http://www.delfi.lt/news/daily/education/article.php?id=15631571&com=1
Simas, 2008 01 17 08:20 Kuo tie iš gatvės atėję išoriniai veikėjai būtų pranašesni už vietinius akademinės bendrovės narius. Nieko , ir dar blogiau - nesigaudydami mokslo ir mokymo specifikoje sunaikintų ir šią sistemą. Universitetas nėra UABas , o kūrybinė įstaiga. Tokį kvailą valdymo projektą galėjo sugalvoti kokie nors ne valstybe, o savo kišene besirūpinantys liberalai ar kenkėjiškas laisvosios rinkos institutas, kuris murkdosi laukinio kapitalizmo teorijose.

chemikas-skeptikas, 2008 01 16 17:31 Numatomai reformai trūksta visko, ne vien konkretumo - tokį absurdišką tekstą retai kada teko skaityti.

1. Ministrės R.Žakaitienės pasirašytas Aiškinamasis raštas dėl naujo įstatymo būtinumo nurodo spręstinas problemas Lietuvos moksle, tačiau Įstatymo projektas pagrindinių problemų nesprendžia, o tik smulkmeniškai reglamentuoja mokslininkų veiklos kontrolę tam numatydamas aibę kontroliuojančių institucijų.
2. Vyriausiųjų mokslo darbuotojų ir profesorių priėmimui į darbą numatyti net užsienio ekspertai, nors atlyginimas už darbą tesudaro trečdalį gero statybininko atlyginimo. Kur dar Lietuvoje į darbą priimant žmogų reikalingi užsienio ekspertai? Kalta galima korupcija? Abejoju, nes žymiai didesnė korupcija bus ten, kur "vaikščios" didesni pinigai - skirstant konkursinių finansavimų pinigus. Tačiau apie tai įstatyme tylima.
3. Kam reikia 1-1,5 metų laikotarpiui keisti Mokslo institutų Tarybas, vietoj 1/3 paskirtųjų narių numatant 2/3? Juk Vyriausybė turi teisę reorganizuoti/naikinti Institutus, tai numato Statutai. Atsakymas vienas - paskirtosios Tarybos atliks juodą darbą, vyriausybė liks švari ir viešai skelbs, kad Institutai patys nutarė užsidaryti. Kad dabartiniai sėdintys valdžioje tai sugeba, rodo nesena istorija su viešai skelbtu melu, jog nuo 2007 m. liepos 1 d. mokslo darbuotojams atlyginimai pakelti 20%, nors iš tikrųjų buvo pakelti tik minimalūs ir maksimalūs atlyginimų koeficientai, o atlyginimų pakėlimui pinigai nebuvo skirti.

http://www.lpk.lt
Pranešame, kad sausio 15 d. 10 val. Konfederacijos patalpose, Vilniuje (A.Vienuolio g. 8, IV aukštas, 402 kab.) vyks LPK Konsultacinis posėdis, kuriame bus svarstomas klausimas:

1.Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projekto. (10.00 – 11.30 val.).

Teikia:LPK Mokslo ir inovacijų komitetas, prof. habil. dr. Juozas Gecevičius, LPK Mokslo ir inovacijų komiteto pirmininkas.

Pranešėja: dr. Gitana Jurgelaitienė, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų departamento direktorė.

Kviečiami: Mindaugas Dagys,Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Žinių visuomenės departamento direktoriaus pavaduotojas, Linas Vingelis, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir kultūros skyriaus vedėjas, akademikas Zenonas Rokus Rudzikas, Lietuvos Mokslų Akademijos prezidentas, prof. habil. dr. Eugenijus Butkus, Lietuvos Mokslo Tarybos pirmininkas, prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius, Lietuvios universitetų Rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius, Nijolė Kikutienė, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė, Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos direktorė, doc. Rimantas Vaitkus, Mykolo Romerio universiteto plėtros prorektorius, prof. Vladas Algirdas Bumelis, Farmacijos pramonės įmonių asociacijos prezidentas, UAB “Sicor Biotech” generalinis direktorius, prof. Steponas Ašmontas, Mokslo institucijų asociacijos prezidentas, Puslaidininkių físicos instituto direktorius, dr. Aušra Abraitienė, Lietuvos tekstiles instituto direktorė, akademikas Eduardas Vilkas, Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto direktorius, prof. habil. dr. Eugenijus Užparas, Lietuvos Energetikos instituto direktorius, Artūras Žukauskas, Ministro Pirmininko konsutantas.

