Jau kelinti metai Lietuvoje tęsiasi keista diskusija apie mokslo ir aukštųjų universitetinių mokyklų vaidmenį. Nuomones, bet, deja, ne faktus ir argumentus, dėsto save vadinantys politikais, lyderiais, visuomenės veikėjais. Patys mokslininkai šioje diskusijoje retokai pasirodo ir dar rečiau yra išgirstami. Pirma, profesionalams tikrai nesinori veltis į ginčą su tais, kurie rėksmingai  dėsto iš anksto susikurtus, nuogirdomis arba iškreiptomis emocijomis (pykčiu, apmaudu ar net paprasčiausiu pavydu) grindžiamus teiginius, o dar dažniau „neiginius“.

Nuorodos: Visas strapsnis portale Balsas.lt.

51 mln. litų kainavusi Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistema iki šiol neveikia tinkamai, teigia Valstybės kontrolė.

„Daugiau kaip prieš dešimt metų pradėta kurti Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistema iki šiol nebaigta ir neveikia tinkamai, o jos kūrimui gautas 51 mln. Lt panaudotas nerezultatyviai ir neefektyviai“, – teigiama Valstybės kontrolės pranešime.

Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Abiturientai dar nevengia Lietuvos aukštųjų mokyklų, bet vis dažniau žvalgosi ir į užsienį. O tarp aukštojo mokslo reformatorių populiaru dalyti velnias žino kur valdiškus milijonus.

Aukštojo mokslo reformatoriai po truputį stumia studentus ieškotis mokslų užsienyje. Tuo tarpu šalyje įsibėgėja skandalas dėl galimos su švietimo reikalais susijusios korupcijos. Į ją gali būti įveltas Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) artimas Demokratinės politikos institutas.

Statistikos nėra

Studijų reformos pasekmės: Lietuvos aukštosiose mokyklose mokslų kainos išaugo nuo trijų iki dvidešimties kartų. Statistikos, kiek abiturientų studijas renkasi ne Lietuvoje, nėra. Švietimo ir mokslo ministerija nė nesivargina to išsiaiškinti.

Nuorodos: Visas straipsnis balsas.lt.

Šiandien, balandžio 15 d., grupė visuomenės, kultūros ir mokslo veikėjų kreipėsi Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę bei Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę reikšdami susirūpinimą kai kurių aukštų Lietuvos vadovų bei politikų viešais, precedento neturinčiais, spekuliatyviais pareiškimais išsakomais valstybinio gedulo dienomis.

Pareiškimo autoriai atkreipė aukščiausių Lietuvos vadovų dėmesį į tai, kad gedulo rimtis neleistinai drumsčiama politizuotais išvedžiojimais, kiršinančiais visuomenę ir apgaulingai eskaluojančiais tautinių mažumų priešiškumą Seimo sprendimams. Lenkijos tragedijos fone visuomenei peršama mintis, esą Lietuvos Seimas, balandžio 8 d. nepritardamas Vyriausybės siūlytam įstatymo projektui dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių pasuose, netinkamai „atsisveikino“ su Lietuvoje apsilankiusiu Lenkijos prezidentu Lechu Kačynskiu (L. Kaczynski).

Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Tarptautinės Europos organizacijos Dream Foundation duomenimis, nuo 1998 m. užsienyje studijuojančių Lietuvos moksleivių išaugo nuo 5,5 tūkstančių iki daugiau nei 20000 tūstančių. Rodiklis šoktelėjo net keturis kartus!

Kokios priežastys skatina jaunus Lietuvos žmones išvykti iš savo gimtinės ir siekti mokslo aukštumų kitoje valstybėje? Ar to priežastimi dažnai netampa vis nesibaigianti Mokslo ir studijų reforma bei nerūpestingas valstybės požiūris į jauną žmogų?

Studentų tikslai ir liks tik tikslais

Lietuvos studentų sąjungos tinklapyje mirgėte mirga straipsniai tokiomis antraštėmis kaip: Dėl Seimo opozicijos gali neįvykti šių metų priėmimas į aukštąsias mokyklas, Studentų atstovai ragina plėsti paskolų lengvatas ir t.t.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kritiškai vertina Vyriausybėje suburtos darbo grupės siūlymą mažinti minimalų atlyginimą visiems 18 - 24 m. amžiaus pradedantiesiems darbuotojams.

