MOKSLASplius.lt
Lietuva prie Europos integracijos vairo - naujas žvilgsnis į Europą!
2013 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose įvyko Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) grupės III "Įvairūs interesai" konferencija pavadinimu „Lietuva prie Europos integracijos vairo - naujas žvilgsnis į Europą!“.
LJMS geriausių magistro baigiamųjų darbų konkursui jau penkeri
Š. m. rugsėjo 21 dieną paaiškėjo jau penktus metus iš eilės organizuojamo konkurso geriausių magistro baigiamųjų darbų autoriai – Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) rengiamo konkurso „Geriausi magistro baigiamieji darbai 2013“ laimėtojai.
Vygintą Gontį kalbino Viktoras Denisenko. Lietuvos mokslas nėra atitrūkęs nuo bendrų šalies raidos tendencijų.
Kaip bendrais bruožais galima būtų apibūdinti Lietuvos mokslo padėtį?
Nuorodos: Straipsnis V. Gončio tinklaraštyje.Vygintas Gontis ir Kęstutis Acus. Baltijos valstybių ekonomikos vejasi ir lenkia Vyšegrado šalis
Tęsdami jau pradėtą šalių ekonominės konvergencijos ir ilgalaikio jų raidos prognozavimo temą, norime atkreipti skaitytojų dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, vertinančius Europos ir OECD šalių ekonomikas perkamosios galios standartais (Purchasing Power Standards). Nuorodos: Visas straipsnis V. Gončio tinklaraštyje.
Steponas Ašmontas. Lietuvos mokslo raida: keliai ir klystkeliai.
LMS pirmininkas tapo Galimybių akademijos globėju
2013 m. sausio 29 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos būstinėje vyko susitikimas tarp Galimybių akademijos vadovo Olego Beriozovo bei Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininko Vyginto Gončio.
Vygintas Gontis. Ekonofizika – pastangos naujai pažvelgti į socialinius mokslus
Kadangi Lietuvoje nėra daug mokslininkų, dirbančių naujoje tarpdisciplinėje tyrimų srityje vadinamoje ekonofizika, jaučiame pareigą bent trumpai, remiantis užsienio mokslininkų darbais, aptarti šių tyrimų tendencijas ir kylančias problemas. Nors ekonofizika pažodžiui reiškia fizikos metodų, daugiausia statistinės fizikos, taikymus ekonomikoje, pagrindinis jos dėmesys tenka finansų mokslui, o sparti tyrimų plėtra verčia naudoti šį terminą plačiau ir apima statistinės fizikos taikymus daugelyje socialinių mokslų. Nuorodos: Straipsnis paskelbtas V. Gončio tinklaraštyje.
Stasys Bačkaitis. Lietuva ir vėl likiminių išbandymų kryžkelėje
Šių metų 2012 rugsėjo 20 Washington‘e įvyko svarbus Center for European Analysis (CEPA) forumas aptarti JAV tolimesnę strategiją ir vaidmenį Centro ir Rytų Europoje. Tarpe dalyvių ir paskaitininkų dalyvavo eilė JAV užsienio reikalų ir gynybos ministerijų viceministrų (under secretaries), keli
Bronius Kaulakys: Lietuvos mokslo ir studijų finansavimo aktualijos
V. Gontis. Estijos prezidentą papiktino P. Krugmano manipuliacijos statistika
Ekonomikos Nobelio premijos laureato Paulo Krugmano nedidelis tinklaraščio įrašas Estonian Rhapsody sukėlė audringą Estijos prezidento Toomaso Hendriko Ilveso reakciją socialiniame tinkle Twitter https://twitter.com/#!/IlvesToomas. Pakankamai reprezentatyvi diskusija išsivystė ir P. Krugmano minėto įrašo komentaruose. Nuorodos: Straipsnis tinklaraštyje gontis.eu.