Klausimo aktualumas: Lietuvos Universitetų Rektorių konferencija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija 2007 10 24 pareiškime „Dėl Lietuvos aukštojo mokslo reformos pagrindų“ išreiškė pagrindinę nuostatą, kad universiteto įgalinimas yra tinkamai vykdyti jam paskirtą misiją. Pritardami mokslo ir studijų reformai, akcentavome, kad jos pagrindinis uždavinys yra universiteto teisinis statutas, kuris įgalintų tinkamai įvykdyti jam priskirtą misiją. Pagrindinė studijų kokybės prielaida yra tai, kad universitetų konkurencija neįmanoma be tikros universitetų autonomijos, kurią aukštosioms mokykloms suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pagrindinė universiteto autonomijos įtvirtinimo prielaida yra specialus teisinis pripažinimas valstybiniams universitetams, nepriskiriant jų prie biudžetinių įstaigų ir valstybės aparato dalies. Toks sprendimas sąlygotų kitų būtinų reformos krypčių universitetų valdymo, administravimo, akademinių reikalų tvarkymo, studijų ir mokslo finansavimo, turto tvarkymo ir nuosavybės sprendimo būdus.

Mokslo ir studijų įstatymas turi būti nukreiptas į ateitį, įgyvendinant Lisabonos strategiją, toliau vystant Bolonijos procesą, bendriausiais bruožais aprėpiantys mokslo ir studijų sferą.

LPK posėdžiai yra atviri. Į posėdžius kviečiami ir gali dalyvauti verslo visuomenės, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei užsienio valstybių ambasadų atstovai. Norinčius pareikšti savo nuomonę dėl svarstomų klausimų ir jų turinio, prašome apie tai informuoti Konfederacijos vykdomąją direkciją.

Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencija apsvarstė naujos redakcijos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projektą ir nustatė, kad jis liko iš esmės nepataisytas, neatsižvelgta į gausias mokslininkų, mokslo institucijų, organizacijų, jų atstovų pastabas ir siūlymus. Direktorių konferencija konstatavo, kad:
1. Įstatymo projektas yra nesisteminis ir neišbaigtas, neatitinka dabarties reikalavimų ir ateities iššūkių. Projekte yra teisinių neatitikimų, prieštaravimų, parengtas be mokslo visuomenės dalyvavimo, jame nėra šalies aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų reformos sampratos.
2. Įstatymo projekte siūloma mokslo ir studijų institucijų valdymo forma prieštarauja konstitucinei nuostatai: "Kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi" (42 str.). Numatoma tarybos sudėtis, kai 2/3 narių sudaro ne mokslo instituto darbuotojai, faktiškai paralyžiuos tarybos veiklą, taryba negalės planuoti mokslinių tyrimų, dominuojant atskirų institucijų interesams, kurie dažnai nebūtinai sutampa su šalies nacionaliniais interesais ir uždaviniais, keliamais mokslui. Tokia instituto taryba bus neveiksni. Todėl siūlome, kad 2/3 Tarybos narių būtų instituto mokslininkai.
3. Mažinamas mokslo tyrimo institutų vaidmuo rengiant mokslininkus, nes doktorantūros studijas gali vykdyti tik universitetai (39 straipsnio 3 punktas). Nubraukiamas esamas teigiamas patyrimas rengiant aukščiausio lygio mokslininkus universitetuose kartu su mokslo institutais.
4. Įstatymo projekte numatytas universiteto mokslo institutų faktiškas panaikinimas, juos paverčiant universiteto dalimi bei priverčiant tarnauti vieno universiteto siauriems poreikiams tenkinti, yra ydingas bei žalingas šaliai. Šiuo metu universiteto mokslo institutų potencialas yra panaudojamas racionaliausiu būdu, jiems bendradarbiaujant su keliais universitetais bei sprendžiant šaliai gyvybiškai svarbias problemas, atstovaujant šalies interesus tarptautiniu mastu. Universiteto mokslo institutai turi išlikti juridiniai asmenys ir būti finansuojami iš valstybės biudžeto, o ne iš universitetams skiriamų ir jiems patiems nepakankamų biudžeto asignavimų.
5. Mokslo instituto direktorius privalo būti mokslininkas, todėl šį reikalavimą įstatymo projekte būtina sugriežtinti. Manome, kad mokslo institutui vadovauti negali žmogus, nežinantis mokslo specifikos. Įstatymo projekte instituto vadovo skyrimo tvarka turi diskriminacinių požymių.
6. Mokslo institutų vyriausiems mokslo darbuotojams turi būti suteikta teisė įgyti profesoriaus emerito vardą, kaip numato dabar galiojantis Mokslo ir studijų įstatymas.
7. Įstatymas privalo užtikrinti mokslo ir studijų kokybę, reikšmingą poveikį Lietuvos valstybės stiprinimui, sėkmingą jungimąsi į Europos tyrimų erdvę.

