Straipsnis geras, bet ne tuo adresu. Jei matėt vakar Rūtos Grinevičiūtės paviešintus faktus apie didelio pono Adamkevičiaus-Adamkaus ryšius su teisėjų ir konstitucinio teismo mafijozais (man tai buvo seniai aišku, bet netiesiogiai - kas tarnauja mafijai, tą tasai nevisų gerbiamas ponas tuoj (primygtinai - vis pakartotinais siūlymais "terorizuodamas" seimo daugumą - prisiminkim Birmontienės ir Prapiesčio istorijas) įstato į geras ir saugias valdiškas vietas, o ypač sukrunta besibaigiant kadencijai). O paskui "ne jis, o jo aplinka kalta", jei paaiškėja, kad dar vienas nesunaikintas pokalbio įrašas išliko. O kaip jis stengėsi Greičių "sunaikint". Nachališkai, begėdiškai. Ir paaiškėjus nuslėptiems faktams - dar pareiškė - "už ką aš jo turiu atsiprašyt?" - (atseit, toks "pilnas arogancijos" ir nepalenkiamas tas Greičius). Dar reiktų priminti, kaip jis "pamynė" Lietuvos pilietybę - "turiu atsiklausti JAV, ar aš galiu atsisakyti". "atsisakysiu, tik tada, kai būsiu išrinktas". Tikrą velnią išrinkome mes patys. Srėbsime pasekmes ilgai. Taigi, ne tuo adresu kreipiatės. Tam ponų ponui visai nerūpi lietuvių Tauta. Taip, Lietuva rūpi jam labai, bet tik be lietuvių, tik kaip vertingas "išpardavimų" šaltinis.