Bristolio Universiteto (Anglija) mokslininkų grupė, kurioje dirbo ir lietuvė dr. Laura Manelytė, atskleidė, kad DNR pažaidų taisymo mechanizmas bakterijų ir žmogaus ląstelėje yra netikėtai panašus.

Tyrimo rezultatai publikuoti prestižiniame tarptautiniame moksliniame žurnale „Molecular Cell“ (gruodžio 10, 2010) – tai yra esminis atradimas, kuris ateityje galėtų būti panaudotas ir gydant kai kurias ligas.

Nuorodos: Visas straipsnis alfa.lt.

Skaiduliniai lazeriai, generuojantys aukštesnes optines harmonikas, naujų nano-optinių medžiagų sintezė, kamieninių ląstelių integravimas į sintetines polimerines matricas ir dar kelios dešimtys suplanuotų mokslinių tyrimų jau antrą mėnesį turėjo būti startavę jauniems mokslininkams laimėjus podoktorantūros stažuočių konkursą.

Nuorodos: Visas straipsnis alfa.lt.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su menų akademijų atstovais aptarė aukštojo mokslo finansavimo, priėmimo į menų studijas problemas.

Dėl netobulos aukštojo mokslo finansavimo tvarkos reikiamo studentų skaičiaus nesurinko ir valstybės finansavimo negavo kai kurių retesnių, tačiau šalies vystymuisi ypač svarbių specialybių studentai, tarp jų ir dalis gabių menams abiturientų.

Nuorodos: Visas straipsnis alfa.lt.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) atstovai teigia kiek pykstantys ant švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), jog buvo kiek pamiršti, tačiau pripažįsta, jog be ministerijos pagalbos, kažin ar išsiaiškins, kur dingta universitetų gaunami pinigai.

„Pagrindinės bėdos – socialinio dialogo nebuvimas, - po susitikimo su ŠMM atstovais sakė LAMPSS tarybos narys Artūras Stimbirys. – Atrodė, kad Lietuvoje viskas yra tvarkoje, jau dvidešimt metų esame nepriklausomi, bet kol kas tos nepriklausomybės visiškai nematyti.“

Nuorodos: Visas straipsnis alfa.lt.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė seniausioje Airijos aukštojoje mokykloje – Dublino Trejybės koledže, kur susitiko su koledžo rektoriumi dr. Johnu Hegarty ir akademinės bendruomenės nariais. Dublino Trejybės koledžas 2009 metais aukštųjų pasaulio mokyklų reitinge užima 13-ą vietą Europoje.

Su akademinės bendruomenės atstovais Lietuvos vadovė aptarė galimybę plėsti Lietuvos ir Airijos universitetų bendradarbiavimą. Dublino Trejybės koledžas yra užmezgęs glaudžius ryšius su Kauno technologijos universitetu, su kuriuo vykdo keturis akademinius projektus. Du iš šių projektų yra susiję su nanotechnologijų plėtra. Galimybė vykdyti bendrus projektus taip pat domina Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos ir Mykolo Romerio universitetus.

Nuorodos: Visas straipsnis alfa.lt.

Dėl Lietuvą kamuojančios pavojingai išaugusios socialinės atskirties šimtai tūkstančių žmonių pasirinko savanorišką tremtį, ir kaži ar besugrįš, Alfa.lt vaizdo konferencijoje svarstė ekonomistai Aušra Maldeikienė ir Eugenijus Maldeikis.

Vilniaus universiteto docentė A. Maldeikienė pastebi, kad 2008 m. prasidėjusi finansų krizė gali suduoti stiprų smūgį ir taip dar Lietuvoje nesusiformavusiai viduriniajai klasei.

Tačiau jiedu sako nebeturį receptų, kaip perdaryti Lietuvos ekonomiką į europinį gerovės modelį, nes jau bandė – ir nepavyko. Anot buvusio ūkio ministro ir europarlamentaro E. Maldeikio, Lietuvoje politinė valia iš esmės suveikia aptarnaujant nebent grupių interesus, o visuomenės lūkesčiai tokio politinio palaikymo nesulaukia.

