MOKSLASplius.lt | Lietuvos mokslininkų sąjunga
MOKSLASplius.lt

MOKSLASplius.lt

Lietuva prie Europos integracijos vairo - naujas žvilgsnis į Europą!

2013 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose įvyko  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) grupės III  "Įvairūs interesai" konferencija pavadinimu „Lietuva prie Europos integracijos vairo - naujas žvilgsnis į Europą!“. Dokumentai: Konferencijos išvados.

LJMS geriausių magistro baigiamųjų darbų konkursui jau penkeri

Š. m. rugsėjo 21 dieną paaiškėjo jau penktus metus iš eilės organizuojamo konkurso geriausių magistro baigiamųjų darbų autoriai – Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) rengiamo konkurso „Geriausi magistro baigiamieji darbai 2013“ laimėtojai.

Vygintas Gontis ir Kęstutis Acus. Baltijos valstybių ekonomikos vejasi ir lenkia Vyšegrado šalis

Tęsdami jau pradėtą šalių ekonominės konvergencijos ir ilgalaikio jų raidos prognozavimo temą, norime atkreipti skaitytojų dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, vertinančius Europos ir OECD šalių ekonomikas perkamosios galios standartais (Purchasing Power Standards). Nuorodos: Visas straipsnis V. Gončio tinklaraštyje. Dokumentai: Straipsnio pdf byla.

Steponas Ašmontas. Lietuvos mokslo raida: keliai ir klystkeliai.

1988 metais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis galingu viesulu išjudino Lietuvos žmonių kūrybinį potencialą, subūrė juos bendram siekiui, bendrai idėjai – atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Iš pradžių deklaravęs kultūrinio atgimimo, demokratizavimo ir ekonominio savarankiškumo siekius, 1989 metais Sąjūdis pradėjo atvirai skelbti, kad judėjimo pagrindinis siekis – nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimas, ir tų pačių metų rugpjūčio 6 d.

LMS pirmininkas tapo Galimybių akademijos globėju

Gontis Beriozovas2013 m. sausio 29 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos būstinėje vyko susitikimas tarp Galimybių akademijos vadovo Olego Beriozovo bei Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininko Vyginto Gončio.

Vygintas Gontis. Ekonofizika – pastangos naujai pažvelgti į socialinius mokslus

Kadangi Lietuvoje nėra daug mokslininkų, dirbančių naujoje tarpdisciplinėje tyrimų srityje vadinamoje ekonofizika, jaučiame pareigą bent trumpai, remiantis užsienio mokslininkų darbais, aptarti šių tyrimų tendencijas ir kylančias problemas. Nors ekonofizika pažodžiui reiškia fizikos metodų, daugiausia statistinės fizikos, taikymus ekonomikoje, pagrindinis jos dėmesys tenka finansų mokslui, o sparti tyrimų plėtra verčia naudoti šį terminą plačiau ir apima statistinės fizikos taikymus daugelyje socialinių mokslų. Nuorodos: Straipsnis paskelbtas V. Gončio tinklaraštyje.

Stasys Bačkaitis. Lietuva ir vėl likiminių išbandymų kryžkelėje

Šių metų 2012 rugsėjo 20 Washington‘e įvyko svarbus Center for European Analysis (CEPA) forumas aptarti JAV tolimesnę strategiją ir vaidmenį Centro ir Rytų Europoje.  Tarpe dalyvių ir paskaitininkų dalyvavo eilė JAV užsienio reikalų ir gynybos ministerijų viceministrų (under secretaries), keli

Bronius Kaulakys: Lietuvos mokslo ir studijų finansavimo aktualijos

Visos ant bankroto krašto balansuojančios Pietų Europos (ir Airija) valstybės mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) finansavo labai mažai: 0,5-1,5 proc. BVP. Airija ir Portugalija paskutiniais prieškriziniais metais bandė didinti investicijas į MTEP, bet buvo per vėlu ir nepakankama.

Dokumentai: Papildomos bylos informacijai.