S. Girdzijauskas. Liberalizmas aukštajame moksle: pirmyn į praeitį
Pasiklausius Lietuvos laisvosios rinkos instituto specialiosios ekspertės Rūtos Vainienės komentaro „Pasirinkę privačią aukštąją – bedaliai?“ (Lietuvos radijas; savaitės komentaras, 2012 04 03), darosi ir apmaudu ir graudu. Ji su savo kolegomis taip užsižaidė laisvąja rinka, kad nepastebėjo, kad pačios laisvos rinkos jau nebėra. Gaila, kad ir dalis visuomenės veikėjų, ypač kai kurie „senieji“ liberalai, vis dar sapnuoja laisvąją rinką. Jie neskiria laisvosios rinkos nuo rinkos ekonomikos apskritai. Rinka yra ir bus, o laisvoji rinka jau savo atgyveno.
Vygintas Gontis. Kur slepiasi šalių ekonominė konvergencija?
Šalių ekonominės konvergencijos problema yra ypatingai aktuali toms šalims, kurios šiuo metu dar pastebimai atsilieka pagal ekonominį e
Nuorodos: Straipsnis V. Gončio tinklaraštyje.Vygintas Gontis. Kodėl susiginčijo ekonomistai?
Turime pripažinti, kad viešumoje kilęs profesinis ginčas tarp profesoriaus Romo Lazutkos ir daktaro Gitano Nausėdos nėra įprastas reiškinys (Nausėda,
Nuorodos: V. Gončio tinklaraštis.R.Matkevičienė. Mokslininkų požiūris į mokslo komunikaciją: ar rūpi autorių teisių apsauga bei vieša prieiga prie mokslo kūrinių
Šiuolaikinė visuomenė, dažnai vadinama žinių ar žinijos visuomene, kelia reikalavimus mokslininkų bendruomenei ne tik atlikti visuomenės darnią raidą užtikrinančius, ją lemiančius tyrimus, skatinančius ir fundamentaliųjų, ir taikomųjų tyrimų, atliekamų kartu su verslo institucijomis, bet ir informuoti visuomenę, supažindinti ją su atliekamais tyrimais, jų rezultatais, poveikiu visuomenei ar atitinkamai gyvenimo sričiai.
Marija Stonkienė. Teisinės atvirosios prieigos prie mokslo kūrinių problemos Lietuvoje
Straipsnyje aptariamos atvirosios prieigos prie mokslo kūrinių radimosi prielaidos, detalizuojamas atvirosios prieigos turinys. Apibrėžus teisinį atvirosios prieigos turinį, analizuojami tradicinės mokslo komunikacijos teisiniai pagrindai (autorių turtinių teisių pasiskirstymo modeliai), nustatomos jų galimybės ir pokyčiai, užtikrinantys atvirąją prieigą prie mokslo kūrinių.
Ž. Petrauskienė. Prieigos prie mokslo publikacijų realizavimo galimybės: leidėjų nuostatos bei akademinių institucijų patirtis
Atvirosios prieigos (angl. Open Access) idėjos sparčiai plinta pasaulyje. Jas palaiko pažangūs mokslo atstovai, bibliotekininkai, pastaruoju metu – net komercinės leidyklos. Mokslo įstaigos bei mokslą finansuojančios institucijos priima nuostatas dėl atvirosios prieigos. Didelį dėmesį atvirosios prieigos idėjų įgyvendinimui skiria ir tarptautinės organizacijos.
Jūratė Kuprienė. Atviros prieigos prie Lietuvos mokslo publikacijų problemos ir galimybės
Neabejotina, jog mokslo laimėjimų ir mokslinių tyrimų rezultatų pažinimas praplečia turimų žinių apimtį, skatina naujus mokslinius atradimus, mokslo ir ekonomikos pažangą. Tam būtina sąlyga – nevaržoma mokslinės informacijos prieiga, užtikrinanti didesnį mokslinių tyrimų rezultatų matomumą, platesnį jų panaudojimą ir pritaikymą.
Vytautas Daujotis. Mokslo darbų vertinimas – pinigų dalybai ar kūrybai?
Darbus vertinti galima pagal įvairiausius kriterijus. Lengviausia pagal jų gabaritus: monumentalumą, spaudos lankų skaičių bei ženklų kiekį tuose puslapiuose ir pan. Tokie kriterijai vyrauja Lietuvos teisės aktuose, nustatančiuose biudžeto paskirstymo mokslui taisykles – taip paprasčiau dalinti pinigus. Pinigai turi kiekybinę išraišką, mokslas – kokybinę. Taigi kokybė turi būti išreikšta jai proporcinga pinigų suma. Tikslus tokio uždavinio sprendimas neįmanomas, bet spręsti reikia – pinigai reikalingi jau vien tam, kad būtų galima toliau kurti.