Nuorodos: Visas straipsnis alfa.lt.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje paskirstė per 33 mln. litų valstybės finansuojamoms vietoms universitetuose ir kolegijose pagal studijų sritis.

Kitąmet pirmakursių, įstojusių į valstybės finansuojamas vietas, studijoms skiriama 21 mln. litų universitetuose ir beveik 12,4 mln. litų kolegijose.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūlymu šios sumos skirtos 2010-aisiais įstojusių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų pirmakursių nemokamoms vietoms.

Daugiausiai valstybės finansuojamų vietų universitetuose atiteks technologijos mokslų bei socialinių mokslų sritims - atitinkamai 6 mln. ir apie 5,3 mln. litų, o mažiausiai - meno studijų sričiai (beveik 1,7 mln. litų).

Nuorodos: Visas straipsnis alfa.lt.

Aukštųjų mokyklų vadovai ir dėstytojai be reikalo skundžiasi, kad užsidirbti oriam pragyvenimui iš savo darbo Lietuvoje praktiškai neįmanoma. Iš tiesų mokymas gali sukrauti milijoninius turtus, ypač turint gerų ryšių politiniuose sluoksniuose.

Mažiau nei prieš pusmetį iš viešosios įstaigos uždarąja akcine bendrove tapusi ir pavadinimą pakeitusi Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (TTVAM, buvusi Vilniaus teisės ir verslo kolegija) jau skina švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus asmeniškai palaimintų pertvarkų vaisius.

2009-ųjų lapkritį ministras G.Steponavičius patvirtino pirmąją Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) tarybą. Tarp vienuolikos jos narių yra ir TTVAM vadovė, vienintelė didžiulės mokslo įstaigos akcininkė Daiva Daugvilienė. Tarp akademinės bendruomenės verda diskusijos, kad šis paskyrimas gali atverti kelią iki šiol neįgyvendintai TTVAM svajonei - tapti nevalstybiniu universitetu.

Nuorodos: Visas straipsnis alfa.lt.

Valstybinio mokslo ir studijų fondo interneto svetainėje per dvi savaites užsiregistravo 3516 studentai, norintys gauti valstybės remiamas paskolas mokslui, pragyvenimo ir kitoms išlaidoms. Tokius duomenis pateikia Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Kaip BNS sakė Valstybinio mokslo ir studijų fondo direktorius Sigitas Renčys, paskolas, skirtas sumokėti už mokslą, kol kas nori gauti per 960 studentų. Anot jo, dažniausiai prašoma apie 6000 litų siekiančios paskolos. Pagal šiuos prašymus susidaro apie 4,5 mln. litų skolintinų lėšų. Fondo vadovas tikisi, kad baigiantis registracijos terminui prašymų pagausės. Nuorodos: Visas straipsnis portale alfa.lt.

Biochemikas, Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka iki šiol sapnuoja laboratoriją. Joje atliekamus eksperimentus. Tačiau kasdienis maršrutas veda tolyn nuo laboratorijų, į Vilniaus senamiestį ir jo puošmeną – senąjį universitetą. Dar taip nebuvo, kad viso pokalbio metu negalėčiau atitraukti žvilgsnio nuo pašnekovo rankų. Ne nuo akių, bet nuo tų dailių, smailų pirštų. Tokios dar nuo vaikystės mano įsivaizduotos mokslo žmogaus rankos. Nenualintos ūkio darbų. Rankos, kurioms labai tinka sklaidyti knygų lapus arba laikyti rektoriaus valdžios simbolį – skeptrą. Nuorodos: Visas straipsnis portale alfa.lt.

