LMS | Lietuvos mokslininkų sąjunga
MOKSLASplius.lt

LMS

LIETUVOS MOKSLININKŲ SĄJUNGOS TARYBOS VEIKLOS ATASKAITA 2012.04.21 – 2014.05.10

Kviečiame susipažinti su LIETUVOS MOKSLININKŲ SĄJUNGOS TARYBOS VEIKLOS ATASKAITA 2012.04.21 – 2014.05.10. Ši ataskaita pristatyta XIII LMS suvažiavime. Dokumentai: Tarybos_ataskaita-2014.pdf.

Lietuvos mokslininkų sąjungos XII suvažiavimas

Kviečiame susipažinti su LMS XII suvažiavimo protokolu, rezoliucija ir pranešimais. Tikimės, kad ši informacija bus naudinga ir dalyvavusiems suvažiavime ir negalėjusiems atvykti. Suvažiavimą sveikino Dr. Stasys Bačkaitis...

Dokumentai: LMS rezoliucija, Rimas Norvaiša, Vilma Petrikaitė, Viktoras Mongirdas, Bronislovas Kaulakys, Suvažiavimo protokolas.

Lietuvos mokslininko etikos kodeksas

Lietuvos mokslininkų sąjungos priimtas Lietuvos mokslininko etikos kodeksas.

Dokumentai: Etikos kodeksas.

Dėl visuotinės dotacijos priemonės vedimo tvarkos

Lietuvos mokslininkų sąjunga parengė siūlymus dėl Visuotinės dotacijos priemonės vedimo tvarkos, kviečiame susipažinti.

Dokumentai: LMS kreipimasis.

LMS XI suvažiavimo dokumentai

Kviečiame susipažinti su XI Lietuvos mokslininkų sąjungos suvažiavimo dokumentais: protokolu ir pareiškimu.

Dokumentai: XI LMS suvažiavimo pareiškimas, XI LMS suvažiavimo protokolas.

LIETUVOS MOKSLIN I NKŲ SĄJU NGOS PAREIŠKIMAS

Kviečiame susipažinti su Lietuvos mokslininkų sąjungos pareiškimu dėl Mokslo ir studijų įstatymo projekto ir neremti mokslo ir studijų kontrreformos. Dokumentai: LMS pareiškimas.

LAMPSS ir LMS KREIPIMASIS DĖL MOKSLO TYRIMO ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZACIJOS BEI MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO PROJEKTO

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas ir Lietuvos mokslininkų sąjunga kreipiasi į LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą bei Švietimo ir mokslo ministeriją dėl mokslo tyrimo įstaigų restruktūrizacijos. Kviečiame susipažinti su dokumentu. Dokumentai: LAMPSS ir LMS Kreipimasis.

LAMPSS dokumentai įteikti Seimui ir Vyriausybei

LAMPSSLietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) savo Tyliąja protesto akcija, trukusia nuo š.m. sausio 15 d. iki kovo 15 d., išplatino savo reikalavimus, kuriuose nurodė priemones mokslo ir studijų problemoms spręsti. Šią iniciatyvą savo parašais parėmė apie 4500 universitetų, akademijų, kolegijų, mokslinio tyrimų institutų darbuotojų. Organizuota pilietinė akcija tik dar kartą patvirtino, jog būtina visoms suinteresuotoms pusėms pradėti konstruktyvų dialogą. Dokumentai: Rekomendacijos dėl MSI, Paraiška kreipimasis, Lydimasis rastas, Pranešimas spaudai.

V. Gontis. Skundas Seimo kontrolierių įstaigai dėl Lietuvos mokslo tarybos darbo nutraukimo

2008 m. sausio 23 d. Seimo kontrolierių įstaigai įteikėme skundą dėl neteisėto Lietuvos mokslo tarybos darbo nutraukimo ir netinkamo LMT pirmininko pareigų vykdymo, pažeidžiant Seimo patvirtintus LMT nuostatus. Kadangi Seimo kontrolierius R. Valentukevičius skundą nagrinėti atsisakė ir perdavė jį Vyriausybei, o Lietuvos mokslo taryba ir Švietimo ir mokslo ministerija tinkamai nepaaiškino dėl teisės aktų pažeidimų ir LMT veiklos nutraukimo, manome, kad vienintelė galimybė spręsti problemas yra viešumas. Skelbiame visų institucijų atsakymus į V. Gončio skundą Seim

Dokumentai: Skundas Seimo kontrolieriams, R, Valentukevičiaus sprendimas, Vyriausybės kanclerio pavedimas, LMT kolegijos atsakymas , ŠMM atsakymas.

LMS raštas Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo projekto

Mokslo ir studijų sistemos reforma Lietuvoje vyko nuo valstybės nepriklausomybės atgavimo, derinant ją su šalies teisiniais, ekonominiais, politiniais ir socialiais pertvarkymais. Įsivyrauja tendencija, kad naujos reformų bangos skelbiamos ir vykdomos be atliktų pertvarkymų ir jų padarinių analizės, neatsižvelgiant į realius pačios mokslo ir studijų sistemos poreikius bei joje dirbančių žmonių nuomonę. Tai veda prie neprognozuojamų eksperimentų, tokių kaip su mokslo ir studijų veikla nesusijusių Tarybų valdymas, universitetų institutų naikinimas ir taip trūkstamų veiklai finansuoti lėšų švaistymas per naujai paskubomis kuriamas institucijas bei platformas. Dokumentai: LMS raštas, Word byla.