V. Gontis. Estijos prezidentą papiktino P. Krugmano manipuliacijos statistika

Ekonomikos Nobelio premijos laureato Paulo Krugmano nedidelis tinklaraščio įrašas Estonian Rhapsody sukėlė audringą Estijos prezidento Toomaso Hendriko Ilveso reakciją socialiniame tinkle Twitter https://twitter.com/#!/IlvesToomas. Pakankamai reprezentatyvi diskusija išsivystė ir P. Krugmano minėto įrašo komentaruose. Nuorodos: Straipsnis tinklaraštyje gontis.eu.

S. Girdzijauskas. Liberalizmas aukštajame moksle: pirmyn į praeitį

Pasiklausius Lietuvos laisvosios rinkos instituto specialiosios ekspertės Rūtos Vainienės komentaro „Pasirinkę privačią aukštąją – bedaliai?“ (Lietuvos radijas; savaitės komentaras, 2012 04 03), darosi ir apmaudu ir graudu. Ji su savo kolegomis taip užsižaidė laisvąja rinka, kad nepastebėjo, kad pačios laisvos rinkos jau nebėra. Gaila, kad ir dalis visuomenės veikėjų, ypač kai kurie „senieji“ liberalai, vis dar sapnuoja laisvąją rinką. Jie neskiria laisvosios rinkos nuo rinkos ekonomikos apskritai. Rinka yra ir bus, o laisvoji rinka jau savo atgyveno.

Vygintas Gontis. Kur slepiasi šalių ekonominė konvergencija?

Šalių ekonominės konvergencijos problema yra ypatingai aktuali toms šalims, kurios šiuo metu dar pastebimai atsilieka pagal ekonominį e

Nuorodos: Straipsnis V. Gončio tinklaraštyje.

Vygintas Gontis. Kodėl susiginčijo ekonomistai?

Turime pripažinti, kad viešumoje kilęs profesinis ginčas tarp profesoriaus Romo Lazutkos ir daktaro Gitano Nausėdos nėra įprastas reiškinys  (Nausėda,

Nuorodos: V. Gončio tinklaraštis.

R.Matkevičienė. Mokslininkų požiūris į mokslo komunikaciją: ar rūpi autorių teisių apsauga bei vieša prieiga prie mokslo kūrinių

Šiuolaikinė visuomenė, dažnai vadinama žinių ar žinijos visuomene, kelia reikalavimus mokslininkų bendruomenei ne tik atlikti visuomenės darnią raidą užtikrinančius, ją lemiančius tyrimus, skatinančius ir fundamentaliųjų, ir taikomųjų tyrimų, atliekamų kartu su verslo institucijomis, bet ir informuoti visuomenę, supažindinti ją su atliekamais tyrimais, jų rezultatais, poveikiu visuomenei ar atitinkamai gyvenimo sričiai.

Dokumentai: Visas straipsnis, pdf byla, Pranešimas konferencijoje, pdf byla.

Marija Stonkienė. Teisinės atvirosios prieigos prie mokslo kūrinių problemos Lietuvoje

Straipsnyje aptariamos atvirosios prieigos prie mokslo kūrinių radimosi prielaidos, detalizuojamas atvirosios prieigos turinys. Apibrėžus teisinį atvirosios prieigos turinį, analizuojami tradicinės mokslo komunikacijos teisiniai pagrindai (autorių turtinių teisių pasiskirstymo modeliai), nustatomos jų galimybės ir pokyčiai, užtikrinantys atvirąją prieigą prie mokslo kūrinių.

Dokumentai: Visas straipsnis, pdf byla, Pranešimas konferencijoje, ppt byla.

Ž. Petrauskienė. Prieigos prie mokslo publikacijų realizavimo galimybės: leidėjų nuostatos bei akademinių institucijų patirtis

Atvirosios prieigos (angl. Open Access) idėjos sparčiai plinta pasaulyje. Jas palaiko pažangūs mokslo atstovai, bibliotekininkai, pastaruoju metu – net komercinės leidyklos. Mokslo įstaigos bei mokslą finansuojančios institucijos priima nuostatas dėl atvirosios prieigos. Didelį dėmesį atvirosios prieigos idėjų įgyvendinimui skiria ir tarptautinės organizacijos.