Tokios redakcijos įstatymas išardys dešimtmečiais sunkiai burtus kolektyvus, atneš daug žalos šalies mokslo raidai ir kurio pasekmes Lietuva jaus dar daug dešimtmečių.

Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencija nepritaria pateiktam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projektui ir siūlo Vyriausybei sudaryti darbo grupę naujam įstatymo projektui parengti.

Vilniaus universiteto Ekologijos instituto taryba apsvarstė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projektą ir konstatuoja, kad:
1. Įstatymo projektas yra neišbaigtas, turi daug teisinių neatitikimų, prieštaravimų, parengtas neprofesionaliai, be mokslo visuomenės dalyvavimo, jame nėra šalies aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų reformos vizijos.
2. Įstatymo projekte numatytas universitetinių mokslo institutų savarankiškumo bei savivaldos panaikinimas, faktiškai juos paverčiant vieno universiteto dalimi bei priverčiant tarnauti vieno universiteto siauriems poreikiams tenkinti, yra ydingas bei žalingas šaliai. Šiuo metu universiteto mokslo institutų potencialas yra panaudojamas racionaliausiu būdu, jiems bendradarbiaujant su keliais universitetais bei sprendžiant šaliai gyvybiškai svarbias problemas, atstovaujant šalies interesus tarptautiniu mastu.
3. Įgyvendinus įstatymo projekto nuostatas, šalies universiteto mokslo institutų potencialas nebūtų panaudojamas kitų suinteresuotų Lietuvos Respublikos ministerijų (Aplinkos, Žemės ūkio, Ūkio, Susisiekimo ir kt.) keliamoms problemoms bei uždaviniams spręsti.
4. Įstatymo projektas nenumato teisės institutų kolektyvams pasirinkti reorganizuojamos institucijos tipą bei priklausomybę vienam ar kitam universitetui.
5. Šio įstatymo nuostatų įsigaliojimas sugriaus šalyje nusistovinčią mokslinių tyrimų sistemą, mokslo institucijų kolektyvųiniciatyvą, atgrasins jaunus žmones nuo mokslo bei skatins tolesnę jų emigraciją. Tuo pačiu Lietuva nepanaudos ES struktūrinių fondų paramos lėšų, skirtų mokslo tyrimams, kas neišvengiamai atsilieps ir šalies ekonomikai.
6. Mokslo institutams nepagrįstai nepalikta teisė rengti aukštos kvalifikacijos mokslininkus, nors jų turimas mokslinis potencialas dalyje mokslo krypčių yra ženkliai aukštesnis nei šiuo metu universitetuose. Tai aiškiai institutus diskriminuojanti nuostata.
7. Prie dabartinių nustatytų šalyje ypatingai žemų reikalavimų daktaro disertacijai apginti, šalyje būtina palikti dviejų mokslo laipsnių sistemą. Pereinant prie vieno (daktaro) mokslo laipsnio, būtina kelis kartus padidinti daktaro disertacijai keliamus reikalavimus.
8. Mokslo instituto direktorius privalo būti su moksliniu laipsniu, todėl šį reikalavimą įstatymo projekte būtina sugriežtinti. Manome, kad mokslo institutui vadovauti negali žmogus, nežinantis mokslo specifikos.
9. Įstatymo projekte numatoma tarybos sudėtis, kai 2/3 narių sudaro ne mokslo instituto darbuotojai, faktiškai paralyžiuos tarybos veiklą, taryba negalės planuoti mokslinių tyrimų, dominuojant atskirų institucijų interesams, kurie dažnai nebūtinai sutampa su šalies/nacionaliniais interesais ir uždaviniais keliamais mokslui. Tokia instituto taryba bus neveiksni.
10. Įstatymo projekte nepagrįstai sumenkinamas bei nepripažįstamas Lietuvos mokslų akademijos ekspertinis vaidmuo šalies mokslo sistemoje.
11. Įstatymo projekte instituto vadovo skyrimo tvarka turi diskriminacinių požymių, o draudimas jam būti išrinktam į tarybą pažeidžia šio asmens pilietines teises.
12. Manome, kad toks įstatymas išardys dešimtmečiais sunkiai burtus kolektyvus, atneš daug žalos šalies mokslo raidai ir kurio pasekmes Lietuva jaus dar daug dešimtmečių.
Remiantis aukščiau išdėstytais teiginiais, Vilniaus universiteto Ekologijos instituto taryba nepritaria pateiktam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projektui bei laiko jį žalingu Lietuvos Respublikai ir šalies mokslui.
Tarybos vardu – pirmininkas dr. Kęstutis Arbačiauskas