Esą visi jie neturi darbui reikalingos kvalifikacijos, patirties, dėl to šiuo būdu būtų sudarytos realesnės paskatos priimti jaunus žmones į darbą.

LSS pastebi, kad toks siūlymas nepalankus akademiniam jaunimui ir atrodo labiau orientuotas tenkinti darbdavių poreikį turėti pigesnę darbo jėgą.

„Akademinio jaunimo požiūriu, toks siūlymas abejotinas. Nėra tikslu teigti, jog visi pradedantieji dirbti nieko nemoka, nieko neišmano, dėl to esą jie nėra verti net minimalaus atlygio.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Aukštosios mokyklos savo absolventams teiks kvalifikacinius laipsnius, kurie labai tiksliai įvardins baigtas studijų programas ir įgytas kvalifikacijas, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Tam prielaidas sudaro švietimo ir mokslo ministro patvirtintas naujas studijų kryptis sudarančių šakų sąrašas ir studijų programų kodavimo taisyklės, teigiama ministerijos pranešime.

Aukštosiose mokyklose bus galima įgyti iki 700 pavadinimų kvalifikacinių laipsnių – koleginio išsilavinimo profesinio bakalauro ir universitetinio išsilavinimo bakalauro ir magistro pakopų.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Istorinėje Prezidentūroje Kaune įvykęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės bei ją lydinčios patarėjų komandos susitikimas su aukštųjų mokyklų rektoriais užsitęsė ilgiau nei iš anksto planuota. Mat abi pusės turėjo daugybę aptarimui tinkamų klausimų, kuriuos rimčiau žadama aiškintis Prezidentūros iniciatyva nuo rugsėjo vidurinio vyksiančiuose susitikimuose su aukštųjų mokyklų vadovais, studentų organizacijų atstovais ir visais, kurie susiję su reformų metą išgyvenančiu mokslu bei studijomis. "Apkasuose turbūt niekam iš mūsų stovėti nereikės, turime dirbti kartu, užtikrindami ir viešumą, ir skaidrumą", - konstruktyvaus dialogo viliasi Prezidentė. Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Seimas jau priėmė Mokslo ir studijų įstatymą, kuris numato pagrindinius aukštojo mokslo reformos principus. Šio istorinio žingsnio, lemsiančio Lietuvos aukštojo mokslo ateitį, išvakarėse (balandžio 28 d.) visų svarbiausių šalies politinių jėgų jaunieji atstovai rinkosi į Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Kolegijų salę, kurioje vyko Lietuvos mokinių parlamento (LMP) ir Visuomeninio jaunimo klubo (VJK) suorganizuota apskrito stalo diskusija. Ar aukštojo mokslo reforma pagerins studijų kokybę Lietuvoje? Ar pasirinkti teisingi švietimo sistemos reformavimo principai? Į šiuos ir kitus klausimus bandę atsakyti jaunieji konservatoriai, socialdemokratai, liberalai bei „darbiečiai“ pažvelgė į aukštojo mokslo reformą pro ideologinę prizmę, tačiau diskusijoje, kurią vedė LMP Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Vilius Bartninkas bei VJK prezidentas Simas Čelutka neišvengta ir „techninių“ reformos klausimų. Diskusijoje taip pat dalyvavo ŠMM ministro patarėjas Gytautas Damijonaitis bei LSAS narė Kamilė Džiovalaitė. Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Amerikos fizikos draugijos žurnalas „Physics” kovo 30 dieną  paskelbė Lietuvos mokslininko Gedimino Juzeliūno straipsnį „Dirbtinis labai šaltų atomų magnetizmas“ (Artificial magnetism for ultracold atoms). Žurnalas „Physics“ kiekvieną savaitę atspausdina po vieną ar du atitinkamos srities specialistų parašytus straipsnius (vadinamus „Viewpoints“) apie svarbiausius tos savaitės fizikos atradimus. Tai pirmas atvejis, kai „Physics” žurnale pasirodo autoriaus iš Lietuvos straipsnis ir antras kartas – kai iš Centrinės arba Rytų Europos.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje žurnalisto pasakojimas apie tai, kad SSRS specialiųjų tarnybų panosėje kariniam pramoniniam kompleksui priklausančioje įmonėje „Fermentas“ 1988 metais veikė Sąjūdžio „smegenų centras“. Praėjusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje rašėme apie Sovietų Sąjungos karinį mokslinį kompleksą „Biopreparatai“, kuriam Lietuvoje priklausė penkios įmonės. Nepriklausomoje Lietuvoje beveik visos jos viena po kitos išnyko, išskyrus vieną, kuriai okupuotose Baltijos šalyse buvo numatyta savotiško flagmano paskirtis. Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Kaip žinote, G. Steponavičius žiniasklaidoje užkaitė savo reformos propagandą. Bet jis pasikinkė ne tik žiniasklaidą. Paskutiniu metu jis įnirtingai naudojasi ir atviru šantažu. Primename, jog iš Europos struktūrinių fondų per 2008-2013 metus Lietuvos mokslui ir studijoms turi būti skirta keli milijardai litų. Jau paruošta daug projektų (ir gerų, ir blogų), bet pinigų vis neskiriama arba paskirta labai mažai. Nes G. Steponavičiui priklauso galutinio sprendžiamojo balso teisė, kada skirti pinigus. Tačiau jis nuo pat tada, kai pradėjo eiti ministro pareigas, užsiima tik vilkinimu – pasirašo projektus tik tų aukštųjų mokyklų, kurių vadovai išreiškia viešą pritarimą G. Steponavičiaus „reformai“. Ir visai nesvarbu, ar tie projektai kuo nors su siūloma reforma susiję, ar ne. Tai akademinei bendruomenei ir kitiems besidomintiems jau vieša paslaptis – Steponavičiaus klika rektoriams ir prorektoriams sako tiesiai: negausite žadėtų milijonų tol, kol nepradėsite liaupsinti siūlomo „reformos“ projekto, kol nepadėsite jo prastumti. Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Koks yra pagrindinis įvairių reformų ar įstatymų tikslas? Atspindėti visuomenės poreikius ir lūkesčius, sukuriant būtiną teisinį pagrindą susikaupusių problemų sprendimui ir brėžiant perspektyvą ateičiai, ar tiesiog įgyvendinti reformos bei įstatymų rengėjų interesus, viziją, jų ideologines nuostatas, nepaisant visuomenės požiūrio ir interesų? Atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas. Korupciniai įstatymai ir landos įstatymuose gimsta ne tik dėl politikų aplaidumo, bet neretai ir dėl asmeninių ar grupinių interesų, kuriuos įkūnija kai kurie politikai. Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Šiandien Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Juozas Olekas pareiškė, kad įgyvendinus naująją aukštojo mokslo reformą „gali nelikti nei kokybės, nei turto“. Studentų ir dėstytojų atstovai taip pat kalbėjo, kad sistemą galima sugriauti greitai, tačiau argi galima taip eksperimentuoti su Lietuvos jaunimu? Anot J. Oleko, pavertus aukštąsias mokyklas viešosiomis įstaigomis ir suteikus joms teises disponuoti savo turtu, bus sudarytos sąlygos dar vienai privatizacijos bangai. Jis taip pat tvirtino, kad aukštojo mokslo prieinamumas niekaip nesikerta su jo kokybe. „Kuo didesnis prieinamumas, tuo mes daugiau galėsime išsirinkti „perliukų“, - aiškino socialdemokratas. Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Praėjusią savaitę paskelbtoje 2008 m. pagrindinių mokslo, technologijų ir konkurencingumo rodiklių ataskaitoje pirmą kartą apžvelgta, kokia pažanga padaryta 2000–2006 m. ES investuojant į mokslinius tyrimus ir kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę. Ataskaitos duomenimis, Europoje dirbančių mokslininkų skaičius didėja, o sąlygos užsienio mokslininkams ir privačioms JAV investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP) ES tampa vis palankesnės. Tačiau MTP intensyvumo (t. y. kiek bendrojo vidaus produkto procentų sudaro išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai) sąstingis (dabar šis rodiklis sustojęs 1,84 %) yra kliūtis plataus užmojo siekiui, kad ES taptų visame pasaulyje konkuruoti pajėgia žinių visuomene. Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Kokių tik reformų neturėjome per, rodos, dar tokį neilgą  atkurtos nepriklausomybės laikotarpį: ir valdymo, ir žemės, ir teismų, ir sveikatos, ir švietimo bei mokslo, ir dar visokių... Teoriškai visas jas galima suprasti ir pagrįstai motyvuoti tiek vidiniais (perėjimas iš socialistinės ūkio sanklodos į kapitalistinę), tiek išoriniais (pabėgimas iš vienos – „pavergtųjų“ respublikų – sąjungos ir įsiliejimas į kitą – „laisvųjų“ valstybių – sąjungą) poreikiais. Praktiškai gi daugelyje reformuojamų sričių vietoj laukiamos naujos tvarkos sulaukėme betvarkės ir chaoso.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) svetainėje paskelbtas „Patikslintas 2009 m. valstybės biudžeto asignavimų mokslui ir studijoms paskirstymo projektas“. Pagal šį projektą 2009 metams 14 universitetų ir 34 valstybės bei universitetų mokslo institutų paskirstyta 768 mln. Lt arba 0,63 % Finansų ministerijos prognozuojamo 121 mlrd. Lt 2009 m. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Atkreiptinas dėmesys, kad 2008-iems metams ŠMM paskirstė 0,70 % BVP, t. y. 11 % daugiau negu numato 2009-iesiems. 2008 m. Valstybės biudžeto įstatymu universitetams ir mokslo institutams skirta 813 mln. Lt arba 0,76 % prognozuojamo 107 mlrd. Lt 2008 m. BVP. Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Kasdien vis daugiau kalbant apie sėkmingo kultūrinio dialogo bei mokymosi visą gyvenimą svarbą pasaulyje, Europoje šios dvi sferos sėkmingai derinamos jau seniai. 2007 metais dvidešimtmetį atšventusios studentų mainų programos „Erasmus“ populiarumas nuolat auga. Ji neša indėlį į taikios ir perspektyvios Europos ateitį. „Erasmus“ programoje dalyvauja jau per 90 proc. aukštojo mokslo įstaigų 31 šalyje - Europos Sąjungos (ES) valstybėse, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Turkijoje... Nuorodos: Visas straipsnis.

