsi, - po jų Lietuvoj kurį laiką vis tiek geriau negu prieš juos). O dabar... Dabar visa Lietuva tiesiog ščiūte nuščiuvo! "Taip tylu aplinkui, Jog girdi kaip jaunas"... Burkšas ar Kazlauskas Į ministrus braunas. Vieną dieną liūdna. Antrą gi - nelinksma, Kai matai tribūnoj Zuoką ir Valinską. Nuorodos: Visas straipsnis Lietuvos Žiniose, Straipsnio tęsinys.

"... Globalizacijos idėja išblėso drauge su finansinio kapitalizmo, kuris primetė savo logiką visai ekonomikai ir galiausiai ją iškreipė, pabaiga. Rinkos, kuriai negalėjo prieštarauti jokia taisyklė, joks politinis įsikišimas, visagalybės idėja buvo beprotiška idėja. Idėja, kad rinka visada teisi - buvo beprotiška idėja. ..."

Šiandien, naujos kadencijos Seimo pirmąją darbo dieną, dovanojame "Lietuvos žinių" skaitytojams Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy kalbą. Tokios kalbos negalėtų pasakyti nė vienas buvęs ir dabartinis Lietuvos vadovas, kuris išdrįstų pasakyti žmonėms visą tiesą, savo atsakomybe vertintų susiklosčiusias ypatingas aplinkybes ir viešai prisiektų, kad nė vienas šalies pilietis, nė vienas, net pats mažiausias indėlininkas nebus išduotas: "Tai - iškilmingas įsipareigojimas, kurį prisiimu šį vakarą: kad ir kas atsitiktų, valstybė garantuos saugumą ir Prancūzijos bankų bei finansinės sistemos tęstinumą."

Nuorodos: Visas straipsnis Lietuvos Žiniose.

Skambiai - vienu sėkmingiausių Gedimino Kirkilo Vyriausybės projektu - įvardijamas mokslo ir verslo slėnių kūrimas, atrodo, tėra tik dar vienas išpūstas burbulas, iš kurio daugiausiai naudos gaus statybininkai ir valdininkai, o mokslui nuo 2 milijardų litų atiteks trupiniai. Lietuvai, kurios aukštojo mokslo įstaigos nepatenka net į geriausių pasaulio universitetų 500-tuką, nušvito galimybė pasivyti sparčiai tobulėjančias kaimynes. Sukurtas Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos planas, kitaip dar vadinamas mokslo ir verslo slėnių programa. Nuorodos: Visą straipsnį skaitykite portale Delfi.

Europos Sąjungos politikai suprato, kad Europa be kosmoso tyrimų plėtros strategijos ir politikos tikslų praras esamus laimėjimus ir ateityje gali tapti nekonkurencinga pasaulinėje rinkoje Kosmoso tematika Lietuvos visuomenėje tebėra subtiliausias diskusijų ir pokalbių objektas, o Europos politikų išsakyti nuogąstavimai mums, regis, negresia, nes prarasti nelabai ką turime. Kosmoso "problemos" kelia nuostabą ar net šypsnį, o mažų mažiausia įtarimą turint reikalų su fantastikos mėgėjais. Nieko panašaus. Beveik viską, kas yra sugalvojama "ant žemės", pritaikius galima "perkelti" į kosmosą, ir atvirkščiai, po išbandymų kosmose panaudoti žemiškoms reikmėms. Nuorodos: Visas straipsnis Lietuvos Žiniose. Dokumentai: Visas straipsnis PDF formate.

Vyriausybei pakoregavus teisės aktus institutų vadovų algos pakilo kaip ant mielių. Kai kurių institutų direktorių atlyginimai didesni nei premjero ir prezidento. O paprastų mokslininkų uždarbio vidurkis mažesnis keletą ir daugiau kartų.

Nuorodos: skaityti straipsnį. Dokumentai: Institutu_direkt_algos.pdf.