NAUJOJI ĮSTATYMO REDAKCIJA savo esme nesiskiria nuo senosios, joje palikti beveik visi pirmojo projekto ydingi principai. Beveik neatsižvelgta į gausias mokslininkų, jų atstovų, institucijų, organizacijų pastabas ir siūlymus.
Priimtas ir įgyvendintas toks įstatymas sumažintų šalies mokslinį potencialą, produktyvumą, mokslinių tyrimų įstaigų savarankiškumą ir atsakomybę, radikaliai padidintų biurokratizmą, korupciją mokslo finansavime, rektorių ir direktorių rinkime ir pan.
Įstatymu siekiama stiprinti vienvaldiškumą, atitolinti mokslinę visuomenę nuo dalyvavimo jai aktualių problemų, visų pirma kylančių jų institucijose, sprendimo. Tai trumparegiškas požiūris į valdymą manant, kad Švietimo ir mokslo ministerija geriau žino, ko valstybei bei mokslo ir studijų institucijoms reikia.
DĖL INSTITUCIJŲ TARYBŲ:
Įstatymo projekto nuostatos niekuo neįpareigoja nei ministerijos valdininkų, nei vyriausybės. Teigiama, kad už vykdomo mokslo ir studijų kokybę atsako tik mokslo ir studijų institucijos, nors kokybė tiesiogiai priklauso ir nuo finansavimo, kuris nėra šių institucijų valioje, o vyriausybė iki šiol nevykdo net pusės finansavimo įsipareigojimų.
Institucijų tarybose dominuotų ir svarbiausius sprendimus priiminėtų žmones iš viešojo administravimo ir kitų įstaigų, o atsakomybė tektų institucijai, t.y., už žmonių iš šalies priimtus sprendimus atsakyti privalėtų mokslo darbuotojai, dėstytojai, neturintys realios įtakos institucijos valdymui ir veiklai.
Institucijos taryba, kurios 2/3 sudarytų paskirti skirtingos kompetencijos asmenys, dažnai negalintys ir nesuinteresuoti dalyvauti posėdžiuose, būtų neveiksminga arba destruktyvi, nes joje dominuotų neaiškių grupuočių be jokios atsakomybės asmeniniai interesai nieko bendro neturintys nei su mokslu, nei su valstybės politika. Paskirtieji tarybų nariais butų nekompetentingi spręsti institucijų problemas ir jais butų manipuliuojama. Nebent, taryba turėtų tik vieną užduotį – išrinkti direktorių pagal savo viršininkų nurodymus ir „dirbti“ pagal principą „saviems vyrams – geros vietos“. Siūloma tarybų sudarymo tvarka pažeidžia lygiavertė konkurencijos galimybes konkursiniuose ir programiniuose tyrimuose.
SIŪLYMAS: Tarybos bent 2/3 narių turėtų būti institucijos darbuotojų atstovai.
DĖL UNIVERSITETŲ MOKSLO INSTITUTŲ:
Įstatymo projekte universiteto mokslo instituto misija yra susiaurinta iki siaurų universiteto poreikių. Dabar universiteto mokslo institutai inicijuoja ir vykdo tarptautinio ir nacionalinio lygio fundamentinius bei taikomuosius mokslinius tyrimus. Jų misija yra kur kas platesnė ir svarbesnė nei numatyta įstatymo projekte.
NAIKINTI UNIVERSITETŲ MOKSLO INSTITUTUS (KAIP TAI NUMATYTA PROJEKTE) – NETIKSLINGA IR ŽALINGA VALSTYBĖS PERSPEKTYVŲ POŽIŪRIU. Galima suprasti, bet nepateisinti latvius, kurie, atkūrus nepriklausomybę, „ant bangos“, daug ką sunaikino, o dabar srebia to pasekmes, bando atkūrinėti mokslo institutus. Bet einant Lisabonos strategijos keliu tai daryti – daugiau negu nesusipratimas. Tai trumparegiškas požiūris. Toks tik prieš penketą metų suformuotų institutų žlugdymas – daugiau negu eilinė destrukcija. Tai neabejotinai susilpnintų ir doktorantūros kokybę, galimybes suformuoti Lietuvoje kompetentingas ir bešališkas daktaro disertacijų gynimo tarybas, surasti nepriklausomus specialistus disertacijų oponavimui.
SIŪLYMAS: BŪTINA PANAIKINTI PROJEKTO TREČIOJO SKYRIAUS TREČIĄJĮ SKIRSNĮ, O AŠTUNTĄJĮ SKYRIŲ PERKELTI Į JO VIETĄ. BE TO, UNIVERSITETO MOKSLO INSTITUTAI TURI IŠLIKTI JURIDINIAI ASMENYS IR BŪTI FINANSUOJAMI IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO, O NE IŠ UNIVERSITETAMS SKIRIAMŲ IR JIEMS PATIEMS NEPAKANKAMŲ BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ.
Kitus projekto skyrius taip pat būtina perrašyti iš esmės.
DĖL PROJEKTO IDEOLOGIJOS IR PASEKMIŲ:
Dabartinis įstatymo projektas yra diskriminacinis, nedemokratinis ir prieštarauja LR Konstitucijai. Nepasitikėjimas ir panieka Lietuvos mokslininkams akivaizdi daugelyje projekto straipsnių. Į mokslininkus požiūris diametraliai priešingas Europos tyrėjų chartijai, padorumo principams, veikiama, kad mokslas būtų nepatrauklus užsiėmimas tiek mokslininkams, tiek jų pamainai. Priimtas toks ar panašus įstatymas paskatintų papildomą gabiausių, perspektyviausių mokslininkų ir dėstytojų emigraciją į užsienį.
Reformos turi būti orientuotos į ilgalaikes perspektyvas, potencialo išlaikymą ir nenutrūkstantį kompetencijos perdavimą, užtikrint sąveiką ne vien su dabartine pramone, o orientuojantis į žinioms imlias technologijas ir kitus visapusiškus šalies ir jos žmonių poreikius bei perspektyvas.
SIŪLYMAS: Tokio projekto negalima paleisti priėmimo eigai.