Dokumentai: Visas straipsnis, pdf byla, Pranešimas konferencijoje, pdf byla.

Jūratė Kuprienė. Atviros prieigos prie Lietuvos mokslo publikacijų problemos ir galimybės

Neabejotina, jog mokslo laimėjimų ir mokslinių tyrimų rezultatų pažinimas praplečia turimų žinių apimtį, skatina naujus mokslinius atradimus, mokslo ir ekonomikos pažangą. Tam būtina sąlyga – nevaržoma mokslinės informacijos prieiga, užtikrinanti didesnį mokslinių tyrimų rezultatų matomumą, platesnį jų panaudojimą ir pritaikymą.

Dokumentai: Pranešimas konferencijoje, pdf byla.

Eleonora Dagienė. Šiuolaikinė mokslo darbų publikavimo sistema

Kviečiame susipažinti su E. Dagienės pranešimu LMS konferencijoje.

Dokumentai: Pranešimas konferencijoje, pdf byla.

Vytautas Daujotis. Mokslo darbų vertinimas – pinigų dalybai ar kūrybai?

Darbus vertinti galima pagal įvairiausius kriterijus. Lengviausia pagal jų gabaritus: monumentalumą, spaudos lankų skaičių bei ženklų kiekį tuose puslapiuose ir pan. Tokie kriterijai vyrauja Lietuvos teisės aktuose, nustatančiuose biudžeto paskirstymo mokslui taisykles – taip paprasčiau dalinti pinigus. Pinigai turi kiekybinę išraišką, mokslas – kokybinę. Taigi kokybė turi būti išreikšta jai proporcinga pinigų suma. Tikslus tokio uždavinio sprendimas neįmanomas, bet spręsti reikia – pinigai reikalingi jau vien tam, kad būtų galima toliau kurti.

Dokumentai: Pranešimas konferencijoje, ppt byla.

Gediminas Murauskas, Marijus Radavičius. Matuoju, vadinasi, kontroliuoju

Reiškinių, kuriuos norima valdyti, matavimas yra neišvengiamas. Yra puikių pavyzdžių, kai, atrodo, neišmatuojamų ir kiekybiškai nenusakomų objektų požymių kiekybinis vertinimas padėjo išspręsti iki tol neišsprendžiamas problemas. Bet pakankamai daug yra ir pavyzdžių, kai tas kiekybinis vertinimas jas ir sukėlė. Taip pat, puikių. Nuo ko tai priklauso?

Tai sudėtingas klausimas.

Dokumentai: Visas straipsnis, pdf byla, Pranešimas konferencijoje, ppt byla.

Gintautas Tamulaitis. Einšteino teorija mokslinių publikacijų vertinimo praktikoje

Daugumą mokslinių publikacijų vertinimo problemų apibūdina A. Einšteino mintis: „Ne viskas, ką įmanoma suskaičiuoti, yra svarbu, ne viską, kas svarbu, įmanoma suskaičiuoti“. Tai gal neverta ir skaičiuoti?

Dokumentai: Visas straipsnis, pdf byla.

Alfredas Račkauskas. Mokslinių tyrimų kokybė Lietuvos mokslo politikos kontekste

Kai tik pradedama kalbėti apie mokslą ar studijas, neišvengiamai girdime minint kokybę. Apstu pasakymų „gerinti kokybę”, „užtikrinti kokybę”, ,,prastėjanti kokybė” ir panašių. Štai naujuoju Mokslo ir studijų įstatymu siekiama sukurti prielaidas reikalingas esminiam mokslo ir studijų kokybės šuoliui aukštyn. Anot Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkės, nors mokslinių tyrimų finansavimas per šalies nepriklausomybės dvidešimtmetį išaugo dvigubai, padidėjo mokslininkų skaičius bei pretenduojančiųjų jais

Dokumentai: Visas straipsnis, pdf byla, Pranešimas konferencijoje, pdf byla.

