Kazys Kazlauskas, Rimantas Pupeikis - Advanced methods for short signal spectrum estimation
(ISBN: 978-3-8440-4524-6) is published by Shaker Verlag

Rimanto Pupeikio svetainė

Mokslo sritis ir mokslo kryptis
  • Fiziniai mokslai, Informatika
  • 09P
Rimantas Pupeikis
Vilniaus Universiteto Matematikos ir Informatikos instituto Atpažinimo procesų skyrius
FTEPI Laisvės alėjoje, kur 1969m. buvo adaptyvių sistemų laboratorija (viršuje), tas pats FTEPI 1979m. (apačioje). Čia, Kaune, aš - vilnietis gyvenau bendrabuty Taikos prospekte, dirbau ir subrendau, kaip mokslininkas-informatikas. Likau vienintelis tyrėjas, paradoksas - vilnietis iš tos didžiulės laboratorijoje dirbusių gabių ir energingų kauniečių grupės, galima sakyti, paskutinis mohikanas, šiuo metu Vilniaus Universitete MII kūrybiškai tęsiantis prof. Antano Nemuros darbus adaptyviųjų sistemų srityje. Visus kitus darbuotojus nubloškė permainų Vėjas.
FTEPI Laisvėje
Gimimo vieta ir metai
Vilnius, 1947 08 15.

http://bios.marquiswhoswho.com/rimantas_pupeikis/mathematician/8313376
http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/rnc.2888/abstract?isLogout=true
Baigiau 15-tą vidurinę mokyklą (dabar Žvėryno gimnazija).
http://www.zveryno.vilnius.lm.lt/site/istorija.html
1964 m. įstojau į Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo
mechaninės technologijos fakultetą mašinų gamybos automatizavimo
ir kompleksinio mechanizavimo specialybę (dekanas B. Liaudis).
1969m. apsigyniau diplominį darbą tema "Programinio valdymo
vertikalios gręžimo staklės su koordinatiniu stalu", tapau
inžinieriumi elektromechaniku
http://www.klase.lt/grupes/istaigos/absolventai/1541/KPIVF/grupe/50,
ir jaunųjų specialistų skirstymo komisijos teikimu
(komisijos pirmininkas R. Jonušas)
buvau paskirtas į LTSR MA Fizikinių-techninių problemų instituto
(FTEPI)adaptyvių sistemų laboratoriją (vadovas A. Nemura)
http://www.elektroklubas.lt/pdf/2009/Audros-intern09.pdf
Pradžioje dirbau jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, vėliau įstojau
į aspirantūrą (vadovas V. Kaminskas). Disertaciją "Tiesinių dinaminių
sistemų identifikavimo pagal stebėjimus rekurentiniai metodai bei
jų algoritmai" techninės kibernetikos bei informacijos teorijos srityje
giniausi 1979 metais Kauno Politechnikos instituto mokslinėje taryboje
(tarybos pirmininkas prof. L. Abraitis). 1980 m. buvau išrinktas LTSR MA
Matematikos ir kibernetikos instituto technologinių procesų valdymo
sektoriaus (vadovas C. Paulauskas) vyresniuoju moksliniu bendradarbiu.
http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.print&page=mki1977_1990&lang=lt
Šiame institute - dabar jis vadinasi Vilniaus universiteto matematikos
ir informatikos institutas - Atpažinimo procesų skyriuje (vadovas
L. Telksnys) http://www.mii.lt/index.php?siteaction=personnel.view&id=12&lang=lt
technologinių procesų valdymo grupėje vyresniuoju mokslo darbuotoju
dirbu iki šiol http://www.mii.lt/index.php?siteaction=personnel.view&id=17&lang=lt.
Dėstau Vilniaus Gedimino technikos Universiteto Elektronikos fakulteto
pagrindinių bakalauro studijų studentams skaitmeninį signalų apdorojimą
lietuvių ir anglų kalbomis. Anksčiau dėsčiau ir Duomenų bazių dalyką.
http://www.youtube.com/watch?v=jG7tk2-a7F4
1994m. parengiau habilitacinį darbą teorinės informatikos (09P) srity,
ir netikėtai susiduriau su brutalia mano buvusio kandidatinės
disertacijos vadovo, tuometinio VDU Rektoriaus, prof. V. Kaminsko
ir jo klusnių parankinių: KaGėBė patikėtinio - prof. A. Žilinsko
ir prof. H. Pranevičiaus priešprieša. Iki šiol man niekas nepaaiškino,
kodėl prof. V.Kaminskas mano habilitaciniam darbui kėlė savo,
iš jo pirsto
laužtus reikalavimus, prieštaraujančius oficialiems LMT reikalavimams.
ĮKELTA PO SVETAINĖS NULAUŽIMO:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/akademine-grietinele-kaune-uzgrobe-valstybes-zeme.d?id=11493360
http://www.delfi.lt/archive/valstieciu-liaudininku-sarasa-pagardins-aktore-eksrektorius-ir-ekszvalgybininkas.d?id=18103193
http://m.lrytas.lt/?id=11438073561141728084&view=9&p=8