Valdžios vyrai ir šalies šviesuoliai skundžiasi, kad jaunimas „išduoda“ tėvynę ir pakelia sparnus į materialiai perspektyvesnę užsienio šalį. Sumąstė ieškoti laimės jaunas, kvailas, karštakošis lietuvis – tegul pabando. „Protų nutekėjimas“ įsibėgėjo ir dideliu pagreičiu gramzdina šalį nežinios link. Kas yra daroma, kad šalies mokslo šviesuomenė, patirties stokojantys jauni specialistai liktų Lietuvoje? Atsakymas: kuriami modernūs mokslo slėniai. Pagaliau turėtų atsirasti galimybė... Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu, švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi bei švietimo ir mokslo viceministre Nerija Putinaite aptarė Mokslo ir studijų įstatymo, priimto balandžio 30 dieną Seime, naujoves, praneša Prezidento spaudos tarnyba. Prezidentas pasveikino ministerijos ir Seimo atstovus atlikus didelį darbą – parengtas ir Seime priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, kuriuo Lietuvoje pradedama mokslo ir studijų pertvarka. Valstybės vadovas tai laiko išskirtinės svarbos dalyku, nes jau nuo pat savo kadencijos pradžios ragino iš esmės reformuoti aukštojo mokslo sistemą, kad šalies mokslas išsivaduotų iš akademinės biurokratijos, nejaustų nuolatinio finansavimo stygiaus, kad studijos ir mokslas pakiltų į kokybiškai naują lygmenį. Nuorodos: Visas straipsnis portale alfa.lt.

Remiantis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) atliktu studijų programų vertinimu nuo rugsėjo stabdomas priėmimas į daugiau nei pusšimtį studijų programų visuose Lietuvos universitetuose. Tokios studijų programos neatitiko keliamų reiklavimų ir universitetams uždrausta tęsti priėmimą į nekokybiškomis skelbiamas studijas. Jose fiksuoti nekokybiškai parinkti ar įgyvendinami studijų programos tikslai, bloga studijų programos sandara, per menka dėstytojų kvalifikacija arba per didelis jų darbo krūvis, atgyvenusi materialinė bazė arba netinkama kokybės užtikrinimo sistema. Nuorodos: Visas straipsnis portale alfa.lt.

Lietuva idealiai tinka stambiam duomenų centrui kurti, nes turi Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Tad toks centras anksčiau ar vėliau tikrai atsiras, o jį kurs viena didžiausių pasaulio bendrovių“, – įsitikinęs ūkio ministras Dainius Kreivys. „Turime labai neblogų galimybių turėti pasaulinę duomenų saugyklą, nes Kruonis yra tarsi didelė baterija, maitinimo elementas – jis išlygina svyravimus, užtikrina stabilų energijos tiekimą. Tai būtina didžiulėms duomenų saugykloms. Tad manau, kad anksčiau ar vėliau mes tikrai sugebėsime pritraukti arba „Microsoft“, arba „Amazon.com“, arba „Google“. Tai tik laiko klausimas“, – optimistiškai Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo D. Kreivys. Nuorodos: Visas straipsnis portale alfa.lt.

Ketvirtadienį surengtame Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) organizuotame nesankcionuotame pikete prie vyriausybės buvo reikalaujama nežlugdyti aukštojo mokslo, nevykdant ankstesnės vyriausybės įsipareigojimų didinti dėstytojų atlyginimus 20 proc. 2009-aisiais. „Šiandien yra visiška vyriausybės nuostata sužlugdyti aukštąjį mokslą. Sužlugdė mokyklas, o dabar žlugdo aukštąjį mokslą. Todėl mes reikalaujame, kad vyriausybė atkreiptų dėmesį į savo pačios sprendimus“, – prie vyriausybės žurnalistams kalbėjo LAMPSS pi Nuorodos: Visas straipsnis portale alfa.lt.

Aukštųjų mokyklų darbuotojai ketvirtadienį, penktadienį ir pirmadienį ruošiasi piketuoti prie Vyriausybės, reikalaudami didinti jų algas ir skirti universitetams numatytas lėšas. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) teigimu, Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nevykdo aukštosioms mokykloms ir LAMPSS duotų pažadų. Mokyklų darbuotojai pranešė esą nepatenkinti ŠMM teiginiais, kad nėra galimybių, kaip buvo žadėta anksčiau, 20 proc. padidinti jų atlyginimus. „LAMPSS tarybos narių nuomone, negalima delsti ir, išnaudojant visas įmanomas teisėtas priemones, reikia nuolat priminti ministerijai duotus pažadus. Tam geriausia priemonė – piketai prie Vyriausybės“, – rašoma pranešime. Nuorodos: Visas straipsnis portale alfa.lt.