Rimas Norvaiša. Žurnalų cituojamumo rodiklio vaidmuo publikuojant ir vertinant mokslo darbus

Akademinei bendruomenei gerai žinomas žurnalų cituojamumo rodiklio vaidmuo vertinant atskirus mokslo darbus ir jų autorius. Žurnalų cituojamumo rodiklio vaidmuo yra ne mažiau svarbus ir mokslo darbų publikavimo sistemoje. Sistemoje, kuri, greta akademinės bendruomenės, kaip mokslo darbų autorių bendruomenės, taip pat apima mokslines bibliotekas ir komercines leidyklas.

Dokumentai: Visas straipsnis, pdf byla, Pranešimas konferencijoje, ppt byla.

Vygintas Gontis. Ką apie finansų krizę Baltijos valstybėse nutyli bankų analitikai

2008 metais prasidėjusi ir visą pasaulį sudrebinusi finansų krizė dar ilgai bus karščiausių diskusijų tema. Apie jos priežastis ir skaudžias pasekmes rašo ir diskutuoja žymiausi ekonomistai, Nobelio premijos laureatai, žurnalistai ir politikai.

Nuorodos: Straipsnis gontis.eu svetainėje.

Tyrimas „Mokslo ir verslo lūkesčių įvertinimas“

Lietuvoje šiuo metu verslo investicijos į MTEP yra labai mažos ir sudaro tik apie 20 procentų visų investicijų. Tiesioginis verslo ir mokslo žmonių bendravimas ir keitimasis informacija panaudojant IT technologijas gali ir turi padėti spręsti sąveikos deficito problemą. Įgyvendinant projektą „Mokslas verslui ir visuomenei“ (Nr. S-VP2-1.4-ŪM-03-K-01-019) yra atliekamas mokslinis tyrimas “Paslaugų teikėjų ir gavėjų (mokslo ir verslo) lūkesčių įvertinimas“.

Dokumentai: Straipsnio pdf byla.

Vincentas Lamanauskas. MOKSLINĖS PRODUKCIJOS VERTINIMAS: ORIGINALUMO PAIEŠKOS AR PAPRASTAS KOPIJAVIMAS

Mokslą kuria, tiesas atranda žmonės, gyvenę tam tikroje epochoje, augę ir brendę tam tikroje mokslinėje bei ideologinėje tos visuomenės sukurtoje aplinkoje, todėl mokslininko ir jo atrastų mokslo tiesų negalima atsieti nuo laikotarpio, nuo visuomenės

 Juozas Vaitkevičius

 

 Vietoj įvado

Lietuvoje vykdoma mokslo ir studijų reforma pagrįstai kelia tam tikrų abejonių. Neteisinga būtų teigti, kad reforma kaip tokia nereikalinga. Kita vertus, bet kokios skubotos, prastai parengtos reformos neduoda laukiamų rezultatų. Neretai praranda laiko, neatliekami kiti svarbūs darbai. Neefektyviai panaudojami ir kiti resursai, pvz., žmogiškasis potencialas. Neretai galima stebėti, kad mokslo potencialas, pirmiausia žmonės, nukreipiami vykdyti antraeiliams darbams, kurių naudingumas kelia abejonių. Kaip pavyzdį galima paminėti aukštojo mokslo ir studijų institucijų vidinį studijų programų vertinimą. Neretai tai daroma tam, kad reikia (kažkas reikalauja), ir taip, kaip reikia. Net Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) pastebėjo, kad silpnos institucijos paprastai savianalizes pateikia labai „gražias“, kur tikrovė praktiškai „užpudruojama“ storu pasitenkinimo sluoksniu („pas mus viskas ir taip gerai“). Tuo tarpu stipresnės institucijos, priešingai, kur kas kritiškesnės ir savianalizėse nurodo daug daugiau spręstinų problemų. Viena iš svarbių mokslo vertinimo sričių yra mokslinės publikacijos. Per visą laikotarpį po 1990 metų Lietuvoje taip ir nenusistovėjo bent kiek aiškesnė ir skaidresnė sistema. Nors drąsiai galima teigti, kad daug švietimo srities modelių tiesiog aklai kopijuojama iš vadinamųjų Vakarų, net gerai neįsigilinus. Be to, kam gaišti laiką ir gilintis. Ne tokiu lygmeniu daug kas daroma paviršutiniškai. Juk peržengėme 2010 m. slenkstį. Šie metai svarbūs ta prasme, kad baigiasi dar 2000 m. Lisabonos strategijoje nustatytas terminas įvairiems uždaviniams įgyvendinti. Minėtoje strategijoje buvo iškeltas ambicingas siekis iki 2010 metų Europą paversti konkurencingiausiu pasaulio regionu. Moksliniams tyrimams buvo numatyta skirti net 3 proc. Europos bendrojo vidaus produkto. Jau dabar aišku, kad šie tikslai nebus pasiekti, ir apskritai, neaišku kada bus pasiekti.