http://ediaclit.vtk.ktu.lt/eirvi/Downloads/Absolventai%202007.pdf
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ldonskiui-pasiulyta-pasitraukti-is-vdu.d?id=9186425
http://www.google.lt/imgres?imgurl=http://www.destytojai.lt/images/destytojai/20.jpg&imgrefurl=http://www.destytojai.lt/atsiliepimai/danguole-janickiene-informatika-25&h=413&w=299&sz=17&tbnid=FqKdJaJAMnwauM:&tbnh=131&tbnw=95&prev=/search%3Fq%3Djanickiene%26tbm%3Disch%26tbo%3Du&zoom=1&q=janickiene&usg=__dPmfFfrdCU4eVZ6cB07YPKRWSs4=&docid=1w_HsLAFedrYYM&hl=lt&sa=X&ei=qHIFUZuQB4_Z4QTg-ICYDA&sqi=2&ved=0CFkQ9QEwCA&dur=348

Bet nenukrypkime nuo temos. Taigi janė, įsitempusi kaip styga,
sugniaužusi kumštelius, išrėkė: "Nesipūsk, tu, nemokšššša,
priešš Vytą, kaip varlė priešš jautį ar nežinai, kas tai varlei nutiko".
Ir dėl ko? Ogi todėl, kad aš suabejojau vienu jos darbeliu,
nes mokslinio seminaro metu pastebėjau, kur Vytas begėdiškai dailina
mano gautus jai rezultatus. Po kurio laiko pasakiau V. Kaminskui,
kad noriu dirbti mokslinį darbą, į ką jis man be užuolankų atsakė:
"Čia ir be tavęs yra kam jį dirbti". Taigi, man aiškiai buvo parodyta
mano vieta, tačiau būti D. Janickienės programuotoju neturėjau jokio
noro. Patys pagalvokit, baladotis iš pat ankstaus ryto - reikėjo
keltis prieš šešias, tuo metu išsikėlęs iš bendrabučio Kaune jau vėl
gyvenau Vilniuje, tėvų namuose, Žvėryne, tokias sąlygas man suteikė
prof. A. Nemura dirbti su BESM-6 - mažiausiai kartą į savaitę iš
Vilniaus dizeliuku į Kauną ir vakare atgal - ir dėl ko, ogi, kad
V. Kaminskas išdėtų mane į šuns dienas, nes negaunu jo janei tinkamų
rezultatų, reikalingų parodyti Vytauto draugams visasąjunginėje
Leningrado konferencijoje. O pati, tuo metu, janė, adaptyviųjų sistemų
laboratorijoje lakstė kaip gaspadoriaus šeimininkė padalkais šluodama
dulkes nuo radiatorių. Gerai prisimenu poilgį jos šviesiai pilko drapo
paltuką su kailio apvadais apačioje, tokie tada buvo madingi Kaune.
Tuo metu ji jau įsivaizdavo be penkių minučių esanti informatikos
-kibernetikos profesore. Ir kaip jai neįsivaizduoti, jei jos
tiesioginis vadovas Vytautas, manau net jai neprašant, pats ją
prirašinėjo prie savo straipsnių, o bendradarbis Rimantas, Vilniuje,
jai, jos vadovui, pakėlus balsą ir įsakmiai nurodžius, atlikdavo
skaičiavimus BESM-6. Namie gi jos laukė vyras su gėlėmis ir šampano
taure. Ir ne bet koks vyras. Na, čia, žynocie, ponička, kiekvienai
Kaimomergai pavažiuotų stogelis. Taigi, jai beliko domėtis prancūzų
impresionistais, ką ji ir darė, pabrėžtinai lakstydama laboratorijos
koridoriumi su kažin kokia iš rusų kalbos versta knygele po
pažastimi. Kaip tyčia pasitaikė gera proga. Man mano kandidatinės
disertacijos oponento dr. C.Paulausko buvo pasiūlyta MFI technologinių
procesų skyriuje vyresniojo mokslinio bendradarbio vieta, o tada,
beveik pametusi galvelę, Janė palydėjo mane į Vilnių tokiais
prasmingais žodžiais: "Tu be Vyto pagalbos ir teziukių kapėyšnikams
neparašysi, nemokššša..." Žiūrint dabar į praeitį man kila vienintelis
klausimas: "Ar tokie turėjo būti santykiai tarp kolegų?"
Vietoje pasitenkinimo, kad kitam bendradarbiui sekasi, kad jį