Man atrodo, kad pagrindinemis nesutarimu del diskutuojamo istatymo priezastimis yra skirtingos prielaidos del studiju ir mokslo santykiu. Viena pozicija remiasi poziuriu, kad universitetines studijos ir mokslas yra neatskiriami ta prasme, kad jos turi vykti kartu, vienoje institucijoje - universitete. Antroji pozicija remiasi prielaida, kad universitetines studijos ir mokslas yra susije bet skirtingos veiklos sritys ir todel geriausiai vykdomos skirtingose institucijose. Atrodo, kad skirtingose valstybese santykis tarp universitetiniu studiju ir mokslo yra labai skirtingas. Diskutuojantys visada randa pavyzdziu tos salies, kurioje realizuotas isivaizduojamas santykis.

Kol kas man sunkiai sekasi rasti tokiu lietuvisku studiju, kurios sia ir kitas problemas bandytu spresti be isankstines pozicijos. Visos mano skaitytos studijos parenka tuos faktus, kurie patvirtina norima poziuri ir ignoruoja tai, kas priestarauja isankstinei nuostatai. Kaip nekeista Lietuvoje susikaupe visokiausiu ruosiu problemu. Viena is ju yra ta, kad mokslo bendruomene nesikalba tarpusavyje. Kol taip bus, niekas nelaimes.

