Balsas.lt
Jonas Jasaitis. Iš kur priviso tiek universitetų?
Jau kelinti metai Lietuvoje tęsiasi keista diskusija apie mokslo ir aukštųjų universitetinių mokyklų vaidmenį. Nuomones, bet, deja, ne faktus ir argumentus, dėsto save vadinantys politikais, lyderiais, visuomenės veikėjais. Patys mokslininkai šioje diskusijoje retokai pasirodo ir dar rečiau yra išgirstami. Pirma, profesionalams tikrai nesinori veltis į ginčą su tais, kurie rėksmingai dėsto iš anksto susikurtus, nuogirdomis arba iškreiptomis emocijomis (pykčiu, apmaudu ar net paprasčiausiu pavydu) grindžiamus teiginius, o dar dažniau „neiginius“.
Nuorodos: Visas strapsnis portale Balsas.lt.Dešimtmetį kurta studijų sistema dar nebaigta
51 mln. litų kainavusi Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistema iki šiol neveikia tinkamai, teigia Valstybės kontrolė.
„Daugiau kaip prieš dešimt metų pradėta kurti Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistema iki šiol nebaigta ir neveikia tinkamai, o jos kūrimui gautas 51 mln. Lt panaudotas nerezultatyviai ir neefektyviai“, – teigiama Valstybės kontrolės pranešime.
Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.Jaunimas bėga
Abiturientai dar nevengia Lietuvos aukštųjų mokyklų, bet vis dažniau žvalgosi ir į užsienį. O tarp aukštojo mokslo reformatorių populiaru dalyti velnias žino kur valdiškus milijonus.
Aukštojo mokslo reformatoriai po truputį stumia studentus ieškotis mokslų užsienyje. Tuo tarpu šalyje įsibėgėja skandalas dėl galimos su švietimo reikalais susijusios korupcijos. Į ją gali būti įveltas Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) artimas Demokratinės politikos institutas.
Statistikos nėra
Studijų reformos pasekmės: Lietuvos aukštosiose mokyklose mokslų kainos išaugo nuo trijų iki dvidešimties kartų. Statistikos, kiek abiturientų studijas renkasi ne Lietuvoje, nėra. Švietimo ir mokslo ministerija nė nesivargina to išsiaiškinti.
Nuorodos: Visas straipsnis balsas.lt.Mokslo ir kultūros veikėjai pasmerkė politikų bandymus pasinaudoti Lenkijos tragedija
Šiandien, balandžio 15 d., grupė visuomenės, kultūros ir mokslo veikėjų kreipėsi Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę bei Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę reikšdami susirūpinimą kai kurių aukštų Lietuvos vadovų bei politikų viešais, precedento neturinčiais, spekuliatyviais pareiškimais išsakomais valstybinio gedulo dienomis.
Pareiškimo autoriai atkreipė aukščiausių Lietuvos vadovų dėmesį į tai, kad gedulo rimtis neleistinai drumsčiama politizuotais išvedžiojimais, kiršinančiais visuomenę ir apgaulingai eskaluojančiais tautinių mažumų priešiškumą Seimo sprendimams. Lenkijos tragedijos fone visuomenei peršama mintis, esą Lietuvos Seimas, balandžio 8 d. nepritardamas Vyriausybės siūlytam įstatymo projektui dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių pasuose, netinkamai „atsisveikino“ su Lietuvoje apsilankiusiu Lenkijos prezidentu Lechu Kačynskiu (L. Kaczynski).
Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.Kodėl aukštasis mokslas užsienyje tampa toks patrauklus?
Tarptautinės Europos organizacijos Dream Foundation duomenimis, nuo 1998 m. užsienyje studijuojančių Lietuvos moksleivių išaugo nuo 5,5 tūkstančių iki daugiau nei 20000 tūstančių. Rodiklis šoktelėjo net keturis kartus!
Kokios priežastys skatina jaunus Lietuvos žmones išvykti iš savo gimtinės ir siekti mokslo aukštumų kitoje valstybėje? Ar to priežastimi dažnai netampa vis nesibaigianti Mokslo ir studijų reforma bei nerūpestingas valstybės požiūris į jauną žmogų?
Studentų tikslai ir liks tik tikslais
Lietuvos studentų sąjungos tinklapyje mirgėte mirga straipsniai tokiomis antraštėmis kaip: Dėl Seimo opozicijos gali neįvykti šių metų priėmimas į aukštąsias mokyklas, Studentų atstovai ragina plėsti paskolų lengvatas ir t.t.
Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.Studentų atstovai kritikuoja idėją mažinti minimalią algą pradedančiam dirbti jaunimui
Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kritiškai vertina Vyriausybėje suburtos darbo grupės siūlymą mažinti minimalų atlyginimą visiems 18 - 24 m. amžiaus pradedantiesiems darbuotojams.
Esą visi jie neturi darbui reikalingos kvalifikacijos, patirties, dėl to šiuo būdu būtų sudarytos realesnės paskatos priimti jaunus žmones į darbą.
LSS pastebi, kad toks siūlymas nepalankus akademiniam jaunimui ir atrodo labiau orientuotas tenkinti darbdavių poreikį turėti pigesnę darbo jėgą.
„Akademinio jaunimo požiūriu, toks siūlymas abejotinas. Nėra tikslu teigti, jog visi pradedantieji dirbti nieko nemoka, nieko neišmano, dėl to esą jie nėra verti net minimalaus atlygio.
Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.Lietuvos studentams – dvigubos specialybės diplomai
Aukštosios mokyklos savo absolventams teiks kvalifikacinius laipsnius, kurie labai tiksliai įvardins baigtas studijų programas ir įgytas kvalifikacijas, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.
Tam prielaidas sudaro švietimo ir mokslo ministro patvirtintas naujas studijų kryptis sudarančių šakų sąrašas ir studijų programų kodavimo taisyklės, teigiama ministerijos pranešime.
Aukštosiose mokyklose bus galima įgyti iki 700 pavadinimų kvalifikacinių laipsnių – koleginio išsilavinimo profesinio bakalauro ir universitetinio išsilavinimo bakalauro ir magistro pakopų.
Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.D. Grybauskaitė: vykdant aukštojo mokslo reformą reikia glaudžiau bendradarbiauti
Armas Rudaitis: aukštojo mokslo reforma jaunųjų politikų akimis1
Dirbtinis magnetinis laukas labai šaltiems atomams: lietuvio žodis
Amerikos fizikos draugijos žurnalas „Physics” kovo 30 dieną paskelbė Lietuvos mokslininko Gedimino Juzeliūno straipsnį „Dirbtinis labai šaltų atomų magnetizmas“ (Artificial magnetism for ultracold atoms). Žurnalas „Physics“ kiekvieną savaitę atspausdina po vieną ar du atitinkamos srities specialistų parašytus straipsnius (vadinamus „Viewpoints“) apie svarbiausius tos savaitės fizikos atradimus. Tai pirmas atvejis, kai „Physics” žurnale pasirodo autoriaus iš Lietuvos straipsnis ir antras kartas – kai iš Centrinės arba Rytų Europos.
Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.Prezidento patarėjo mokslinis šleifas
Steponavičiaus „reforma“ – šantažu ir propaganda
Alvydas Medalinskas. Kam skirta mokslo reforma: valdžiai ar visuomenei?
Aukštojo mokslo reforma – katė maiše
Mokslinių tyrimų ir plėtros rodikliai negerėja
Jūratė Laučiūtė: Kam reikia tokių „reformų“?
Kokių tik reformų neturėjome per, rodos, dar tokį neilgą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį: ir valdymo, ir žemės, ir teismų, ir sveikatos, ir švietimo bei mokslo, ir dar visokių... Teoriškai visas jas galima suprasti ir pagrįstai motyvuoti tiek vidiniais (perėjimas iš socialistinės ūkio sanklodos į kapitalistinę), tiek išoriniais (pabėgimas iš vienos – „pavergtųjų“ respublikų – sąjungos ir įsiliejimas į kitą – „laisvųjų“ valstybių – sąjungą) poreikiais. Praktiškai gi daugelyje reformuojamų sričių vietoj laukiamos naujos tvarkos sulaukėme betvarkės ir chaoso.
Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.Bronius Kaulakys: Mažės mokslo ir studijų finansavimas
„Erasmus“ – sėkmingi kultūriniai mainai
A. Monkevičius žada reformuoti aukštojo mokslo reformą
Aukštojo mokslo reformai – teisinis rūbas
Konservatorius A. Kubilius ir liberalsąjūdietis G. Steponavičius užregistravo naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kuriuo pernai pasiektam partijų susitarimui dėl aukštojo mokslo reformos suteikiamas konkretus pavidalas.
Pagal šį projektą, 5 proc. gabiausių studentų už studijas nemokėtų iš viso, jų išlaidas padengtų valstybė. Dar 20-čiai proc. studentų būtų sudaryta galimybė susigrąžinti studijoms išleistus pinigus, jeigu jie mokslus baigė geriausiais rezultatais.
Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.Tadas Varpučinskas: Lietuva – „drąsi“ mokslo provincija be ateities
„Ateities imperijos yra proto imperijos“, – teigė V.Čerčilis. Globalus, greitai kintantis XXI a. kelia vis daugiau ekonominių iššūkių ne tik mažoms valstybėms, bet ir ištisiems regionams. J.Enriquezas, gyvybės mokslų projektų vadovas Harvarde, knygoje „Kai ateitis užvaldo mus“ statistika ir kitais rimtais argumentais įrodinėja, jog šiame šimtmetyje vyraus genomika, biotechnologijos bei robotechnika. Siūloma 2001 m. vasario 12 dieną laikyti tašku, padalijusiu epochas į dvi dalis: epochą prieš sukuriant žmogaus genų žemėlapį ir postgeninę erą. Kadangi pagrindinis ekonomikos klestėjimo variklis bus technologijos, mokslinis raštingumas, šalys, kurios lavina savo gyventojus ar persivilioja geriausius protus iš kitų kraštų, gali suklestėti.
Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.Aukštojo mokslo reformą stabdo rektoriai
Svarbiausia – pakeisti universitetų valdymą (video)
Mokslui ir studijoms remti valstybė skyrė beveik 42 mln. Lt
Lietuvos mokslą pasieks 12 mln. Lt didesnė parama nei pernai. Šiemet valstybė skyrė beveik 42 mln. Lt mokslui ir studijoms remti, kuriuos Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas jau paskirstė pagal remiamas veiklos kryptis. Iki šiol tai didžiausia valstybės skirta mokslui remti suma, teigiama Mokslo ir studijų fondo pranešime...
Nuorodos: Visas straipsnis.Bronius Kaulakys: Kritiška Lietuvos mokslo būklė
Lietuvos mokslas prie išsekinimo slenksčio teigia profesorius Bronius Kaulakys. Balsas lt pateikia profesoriaus įrodymus, kad grimztame į ES provinciją.
Pastaraisiais metais, nepaisant skurdaus finansavimo, traukos į Vakarus, menko mokslinio potencialo atsinaujinimo, kritusio mokslo prestižo, Lietuvos mokslininkai didino produktyvumą. Daugėjo mokslinių straipsnių, jų tarpe ir plačiai žinomuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose. Pagal absoliutų pagrindinės pasaulinės duomenų bazės (ISI) sąrašo mokslinių straipsnių skaičių prieš penketą metų mes aplenkėme Estiją (1 pav.) ir iki 2006 m.
Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.Egzaminą studentai laikė troleibuse
Mokslininkai ir aplinkosaugininkai kovos su klimato kaita
Aplinkos ministerijoje Lietuvos energetikos instituto mokslininkai pristatė aplinkosaugininkams apibendrintas esamos būklės ir šiltnamio dujų kitimo tendencijas, energetikos plėtros scenarijus bei juos atitinkančius į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekius, taip pat šiltnamio dujų kiekio kitimo iki 2020 metų prognozes kituose šalies ūkio sektoriuose.
Nuorodos: Visas straipsnis.JAV mokslininkai pabrėžė evoliucijos mokymo svarbą
Žlunga Šiaulių mokslo ir technologijų „titanikas“
Šiaulių universiteto mokslo ir technologijų parkas prieš ketverius metus per įkurtuves skambiai buvo palygintas su „Titaniku“, kuris išplauks. Bet skęsta ir šis laivas. Į dugną jį nutempė skolos ir neatsakingas vadovavimas. Buvęs rektorius Vincas Laurutis dar laikosi. Buvusi Vida Stasiūnaitė laivą paliko, rašo „Šiaulių kraštas“.
Atsistatydino „Nuklone“ įsikūrusiam parkui vadovavusi Vida Stasiūnaitė. Ji tapo Vida Skačkauskaite ir nuo žiniasklaidos atsitvėrė tylos siena. Nors būtent ant jos galvos dabar verčiamos visos bėdos. “Šiaulių krašto“ šaltinių teigimu, V. Stasiūnaitei buvo pasiūlyta atsistatydinti, tikintis, kad pakeitus vadovą, bus sulaukta Ūkio ministerijos paramos parkui.
Nuorodos: Straipsnis portale Balsas.lt.Vyriausybės nutarime pedagogai įžvelgė klastą
Nors Vyriausybė padidino vidutinį pedagogų atlyginimą, mokytojai jaučiasi apgauti, nes per derybas jiems žadėta kur kas didesnė parama, nesiejant jos su kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimo kėlimu, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“...
Nuorodos: Visas straipsnis.Vygintas Gontis: Ekonomikos augimo sąlygota infliacija
Girdime vis daugiau užsienio ekspertų prognozių, kad Baltijos šalims gresia rimta ekonominė krizė. Patys griežčiausi vertinimai modeliuoja nacionalinių valiutų devalvavimo situacijas arba tiesiog teigia šią galimybę, kaip neišvengiamą mūsų ekonominės raidos perspektyvą.