Projektas. Lietuvos mokslininkų sąjungos pastabos Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo projektui

Kviečiame diskutuoti ir bendromis pastangomis tobulinti šį projektą. Tai yra tik svarbiausios mintys. Į visus Jūsų pasiūlymus stengsimės atsižvlegti, kad LMS vardu teikiama nuomonė atspindėtų daugeliui priimtiną požiūrį. Šio pradinio teksto autorius yra V. Gontis.

Plėtojant Lietuvos mokslo ir studijų teisinę bazę dar 1991metais buvo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, kuris suformavo visai naujus akademinės veiklos savivaldos ir valstybinio reguliavimo teisinius pagrindus. Šis įstatymas nuosekliai jungė įvairiose institucijose vykdomus mokslinius tyrimus ir studijas į vieningą sistemą, suteikdamas svarbiausius sistemos reguliavimo svertus Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei ir jos institucijoms: Švietimo ir mokslo ministerijai bei Mokslo ir studijų fondui. Šis įstatymas savo nuoseklumu ir kokybe pralenkė daugelį kitų naujai atsikūrusioje valstybėje paskubomis kurtų įstatymų. Tai liudija ir tai, kad jo pagrindu ištisą dešimtmetį buvo plėtojama mokslo ir studijų teisinio reguliavimo bazė, vykdoma mokslo ir studijų sistemos reforma pagal Pasaulio ir Europos tendencijas, o pats įstatymas visą dešimtmetį išliko be pakeitimų, nors valstybės institucinė ir teisinė sistema buvo sparčia keičiama. Mokslo ir studijų įstatymas paliko neišspręstomis verslo ir mokslo sąveikos bei darbo rinkos ir rengiamų specialistų derinimo problemas, kadangi jos turėjo būti daugiau sprendžiamos mokesčių ir darbo įstatymų pagrindu. Galima sakyti, kad įstatymas dalinai skatino mokslo ir studijų sistemos uždarumą, tačiau dar labiau sistemos uždarumą skatino menkas visuomenės, verslo ir politikų domėjimasis mokslu ir studijomis. Nepakankamas sistemos finansavimas sukūrė įtampas ir pačios mokslo bendruomenės viduje, paskatinusias dar didesnį sistemos uždarumą ir keletą neapgalvotų reformos žingsnių. Didesnius sistemos prieštaravimus paskatino 2000 m. priimtas savarankiškas Aukštojo mokslo įstatymas, sukūręs alternatyvų reguliavimą veikiančiam labiau suderintam Mokslo ir studijų įstatymui. Blogiausia, kad Aukštojo mokslo įstatymas sukūrė ir paskatino ženklius mokslo ir studijų institucijų finansinės ūkinės veiklos savarankiškumo apribojimus. Mūsų nuomone, tolimesnės reformos planuojamos ir vykdomos be būtinos nueito kelio ir pasekmių analizės, tinkamai neatsižvelgiama ir į kitų artimų valstybių, taip pat vykdžiusių mokslo ir studijų reformas, patirtį.

Dokumentai: LMS pastabų projektas Word formate.

Mokslo institucijų kreipimasis: Būtina žymiai padidinti mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus

Pritardamos Lietuvos mokslininkų sąjungos iniciatyvai, mokslo institucijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ragindamos numatyti 2008 m. valstybės biudžete 230 mln. litų asignavimų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams didinti. Pradinis LMS tarybos siūlymas buvo numatyti ne 230, bet 300 mln. litų, tačiau tam pasipriešino Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Eugenijus Butkus, cituojame:
"reikia pateikti realius skaičius, t.y. derinti su ŠMM numatomu 60% atlyginimų didinimu nuo 2008 m. Žinoma, galima nurodyti bet kokias sumas, kokios tik šauna į galvą, kad ir milijardą Lt, neprisiimant jokios atsakomybės ir toliau likti be nieko, prisimenant kai kurias iniciatyvas praeitais metais. LMT vis tik yra valstybės įstaiga, o ne visuomeninė organizacija ar pavienių asmenų pareiškimų vieta." Svarbiausia yra tai, kad vieningas mokslo institucijų kreipimais yra įteiktas.

Dokumentai: Mokslo institucijų kreipimasis.

LMS kreipimasis: tyrėjas – svarbiausia mokslo potencialo grandis

Vidutinių atlyginimų dinamika litais (Universitetų dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai nedidinami jau ketveri metai) Vidutinių atlyginimų dinamika
Vertinant šalių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) potencialą, tyrėjų skaičius yra svarbiausias intelektinių išteklių matas. Jis net geriau negu MTEP skiriamas finansavimas atspindi šalių mokslo potencialo galimybes, jo vaidmenį visos visuomenės raidai. MTEP finansavimą valingais sprendimais galima keisti gana sparčiai, o nauji tyrėjai yra ugdomi dešimtmečiais, prarasto potencialo atkūrimas reikalauja dar daugiau laiko. Todėl rūpestis šalies tyrėjais, jų socialine padėtimi, prestižu, darbo galimybėmis ir sąlygomis yra ne tik pačių tyrėjų interesas, bet ir visos visuomenės reikalas. Visos mūsų šalyje vykdomos mokslo ir studijų sistemos reformos pirmiausia turi būti įvertintos pagal jų poveikį tolesnei MTEP žmogiškųjų išteklių perspektyvai. Reformos, kurios vykdomos neatsižvelgiant į žmogiškųjų išteklių poreikį ir kokybę, grindžiamos ne objektyviais, o greičiau išgalvotais siekiais, kelia didelį pavojų Lietuvos mokslo ir studijų sistemos egzistencijai. Dokumentai: LMS kreipimais su iliustracija.pdf, Vidutiniu atlyginimu dinamika.png.
Syndicate content