Rimas Norvaisa

Kaip ir buvo tikėtasi ŠMM pažaidė demokratiją ir pateikė LRV netaisytą įstatymo projektą. Pati institutų valdymo idėja yra pakankamai demokratiška, dėja tik ne Lietuvoje. Įstatyme numatytos Tarybos sudėtis bus visiškai neefektyvi, Tarybos nariai gaus atlyginimą (matomai iš to pačio ubagiško Instituto biudžeto) ne už darbą, o už dalyvavima Tarybų sudėtyje, administruoti Instituto strateginių tikslų vykdymą bus beveik neįmanoma. Na tai būtų pusė bėdos, nes Tarybos gali priiminėti sprendimus ir be socialinių "partnerių", tačiau įstatyme jau yra įvardinta Institutų likvidavimo data - 2010 sausio 1d., o tai jau tikrai kita tema, reikalaujanti radikalių reagavimo metodų. Todėl mokslo visuomenė turėtų sukrusti, nes ši problema neša savyje ne tik mokslo strateginių ir taktinių aspektų devalvaciją, bet ir elementarius socialinės apsaugos veiksnius. Neabejotina, kad revoliucinė situacija pribrendo ne tik vidurinio, bet ir aukštojo mokslo struktūrose ir sisteminės korekcijos reikalingos iš "apačios", nes iš "viršaus" to padaryti neįmanoma - nėra nei kompetencijos, nei moralinės, nei palitinės (seimo rinkimų šou išvakarėse) valios. Gaila, o kokios ugningos kalbos buvo...

Manau, kad naujoji įstatymo redakcija savo esme nesiskiria nuo senosios, palikdama nepakeistais įdingus principus. Vienas jų mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo klausimas atsispindi dabartiniame 38 straipsnyje. Šiame straipsnyje deklaruojama, kad visa atsakomybė už kokybę priklauso mokslo ir studijų institucijoms. Kas galėtų prieštarauti tam, kad kokybė priklauso ir nuo finansavimo, nuo iš vidurinių mokyklų ateinančio jaunimo paruošimo lygio ir nuo visuomenės požiūrio į švietimą ir mokslą. Valstybės finansavimo forma apibūdinama dabartiniame 69 straipsnyje. Jame nėra jokios užuominos apie įpareigojimus vyriausybei užtikrinti mokslo ir studijų institucijų uždaviniams spręsti būtiną finansavimą. Lygi šiol vyriausybė nevykdė net pusės savo įsipareigoto universitetų finansavimo dydžio. Matematikos ir informatikos instituto finansavimas pastoviai mažėja. Jei nėra pakankamo finansavimo, tai joks ,,pilietiškumas, sąmoningumas ir valstybinis mąstymas" nepadės. Jei vyriausybė mano, jog viena ar kita institucija nevykdo savo funkcijų ar dubliuoja kitas, tai tokia institucija turi būti ,,restruktūrizuota". Priešingu atveju dėl prastos kokybės atsakomybė tenka tam, kas užsako muziką.

Kolega nurodė man kaip pavyzdį vengrų Act CXXXIX of 2005 on Higher Education. Lyginant jį su mūsiškiu analogišku dabar diskutuojamu įstatymu, vaizdas beviltiškas. Visais punktais mūsų įstatymas nusileidžia pagrįstumu, aiškumu ir logika. Kas dėl atsakomybės klausimo, tai vengrų įstatyme labai detaliai išvardinti valdžios pareigos, pradedant nuo to, kad ,,the Minister of Education shall be responsible for the sectorial management of higher education" (Section 102 (1)) ir toliau vardinant daugybę konkrečių įsipareigojimų punktų. Tuo tarpu ,,Higher education institutions shall perform their tasks in accordance with their annual budgets" (Section 120 (1)).

Kuo toliau tuo labiau įsitikinu mūsų ministerijos elementariu nekompetetingumu ir visišku nesuinteresuotumu gerinti mokslo ir studijų sistemą. Kas galėtų paneigti, kad tokia įstatymo pagreitinto priėmimo eiga, neatsižvelgiant į jo kokybę, vyksta dėl ministrės siekimo pasiteisinti būsimoje interpeliacijoje. Jei taip, tai visa mokslo ir studijų sistema yra ministrės asmeninių problemų įkaitė.