Jei švietimo ir mokslo ministru taps socialliberalas Algirdas Monkevičius, aukštojo mokslo reformą vykdyti bus įpareigotas politikas, nepritariantis kai kuriems partijų suderintiems reformos principams. Socialliberalai nepasirašė garsiojo partijų susitarimo dėl aukštojo mokslo reformos, o A. Monkevičius, jau oficialiai pasiūlytas į ministro postą, teigia esąs įsitikinęs, kad svarbiausi reformos principai, kuriuose numatytos įmokos už mokslą, nepasite Nuorodos: Visas straipsnis.

Konservatorius A. Kubilius ir liberalsąjūdietis G. Steponavičius užregistravo naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kuriuo pernai pasiektam partijų susitarimui dėl aukštojo mokslo reformos suteikiamas konkretus pavidalas.

Pagal šį projektą, 5 proc. gabiausių studentų už studijas nemokėtų iš viso, jų išlaidas padengtų valstybė. Dar 20-čiai proc. studentų būtų sudaryta galimybė susigrąžinti studijoms išleistus pinigus, jeigu jie mokslus baigė geriausiais rezultatais.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

„Ateities imperijos yra proto imperijos“, – teigė V.Čerčilis. Globalus, greitai kintantis XXI a. kelia vis daugiau ekonominių iššūkių ne tik mažoms valstybėms, bet ir ištisiems regionams. J.Enriquezas, gyvybės mokslų projektų vadovas Harvarde, knygoje „Kai ateitis užvaldo mus“ statistika ir kitais rimtais argumentais įrodinėja, jog šiame šimtmetyje vyraus genomika, biotechnologijos bei robotechnika. Siūloma 2001 m. vasario 12 dieną laikyti tašku, padalijusiu epochas į dvi dalis: epochą prieš sukuriant žmogaus genų žemėlapį ir postgeninę erą. Kadangi pagrindinis ekonomikos klestėjimo variklis bus technologijos, mokslinis raštingumas, šalys, kurios lavina savo gyventojus ar persivilioja geriausius protus iš kitų kraštų, gali suklestėti.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Aukštojo mokslo reforma ir toliau nejuda iš mirties taško. Reformą įteisinantis Mokslo ir studijų įstatymas įstrigo, nes jam prieštarauja aukštųjų mokyklų rektoriai, nesutinkantys, kad universitetų valdymas iš jų būtų perduodamas taryboms, praneša LTV naujienų tarnyba. Aukštojo mokslo reforma turėjo prasidėti nuo šių metų pradžios. Tačiau kol kas ji – tik šūsnys nepatvirtintų įstatymų lapų. Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Svarbiausia aukštojo mokslo reformos dalis - pakeisti totalitarines struktūras primenančias Lietuvos universitetų administracijas, įsitikinusi dalis intelektualų. Savisaugos instinkto vedama Lietuvos universitetų valdžia jau eilę metų priešinasi bet kokioms esminėms aukštųjų mokyklų pertvarkoms. Tai patvirtina ir sausio mėnesį rektorių konferencijos išreikštas nepritarimas naujam įstatymo projektui, kuris numato didelius svertus išorinei, iš socialinių partnerių sudarytai, tarybai. Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Lietuvos mokslą pasieks 12 mln. Lt didesnė parama nei pernai. Šiemet valstybė skyrė beveik 42 mln. Lt mokslui ir studijoms remti, kuriuos Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas jau paskirstė pagal remiamas veiklos kryptis. Iki šiol tai didžiausia valstybės skirta mokslui remti suma, teigiama Mokslo ir studijų fondo pranešime...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvos mokslas prie išsekinimo slenksčio teigia profesorius Bronius Kaulakys. Balsas lt pateikia profesoriaus įrodymus, kad grimztame į ES provinciją.