Gediminas Murauskas, Marijus Radavičius. Matuoju, vadinasi, kontroliuoju
Reiškinių, kuriuos norima valdyti, matavimas yra neišvengiamas. Yra puikių pavyzdžių, kai, atrodo, neišmatuojamų ir kiekybiškai nenusakomų objektų požymių kiekybinis vertinimas padėjo išspręsti iki tol neišsprendžiamas problemas. Bet pakankamai daug yra ir pavyzdžių, kai tas kiekybinis vertinimas jas ir sukėlė. Taip pat, puikių. Nuo ko tai priklauso?
Tai sudėtingas klausimas.
Gintautas Tamulaitis. Einšteino teorija mokslinių publikacijų vertinimo praktikoje
Alfredas Račkauskas. Mokslinių tyrimų kokybė Lietuvos mokslo politikos kontekste
Kai tik pradedama kalbėti apie mokslą ar studijas, neišvengiamai girdime minint kokybę. Apstu pasakymų „gerinti kokybę”, „užtikrinti kokybę”, ,,prastėjanti kokybė” ir panašių. Štai naujuoju Mokslo ir studijų įstatymu siekiama sukurti prielaidas reikalingas esminiam mokslo ir studijų kokybės šuoliui aukštyn. Anot Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkės, nors mokslinių tyrimų finansavimas per šalies nepriklausomybės dvidešimtmetį išaugo dvigubai, padidėjo mokslininkų skaičius bei pretenduojančiųjų jais
Rimas Norvaiša. Žurnalų cituojamumo rodiklio vaidmuo publikuojant ir vertinant mokslo darbus
Akademinei bendruomenei gerai žinomas žurnalų cituojamumo rodiklio vaidmuo vertinant atskirus mokslo darbus ir jų autorius. Žurnalų cituojamumo rodiklio vaidmuo yra ne mažiau svarbus ir mokslo darbų publikavimo sistemoje. Sistemoje, kuri, greta akademinės bendruomenės, kaip mokslo darbų autorių bendruomenės, taip pat apima mokslines bibliotekas ir komercines leidyklas.
Vygintas Gontis. Ką apie finansų krizę Baltijos valstybėse nutyli bankų analitikai
2008 metais prasidėjusi ir visą pasaulį sudrebinusi finansų krizė dar ilgai bus karščiausių diskusijų tema. Apie jos priežastis ir skaudžias pasekmes rašo ir diskutuoja žymiausi ekonomistai, Nobelio premijos laureatai, žurnalistai ir politikai.
Nuorodos: Straipsnis gontis.eu svetainėje.Tyrimas „Mokslo ir verslo lūkesčių įvertinimas“
Lietuvoje šiuo metu verslo investicijos į MTEP yra labai mažos ir sudaro tik apie 20 procentų visų investicijų. Tiesioginis verslo ir mokslo žmonių bendravimas ir keitimasis informacija panaudojant IT technologijas gali ir turi padėti spręsti sąveikos deficito problemą. Įgyvendinant projektą „Mokslas verslui ir visuomenei“ (Nr. S-VP2-1.4-ŪM-03-K-01-019) yra atliekamas mokslinis tyrimas “Paslaugų teikėjų ir gavėjų (mokslo ir verslo) lūkesčių įvertinimas“.