Rimas Norvaisa

Matau, jog labiausiai kritikuojamas naujo įstatymo momentas - institucijų valdymas. Manyčiau, jog pati įdėja nėra bloga, kadangi Lietuvoje iki pilietinės, sąmoningos, valstybiškai mąstančios visuomenės dar oi kaip toli. Deja, tai galioja ir intelektualams, dirbantiems mokslo ir studijų institucijose. Kaip taisyklė, ir šių institucijų vadovai, ir didesnė dalis eilinių darbuotojų į mokslo ir studijų reformą žiūri grynai iš asmeninių-institucinių pozicijų - reforma gera, jei mano institucija nejudinama, gauna stabilų finansavimą ir pan. Niekam nerūpi tokie dalykai, kaip institucijos veiklos naudingumas ir reikalingumas Lietuvai, nieko nejaudina tai, jog, tarkim, ji dubliuoja kitų institucijų darbus ir taip švaisto biudžeto pinigus ir t.t.
Tokiu būdu, jei mokslo ir studijų institucijų tarybose dominuotu nepriklausomi nuo tų institucijų, pilietiški ir valstybiškai mąstantys žmonės - tai tikrai pagerintų situaciją. Kitas klausimas - kur tiek tokių žmonių rasti? Tad visai realu, jog kilni įdėja taip ir liks tik ant popieriaus.

Nesu V. Daujočio gerbėjas, tačiau juokas ima kai nuolatos girdi tą pačią (įdomu kieno užsakytą?) dainelę: dėl visų Lietuvos mokslo ir studijų bėdų kalčiausias Daujotis ir Co.
Visi, kas nors trumpam sugeba "iškišti nosį" iš savo laboratorijos ar kabineto ir apsižvalgyti, puikiai žino, kad paskutinius 15 metų aptariamai sričiai didžiausią įtaką turėjo: LMT, rektorių ir institutų direktorių konferencijos bei MA elitas. Kas sukurė taip daugelio (ypač humanitarų ir soc, mokslininkų) kritikuojamą mokslinės produkcijos vertinimo sitemą? Gal Daujotis? Tikrai ne. O dar pvz. habil. procedūrų komedijos? Ir tokių pvz. ne vienas.
O Daujotis viso labo tik nedidelis sraigtelis ŠMM sistemoje. Daug rėkiantis bet neturintis realių galių ko nors pasiekti.

Užjaučiu būsimus institutų tarybų narius - ,,suinteresuotų įstaigų, įmonių bei organizacijų atstovus" - dėl ateityje numatomo beprasmiško laiko švaistymo.
Galima įsivaizduoti kaip ministerijos numatytas tikslas ,,mokslinių tyrimų institutus orientuoti savo veiklą i valstybės, visuomenės ir ūkio poreikius" bus realizuojamas Matematikos ir informatikos institute ar kuriame nors kitame mokslo institute. Kiek žinau mokslinių tyrimų kryptis planingai nustatinėjo mūsų visų gerai pažįstama tarybinė sistema. Nejaugi ministerija rimtai tiki, kad tokia sistema gali būti vėl diegiama.

Ne kartą rašiau ir matyt toliau reikia kartoti: mokslo sistemos reforma gali vykti su viena sąlyga, jei bus reformuojama pati ministerija. Ministerijos svarbiausius postus turi užimti tik mokslinio darbo patirtį turintys žmonės ir tuos postus užimti tik ribotą laiką. Dabar gi, kaip rodo dabartinių ministerijos darbuotojų pasisakymai, apie mokslo sistemas jie sužino ,,nagrinėdami užsienio šalių pavyzdžius".

Rimas Norvaisa

Tai beveik nepakeistas, nieko ne geresnis, o vietomis dar blogesnis projektas.
Viskas pagal Daujočio, Janulaičio, Žalio ir kt. grupuotės užmačias...
Negi ir Viliūnas yra visiškoje jų priklausomybėje?
Kol jie tvarkys mokslą ir studijas niekas ne tik kad negerės, bet bus visai sužlugdyta.
Tačiau Lietuvoje nėra jėgos, pajėgios juos nustumti. Deja