Pastaraisiais metais, nepaisant skurdaus finansavimo, traukos į Vakarus, menko mokslinio potencialo atsinaujinimo, kritusio mokslo prestižo, Lietuvos mokslininkai didino produktyvumą. Daugėjo mokslinių straipsnių, jų tarpe ir plačiai žinomuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose. Pagal absoliutų pagrindinės pasaulinės duomenų bazės (ISI) sąrašo mokslinių straipsnių skaičių prieš penketą metų mes aplenkėme Estiją (1 pav.) ir iki 2006 m.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Egzaminas nebūtinai turi vykti auditorijoje. Šeštadienio rytą Vilniaus verslo ir teisės kolegijos studentai sėdo į išsinuomotą troleibusą ir pradėjo ilgą ekskursiją po sostinę. Pakeliui išlaikė ir egzaminą. Nuorodos: Visas straipsnis.

Aplinkos ministerijoje Lietuvos energetikos instituto mokslininkai pristatė aplinkosaugininkams apibendrintas esamos būklės ir šiltnamio dujų kitimo tendencijas, energetikos plėtros scenarijus bei juos atitinkančius į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekius, taip pat šiltnamio dujų kiekio kitimo iki 2020 metų prognozes kituose šalies ūkio sektoriuose.

Nuorodos: Visas straipsnis.

JAV Nacionalinė mokslų akademija ir Medicinos institutas šalies vyriausybei pabrėžė evoliucijos mokymo valstybinėse mokyklose svarbą, praneša naujienų agentūra „The Associated Press”. Minėtos institucijos šią savaitę JAV valdžios atstovams įteikė ataskaitą su naujausiais moksliniais tyrimais, patvirtinančiais evoliucijos teoriją. Ataskaitoje taip pat stipriai sukritikuotas kreacionizmas bei kitos evoliucijos teorijai prieštaraujančios pažiūros. „Nepa Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Šiaulių universiteto mokslo ir technologijų parkas prieš ketverius metus per įkurtuves skambiai buvo palygintas su „Titaniku“, kuris išplauks. Bet skęsta ir šis laivas. Į dugną jį nutempė skolos ir neatsakingas vadovavimas. Buvęs rektorius Vincas Laurutis dar laikosi. Buvusi Vida Stasiūnaitė laivą paliko, rašo „Šiaulių kraštas“.

Atsistatydino „Nuklone“ įsikūrusiam parkui vadovavusi Vida Stasiūnaitė. Ji tapo Vida Skačkauskaite ir nuo žiniasklaidos atsitvėrė tylos siena. Nors būtent ant jos galvos dabar verčiamos visos bėdos. “Šiaulių krašto“ šaltinių teigimu, V. Stasiūnaitei buvo pasiūlyta atsistatydinti, tikintis, kad pakeitus vadovą, bus sulaukta Ūkio ministerijos paramos parkui.

Nuorodos: Straipsnis portale Balsas.lt.