įvertino - pagieža ir neapykanta, jo užgauliojimas ir menkinimas.
Kokią mes sukursime Lietuvą, kai žmonės jau gimsta dvasiškai ligoti.
Ir čia nepadės jokie išsilavinimai ir impresionizmai, netgi atvirkščiai.
O ką ji padarė moksle, kurio ji nuo pat pradžių nekentė? Čia
reikia daug sunkiau dirbti nei būnant laborante. O apie kitus ji
žinojo viską, nes labai tuo domėjosi. Galima sakyti, ji rinko informaciją.
Aš, neabejodamas savo habilitacinio darbo aktualumu ir moksliniu lygiu,
surinkau visus LM Tarybos reikalaujamus dokumentus ir nunešiau MII
moksliniam sekretoriui. Toliau tuo metu viskas vyko taip:
prof. M. Sapagovas
pasakė, kad į Kauną važiuoja Antanas Žilinskas, ir jis
nuveš mano dokumentų
kopijas V. Kaminskui (šis tuo metu buvo jungtinės MII ir
VDU habilitacinės
komisijos teorinės informatikos srityje Pirmininkas).
Po kiek laiko išgirdau,
kad V. Kaminskas, vaikščiodamas jo ir jo mūzos išpuoselėtais
VDU koridoriais,
savo aplinkoje paskelbė, kad jis jokių mano dokumentų neturi,
o mano
habilitacinio darbo savo akyse nematė. Įtariu, kad Antanas
išmetė mano
dokumentus į šiukšlių konteinerį prie MII, sėsdamas į mašiną
važiuoti į Kauną.
Kas dėl antro Kaminsko teiginio, tai matyt tuo metu jis nesuprato
ką jis kalba,
taip atsitikdavo ir anksčiau. Taigi, Antanas pasišlykštėdamas
(įsivaizduoju jo perkreiptą suktą fizionomiją) išmetė mano
dokumentus į šiukšlių konteinerį prie MII, tuo pačiu
atsikratydamas eilinio konkurento sau ir kitiems.
Kaip tai lietuviška ir KaGėBistiška.
Tarp kitko, tokį jo veidą, dar ir baltą, kaip numirėlio,
mačiau, kai jam ilgą laiką VAKas netvirtino jo sovietinės
daktarinės disertacijos, ir tik a.a. akademiko
V. Statulevičiaus dėka jo disertacijai buvo duota eiga, nes ji jau
buvo numarinta. O iki to laiko jis, sugniuždytas,
nuleidęs savo plinkančią galvą, valandomis stovėdavo nugara
atsirėmęs į direkcijos sieną, laukdamas kada bus pakviestas
pas direktorių. Nors nebuvau su juo pažįstamas, bet tikrai
nuoširdžiai gailėjau jo, juk žmogus nyko visų akyse, o
dabar pažiūrėkite, kaip jis atsiganė.
Pasirodo gailėjau jo, visai be reikalo.
Būt buvęs jam toks pat likimas, kaip ir mano, kažin ar jis
būtų atlaikęs, greičiausiai būtų prasigėręs, kaip budulis.
tuo rimtai abejoju. Taigi, supratęs, kad nieko čia
nepakeisi, užsiėmiau detektyvų
moksline tematika vertimais iš anglų kalbos. Netikėtai gavau
vieno iš robastinės statistikos pasaulinių korifėjų prof. P.Huberio
pakvietimą jam vadovaujant dirbti
DFG projektą "Echtzeit Optimierung der groessen Systemen" Bayreuthe.
Išvažiavau į Vokietiją, kur Bayreutho Universitete Matematikos
katedroje dirbdamas DFG
projektą praleidau lygiai dvejus metus. Padariau 2 pranešimus
Bad Fredeburge ir
Hofe vokiečių kalba, paruošiau tarpinę ir galutinę ataskaitą.
Buvo įdomu gyventi
Bavarijoje, čia pat Niurnbergas ir Miunchenas, ir gauti normalų,
dar tais laikais,
beveik vokišką mokslininko-tyrėjo atlyginimą.
Iš Vokietijos grįžau į Lietuvą 1998m.



FTEPI Aukštuose Šančiuose
http://www.vdu.lt/lt/news/item/1334 http://www.youtube.com/watch?v=CVZEogSvLSc http://www.youtube.com/watch?v=jG7tk2-a7F4 http://www.delfi.lt/news/daily/education/article.php?id=5918816&com=1&s=5&no=60