Vincentas Lamanauskas. MOKSLINĖS PRODUKCIJOS VERTINIMAS: ORIGINALUMO PAIEŠKOS AR PAPRASTAS KOPIJAVIMAS
Mokslą kuria, tiesas atranda žmonės, gyvenę tam tikroje epochoje, augę ir brendę tam tikroje mokslinėje bei ideologinėje tos visuomenės sukurtoje aplinkoje, todėl mokslininko ir jo atrastų mokslo tiesų negalima atsieti nuo laikotarpio, nuo visuomenės
Juozas Vaitkevičius
Vietoj įvado
Lietuvoje vykdoma mokslo ir studijų reforma pagrįstai kelia tam tikrų abejonių. Neteisinga būtų teigti, kad reforma kaip tokia nereikalinga. Kita vertus, bet kokios skubotos, prastai parengtos reformos neduoda laukiamų rezultatų. Neretai praranda laiko, neatliekami kiti svarbūs darbai. Neefektyviai panaudojami ir kiti resursai, pvz., žmogiškasis potencialas. Neretai galima stebėti, kad mokslo potencialas, pirmiausia žmonės, nukreipiami vykdyti antraeiliams darbams, kurių naudingumas kelia abejonių. Kaip pavyzdį galima paminėti aukštojo mokslo ir studijų institucijų vidinį studijų programų vertinimą. Neretai tai daroma tam, kad reikia (kažkas reikalauja), ir taip, kaip reikia. Net Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) pastebėjo, kad silpnos institucijos paprastai savianalizes pateikia labai „gražias“, kur tikrovė praktiškai „užpudruojama“ storu pasitenkinimo sluoksniu („pas mus viskas ir taip gerai“). Tuo tarpu stipresnės institucijos, priešingai, kur kas kritiškesnės ir savianalizėse nurodo daug daugiau spręstinų problemų. Viena iš svarbių mokslo vertinimo sričių yra mokslinės publikacijos. Per visą laikotarpį po 1990 metų Lietuvoje taip ir nenusistovėjo bent kiek aiškesnė ir skaidresnė sistema. Nors drąsiai galima teigti, kad daug švietimo srities modelių tiesiog aklai kopijuojama iš vadinamųjų Vakarų, net gerai neįsigilinus. Be to, kam gaišti laiką ir gilintis. Ne tokiu lygmeniu daug kas daroma paviršutiniškai. Juk peržengėme 2010 m. slenkstį. Šie metai svarbūs ta prasme, kad baigiasi dar 2000 m. Lisabonos strategijoje nustatytas terminas įvairiems uždaviniams įgyvendinti. Minėtoje strategijoje buvo iškeltas ambicingas siekis iki 2010 metų Europą paversti konkurencingiausiu pasaulio regionu. Moksliniams tyrimams buvo numatyta skirti net 3 proc. Europos bendrojo vidaus produkto. Jau dabar aišku, kad šie tikslai nebus pasiekti, ir apskritai, neaišku kada bus pasiekti.
Nuorodos: Lamanausko blogas.Diskusijos apie šalies mokslo ir studijų problemas, skirtos LMS dvidešimtmečiui paminėti, pranešimai
S. Bačkaitis. Apie Lietuvos mokslo reformą.
B. Kaulakys. Dėl būtinybės grįžti į tikrąjį mokslo ir studijų raidos kelią
„Studentų pasipriešinimas” – už permainas aukštajame moksle ir nacionalinį studentų sukilimą!
Vygintas Gontis. Už teisę dirbti mokslinį darbą Lietuvoje
R. Norvaiša. Kas yra matematika?
Bronius Kaulakys. Mokslas ir studijos. Pasiekimai ir galimybes.
Vygintas Gontis. Dėsninga infliacija
Šiuos beveik teorinius samprotavimus noriu pasiūlyti visiems, kurie nėra abejingi kaistančioms diskusijoms tolesnės Lietuvos ekonomikos raidos klausimais. Būsiu labai dėkingas visiems, kurie šiuose samprotavimuose įžvelgs klaidų, netikslumų ar principinių problemų. Dar labiau norėčiau rasti bendraminčių, kurie žiniomis ir giliu ekonomikos procesų supratimu prisidėtų prie teisingesnio mūsų šalies ekonominės raidos aiškinimo. Mums visiems yra būtinas gilesnis vykstančių procesų suvokimas, nes tolesnės ekonominės plėtros sąlygomis sutiksime vis daugiau konkurentų, kurie formuos mūsų šalies žmonių ir politikų klaidingą požiūrį į šiuos procesus. Galima sakyti, kad tokie mėginimai jau yra prasidėję, ir vis daugiau tenka girdėti abejotinos kokybės Lietuvos ekonomikos raidos vertinimų.