Nors Lietuvos ekspertai pakankamai kritiškai žiūri į šias prognozes, žiniasklaidoje pasitaiko straipsnių, kurie prisideda prie niūraus Lietuvos ekonomikos perspektyvų formavimo. Bendras pasaulio ekonomikos nestabilumas, ženklus dolerio kurso mažėjimas, didelė akcijų rinkų fluktuacijos, kartu su liūdnomis prognozėmis Baltijos šalių atžvilgiu jau turi rimtų ekonominių finansinių pasekmių.
Lietuvoje - užsienio lietuvių mokslininkų viešnagės
Lapkričio 19 dieną vykusio ekspertinio vertinimo metu nuspręsta finansuoti dar 37 užsienyje dirbančių lietuvių mokslininkų paraiškas trumpalaikiams vizitams atvykti į Lietuvos studijų ir mokslo centrus.
„Džiaugiamės didėjančiu Lietuvos mokslo institucijų aktyvumu. Tikiu, kad tokios iniciatyvos kaip ši, gali paskatinti aktyvesnį bendravimą tarp Lietuvos institucijų ir išvykusių mokslininkų. Juk realūs pokyčiai čia gali prasidėti būtent nuo sutvirtėjusių ryšių, geriausios pasaulio patirties perėmimo“, - tvirtina vienas iš projekto iniciatorių dr. Tomas Žalandauskas...
Lietuvių kalbą besimokantiems užsieniečiams - premijos
Penkiems kitų šalių universitetuose lietuvių kalbą ir literatūrą studijuojantiems užsieniečiams paskirtos pirmosios Kazimiero Būgos stipendijos...
Nuorodos: Visas straipsnis.Leonidas Donskis. Reformatoriai ir restauratoriai
Kas yra reforma? Neatpažįstamas kokios nors sistemos ar praktikos pakeitimas? Egzistuojančio kompetencijų ir ryšių tinklo suardymas? Kultūros tradicijoje įsišaknijusių institucijų pakeitimas kitomis? Veikiausiai ne. Reforma yra egzistuojančios institucijos ar sistemos racionalizacija. Jau pats reformos poreikis byloja, kad kažkas neatitinka pakitusio gyvenimo ir visuomenės lūkesčių bei poreikių.
Nuorodos: Visas straipsnis.Šiaulių universitetas išsirinko rektorių
Trečiadienį Šiaulių universiteto Senatas nauju Šiaulių universiteto rektoriumi išrinko 57 metų ŠU Technologijos fakulteto Elektronikos katedros profesorių, daktarą Vidą Laurušką, praneša DELFI...
Nuorodos: Visas straipsnis.Vytautas Rubavičius. Mokslinių tyrimų laisvei – užkardą
Humanitarinių ir socialinių mokslų sritis jau gerą dešimtmetį jaučia didelį mokslo valdininkų spaudimą. Mokslo tyrimo institutai gyvena nesibaigiančių reformų sąlygomis, nepaliaujamai keičiamos mokslo darbų vertinimo taisyklės, siūloma kuo skubiau integruotis į pasaulinį mokslą ir patiems susirasti pinigų, mažinamas finansavimas.
Šiuo metu parengtas Mokslo ir studijų įstatymo projektas, kurį skubos tvarka siūloma Seimui svarstyti, jau nebeslepia ilgus metus mokslo valdininkų puoselėto strateginio tikslo – ne tik sunaikinti humanitarinės ir socialinės srities mokslo tyrimo institutus, bet ir išgyvendinti laisvų mokslinių tyrinėjimų galimybes, kurios tuose institutuose puoselėjamos.
Daugiau nei 100 mokslo įstaigų turinčios sujungti informacinės sistemos diegimas įstrigo
Dešimtimis milijonų litų vertinamas ir iš dalies Europos Sąjungos (ES) remiamas informacinės sistemos "LieMSIS", turėjusios sujungti daugiau nei 100 šalies mokslo institucijų, projektas įstrigo.
BNS žiniomis, "LieMSIS" (Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistemos) projekto vertė yra apie 30 mln. litų.
Sistemos iniciatorės Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) sudaryta darbo grupė šiemet vasarą pripažino, kad, nors projektas nebuvo realiai diegiamas, liko nepanaudota tik apie 4,9 mln. litų. Kita vertus, projekto rangovė JAV korporacijos "Noblestar Systems Corporation" antrinė įmonė Lietuvoje finansų ir žmonių išteklių valdymui išnaudojo net 80-90 proc.