Nuorodos: Lamanausko blogas.

Diskusijos apie šalies mokslo ir studijų problemas, skirtos LMS dvidešimtmečiui paminėti, pranešimai

Gruodžio 19 d., minint Lietuvos mokslininkų sąjungos veiklos dvidešimtmetį, įvyko vieša diskusija apie šalies mokslo ir studijų problemas. Kviečiame susipažinti su diskusijos medžiaga: svarbiausių pranešimų skaidrėmis ir detaliu protokolu.

Dokumentai: Bronius Kaulakys.pdf, Romas Lazutka.ppt, Ignas Vėgėlė.pdf, Arimantas Raškinis.ppt, Raimundas Kirvaitis.ppt, Rimas Norvaiša.pdf, Narimantas Čėnas.ppt, LMS 20 renginio protokolas.doc.

S. Bačkaitis. Apie Lietuvos mokslo reformą.

Kviečiame susipažinti su Dr. Stasio Bačkaičio JAVLB krašto valdybos vicepirmininko mokslo reikalams mintimis apie Lietuvos mokslo reformą. Dokumentai: S. Bačkaičio siūlymai.

B. Kaulakys. Dėl būtinybės grįžti į tikrąjį mokslo ir studijų raidos kelią

Kviečiame susipažinti su paskutinės minutės profesoriaus Broniaus Kaulakio kreipimusi į Seimo narius dėl Lietuvos mokslo. Dokumentai: B. Kaulakio kreipimasis.

„Studentų pasipriešinimas” – už permainas aukštajame moksle ir nacionalinį studentų sukilimą!

Kovo 30 d. keturios oficialios moksleivių ir studentų organizacijos, pasinaudodamos Kremlių aktyviai palaikančio Rusijos judėjimo „Naši“ pavyzdžiu, organizuos nemokamą lietuviškų popso žvaigždžių koncertą, kad į jį susirinkęs jaunimas „pasisakytų už permainas šalies aukštajame moksle“.Susidūrę su nemenku visuomenės pasipriešinimu, antikonstitucinės aukštojo mokslo reformos organizatoriai, matyt, prisiminė seną gerą sovietinę taktiką, kai būdavo manipuliuojama partijos sprendimams visada pritariančiais liaudies laiškais, ir sumanė inicijuoti analogišką valdžios palaikymo vajų. „Studentų pasipriešinimas” mano, jog tokia iniciatyva rengti nemokamus pasilinksminimus yra gryna manipuliacija, kuria atvirai siekiama papirkti viešąją jaunimo nuomonę. Kviečiame studentus sukilti, skelbti streikus ir barikaduotis universitetų bei kolegijų pastatuose. Dokumentai: Studentų_pasipriesinimas.doc.

Vygintas Gontis. Už teisę dirbti mokslinį darbą Lietuvoje

 pav                Negalėjome įsivaizduoti, kad ateis diena, kai pasitikdami Kovo 11-ąją, turėsime mitinguoti prieš savo pačių išrinktą, ilgai sava laikytą valdžią. Kovo 10 d. į mitingą prie Seimo kvietė Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas ir kitos dėl akademinių reikalų susirūpinusios organizacijos, protestuojančios prieš Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomą radikalią mokslo ir studijų sistemos reformą. Įvykiui neišgalvoto dramatiškumo suteikė šimtai policijos pareigūnų, ginkluotų šiuolaikiška riaušių malšinimo technika, šunimis ir net sunkiasvoriu malūnsparniu, sukusiu ratus virš mitinguojančiųjų. Kad valdžia yra nusiteikusi ryžtingai, mitinguojantiesiems atvyko pranešti vos visa Vyriausybė ir Seimo vadovybė.