Sekdami mokytojų pavyzdžiu į kovą pakilo ir aukštųjų mokyklų pedagogai. Klaipėdiečiai pirmieji vakar ryžosi garsiai pareikalauti didesnių algų ir jaukių kabinetų, rašo dienraštis „Klaipėda“. „Akademinė bendruomenė – prieš baudžiavą aukštajame moksle!“ – tokiu šūkiu pavadinta protesto akcija, kurią surengė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas ir Klaipėdos universiteto darbuotojų profesinė sąjunga. Nuorodos: Visas straipsnis.

Aukštojo mokslo ir studijų reforma dar neparengta, tačiau jos viešinimui Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) jau planuoja išleisti apie milijoną litų. Kol kas su viešųjų ryšių agentūra „Publicum“ yra pasirašyta 44 tūkst. litų vertės sutartis tik dėl komunikacijos koncepcijos parengimo, pagal kurią vėliau ketinama reklamuoti reformą. Studentų organizacijos baiminasi, kad suteikus galias vienai agentūrai sudaryti darbų planą, sudaroma prielaida, kad būtent ji ir laimės vėlesnį milijoninį viešojo pirkimo konkursą.

Nuorodos: Visas straipsnis portale alfa.lt.

Premjeras Gediminas Kirkilas teigia, kad pinigų mokytojų algoms didinti bus ieškoma ir privatizavimo fonde.
„Šiuo metu Finansų ministerija skaičiuoja, galbūt iš kitų programų paims arba jas (jau skirtas lėšas – BNS) perskaičiuos (...). Galbūt bus naudojami atskiri resursai, galbūt iš dalies privatizavimo fondas. Tokie skaičiavimai bus pateikti trečiadienį“, – interviu Lietuvos radijui sakė premjeras...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Vilniuje, Visorių – Santariškių mikrorajone kuriamas Santaros slėnis, kuriame bus toliau vystomas ir vienu pagrindiniu traukos centru taps čia veikiantis Visorių informacinių technologijų parkas (VITP), sulaukė privačių bendrovių investicijų ir jau netrukus gali tapti didžiausiu Lietuvoje realiai veikiančiu informacinių ir ryšių technologijų (IRT) verslo centru. Vienos sparčiausiai augančių IRT bendrovių – „Teltonika“, „BOD group“, „Baltic Amadeus“ ir VTEX – pareiškė ketinančios 2009-2011 metais dalyvauti VITP plėtroje ir investuoti iš viso 320,8 mln. litų, – teigiama VITP pranešime žiniasklaidai.

Nuorodos: Visas straipsnis portale alfa.lt.

Jeigu iki kovo nepavyks su Vyriausybe susiderėti dėl ilgalaikės mokytojų darbo užmokesčio kėlimo programos, bus skelbiamas neterminuotas visuotinis streikas. Apie tokią galimybę trečiadienį prakalbo Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos susivienijimo nariai. Iki šiol neterminuotu streiku valdžiai grasino kita švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, daugiausia vienijanti Žemaitijos pedagogus... Nuorodos: Visas straipsnis.

Opozicijos pastangų ministrams nuversti nepakako. Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas bei švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė išsaugojo postus. Intrepeliacija R. Žakaitienei neįvyko, nes balsadėžėje rasti tik 69 balsavimo biuleteniai, o nepasitikėjimui pareikšti reikia 71 Seimo nario balso. Iš balsavusiųjų už ministrės nušalinimą pasisakė 66 parlamentarai...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės balandžio mėnesio įsakymu birželį atidarytas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA). Centrui steigti iš ES lėšų skirtas milijonas litų. Dabar MOSTA veiklą ketinama post factum įteisinti. Skubotai parengtame Aukštojo mokslo ir studijų įstatyme tai užtikrintų centrui nuolatinį finansavimą iš biudžeto. Tačiau gali atsitikti taip, kad pusmetį veikęs centras bus uždarytas ir paaiškės, kad milijonas litų jau išmestas kaip į balą.

Nuorodos: Visą straipsnį skaitykite alfa.lt.