Nors Vyriausybė padidino vidutinį pedagogų atlyginimą, mokytojai jaučiasi apgauti, nes per derybas jiems žadėta kur kas didesnė parama, nesiejant jos su kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimo kėlimu, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Girdime vis daugiau užsienio ekspertų prognozių, kad Baltijos šalims gresia rimta ekonominė krizė. Patys griežčiausi vertinimai modeliuoja nacionalinių valiutų devalvavimo situacijas arba tiesiog teigia šią galimybę, kaip neišvengiamą mūsų ekonominės raidos perspektyvą.
Nors Lietuvos ekspertai pakankamai kritiškai žiūri į šias prognozes, žiniasklaidoje pasitaiko straipsnių, kurie prisideda prie niūraus Lietuvos ekonomikos perspektyvų formavimo. Bendras pasaulio ekonomikos nestabilumas, ženklus dolerio kurso mažėjimas, didelė akcijų rinkų fluktuacijos, kartu su liūdnomis prognozėmis Baltijos šalių atžvilgiu jau turi rimtų ekonominių finansinių pasekmių.

Nuorodos: Visą straipsnį skaitykite Balsas.lt, Atgimimas 2007 m. lapkričio 30 d. Nr. 44 (965).

Lapkričio 19 dieną vykusio ekspertinio vertinimo metu nuspręsta finansuoti dar 37 užsienyje dirbančių lietuvių mokslininkų paraiškas trumpalaikiams vizitams atvykti į Lietuvos studijų ir mokslo centrus.
„Džiaugiamės didėjančiu Lietuvos mokslo institucijų aktyvumu. Tikiu, kad tokios iniciatyvos kaip ši, gali paskatinti aktyvesnį bendravimą tarp Lietuvos institucijų ir išvykusių mokslininkų. Juk realūs pokyčiai čia gali prasidėti būtent nuo sutvirtėjusių ryšių, geriausios pasaulio patirties perėmimo“, - tvirtina vienas iš projekto iniciatorių dr. Tomas Žalandauskas...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Penkiems kitų šalių universitetuose lietuvių kalbą ir literatūrą studijuojantiems užsieniečiams paskirtos pirmosios Kazimiero Būgos stipendijos...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Kas yra reforma? Neatpažįstamas kokios nors sistemos ar praktikos pakeitimas? Egzistuojančio kompetencijų ir ryšių tinklo suardymas? Kultūros tradicijoje įsišaknijusių institucijų pakeitimas kitomis? Veikiausiai ne. Reforma yra egzistuojančios institucijos ar sistemos racionalizacija. Jau pats reformos poreikis byloja, kad kažkas neatitinka pakitusio gyvenimo ir visuomenės lūkesčių bei poreikių.

Nuorodos: Visas straipsnis.

Trečiadienį Šiaulių universiteto Senatas nauju Šiaulių universiteto rektoriumi išrinko 57 metų ŠU Technologijos fakulteto Elektronikos katedros profesorių, daktarą Vidą Laurušką, praneša DELFI...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Humanitarinių ir socialinių mokslų sritis jau gerą dešimtmetį jaučia didelį mokslo valdininkų spaudimą. Mokslo tyrimo institutai gyvena nesibaigiančių reformų sąlygomis, nepaliaujamai keičiamos mokslo darbų vertinimo taisyklės, siūloma kuo skubiau integruotis į pasaulinį mokslą ir patiems susirasti pinigų, mažinamas finansavimas.
Šiuo metu parengtas Mokslo ir studijų įstatymo projektas, kurį skubos tvarka siūloma Seimui svarstyti, jau nebeslepia ilgus metus mokslo valdininkų puoselėto strateginio tikslo – ne tik sunaikinti humanitarinės ir socialinės srities mokslo tyrimo institutus, bet ir išgyvendinti laisvų mokslinių tyrinėjimų galimybes, kurios tuose institutuose puoselėjamos.

Nuorodos: Visą straipsnį skaitykite portale balsas.lt.

Dešimtimis milijonų litų vertinamas ir iš dalies Europos Sąjungos (ES) remiamas informacinės sistemos "LieMSIS", turėjusios sujungti daugiau nei 100 šalies mokslo institucijų, projektas įstrigo.
BNS žiniomis, "LieMSIS" (Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistemos) projekto vertė yra apie 30 mln. litų.
Sistemos iniciatorės Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) sudaryta darbo grupė šiemet vasarą pripažino, kad, nors projektas nebuvo realiai diegiamas, liko nepanaudota tik apie 4,9 mln. litų. Kita vertus, projekto rangovė JAV korporacijos "Noblestar Systems Corporation" antrinė įmonė Lietuvoje finansų ir žmonių išteklių valdymui išnaudojo net 80-90 proc.

Nuorodos: Visą straipsnį skaitykite portale balsas.lt.