 

Dokumentai: Straipsnio pdf byla.

R. Norvaiša. Kas yra matematika?

Klausimą „kas yra matematika?" formuluojame kaip kvietimą rimtai atsižvelgti į reiškinį vadinamą matematika. Vietoje žodžio „reiškinys" galima būtų vartoti ir labiau įprastus apibūdinimus, pavyzdžiui, mokslas ar žinių sistema. Bet tai reikštų a priori priskirti matematikai gal būt visai nebūdingus bruožus. Kadangi tema be galo plati šiame pasisakyme išskirsime tik vieną jos aspektą. Tuose mokslo filosofijai skirtuose veikaluose, kuriuos mums teko vartyti matematikai nelieka vietos arba apie ją užsimenama tik epizodiškai. Jei ne matematikos ignoravimas, tai matematikos tapatinimas su mokslo kalba ar logika atrodo gana plačiai paplitęs. Dokumentai: Visas straipsnis, .pdf byla.

Bronius Kaulakys. Mokslas ir studijos. Pasiekimai ir galimybes.

Publikuojame Broniaus Kaulakio pranešimą X Lietuvos mokslininkų sąjungos suvažiavime. Pranešimo PDF byla prisegta, spauskite nuorodą.

Dokumentai: B. Kaulakio pranešimas.

Vygintas Gontis. Dėsninga infliacija

Sarzas Infliacijos tema dar ilgai jaudins Lietuvos visuomenę, politikus, žurnalistus ir, žinoma, mokslininkus. Ji kliudo kiekvieną, nes visas mūsų gyvenimas aprūpinamas per prekinius piniginius sandorius. Visi be išimties esame vartotojai, tik kai kurie iš mūsų dar ir verslininkai, parduodantys savo produkciją bei paslaugas. Todėl į infliaciją kaip kainų lygio didėjimo reiškinį visuotinai žvelgiama kaip į problemą, kurią reikia įveikti. Tačiau kainų lygis ir jo pasiskirstymas ekonominiame pasaulio žemėlapyje yra labai svarbus makroekonominis rodiklis, kuris panašiai kaip ir valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP) yra didesnis ten, kur aukštesnis ekonomikos išsivystymo bei žmonių gyvenimo lygis. Ekonomikoje šis ryšys yra vadinamas Penn efektu (detaliau žiūrėkite http://en.wikipedia.org/wiki/Penn_effect). Todėl, siekdami didesnio ekonominės veiklos veiksmingumo ir aukštesnio gyvenimo lygio, neišvengiamai turėsime įveikti ir spartesnio kainų lygio didėjimo (infliacijos) laikotarpius. Tai reiškia, kad turime suprasti ne tik neigiamus infliacijos padarinius, bet suvokti ją kaip dėsningos ekonominės raidos palydovę. Vien tik aklai kovodami su infliacija, stabdydami ją tada, kai ji yra objektyvi, galime pakenkti savo šalies ekonomikos augimui.
                Šiuos beveik teorinius samprotavimus noriu pasiūlyti visiems, kurie nėra abejingi kaistančioms diskusijoms tolesnės Lietuvos ekonomikos raidos klausimais. Būsiu labai dėkingas visiems, kurie šiuose samprotavimuose įžvelgs klaidų, netikslumų ar principinių problemų. Dar labiau norėčiau rasti bendraminčių, kurie žiniomis ir giliu ekonomikos procesų supratimu prisidėtų prie teisingesnio mūsų šalies ekonominės raidos aiškinimo. Mums visiems yra būtinas gilesnis vykstančių procesų suvokimas, nes tolesnės ekonominės plėtros sąlygomis sutiksime vis daugiau konkurentų, kurie formuos mūsų šalies žmonių ir politikų klaidingą požiūrį į šiuos procesus. Galima sakyti, kad tokie mėginimai jau yra prasidėję, ir vis daugiau tenka girdėti abejotinos kokybės Lietuvos ekonomikos raidos vertinimų.
Dokumentai: Visas straipsnis pdf formatu.
Syndicate content