JAV Vašingtono valstijos universitete dirbantis lietuvis Paulius Grivickas savo kailiu patyrė, kad Lietuvos valdžios deklaruojamas siekis susigrąžinti į tėvynę emigravusius jaunus mokslininkus tėra tuščias šūkis.

36-erių fizikos mokslų daktaras P.Grivickas neslepia nusivylimo. Skaudi patirtis, įgyta bendraujant su mūsų krašto mokslo politikos formuotojais, 13 metų užsienyje gyvenantį mokslininką veikiausiai paskatins savo teises ginti teisme.

Atsisveikino su kolegomis.

Prieš metus lankydamasis Lietuvoje P.Grivickas sužinojo apie Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pradedamą administruoti naują programą, supaprastintai vadinamą Visuotinės dotacijos priemone. Iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų finansuojamos programos jaunų ir patyrusių mokslininkų tyrimams Lietuvoje numatoma paskirstyti apie 100 mln. litų. Siūlomos patrauklios sąlygos paskatino JAV dirbantį mokslininką išmėginti jėgas ir gimtinėje. LMT pateiktas P.Grivicko projektas 2010 birželio 1 dieną pateko tarp 52 patvirtintų darbų. "Atsisakiau 58 tūkst. JAV dolerių metinio kontrakto su Vašingtono valstijos universitetu, pranešiau savo darbdaviams, kad paliksiu darbovietę iki rugsėjo, todėl nebepateikiau paraiškos darbo vizai JAV pratęsti. Dėl sprendimo grįžti į Lietuvą mano žmona atsisakė siūlomos doktoranto vietos JAV", - LŽ sakė P.Grivickas. Džiugią žinią jis pasakojo pranešęs kitiems savo grupės nariams, drauge dirbusiems rengiant projektą, ir gavęs jų patvirtinimą dėl tolesnio bendro darbo.

Žinia šokiravo

Tačiau euforija dėl naujo darbo tėvynėje tetruko mėnesį. Liepos 1-ąją iš Vilniaus atskriejo lakoniška žinia, kad P.Grivicko pateiktas projektas finansuojamas nebus. "Buvau šokiruotas dėl šios informacijos ir negalėjau tuo patikėti", - savo būseną apibūdino mokslininkas. LMT darbuotojus jis paragino kuo skubiau motyvuotai paaiškinti sprendimo, darančio neigiamą įtaką tiek paties fiziko, tiek kitų žmonių karjeroms bei asmeniniams gyvenimams, priežastis. LMT atstovai atsakė, kad minėtos programos vykdymo priežiūros komitetas ir Finansų ministerija nustatė, jog konkurso metu pirmenybė jauniesiems mokslininkams negalėjo būti teikiama, nes tai nenumatyta konkurso dokumentacijoje. Kitaip tariant, LMT pripažino pati padariusi klaidą. "Užsienio patirtis man aiškiai sako, kad toks dalykas dar nėra teisinis pagrindas anuliuoti dalį konkurso rezultatų. Peršasi mintis, kad LMT paprasčiausiai dangsto savo biurokratinio darbo klaidas", - teigė P.Grivickas. Be jo, šis "apmaudus nesusipratimas" palietė tris jaunus mokslininkus iš Lietuvos. Iš nugalėtojų sąrašo LMT išbraukė vieną fizikos ir du biomedicinos srities projektus.

Nemalonios nuosėdos Vakar LŽ kalbintas LMT Mokslo finansavimo departamento direktorius Eugenijus Stumbrys neslėpė, kad ši istorija paliko tam tikrų nemalonių nuosėdų. "Mūsų norai ir ketinimai paskatinti jaunus mokslininkus buvo geri. Tačiau procedūros buvo aprašytos ne iki galo, dėl to atsidūrėme tikrai nepatogioje padėtyje. Dabar tai ištaisyta", - sakė E.Stumbrys. Departamento vadovas tikino, kad, stengiantis apie pasikeitimus informuoti kuo operatyviau, visi keturi "nukentėjusieji" ar jų įgalioti asmenys buvo pakviesti į LMT. "Tuo metu oficialaus sprendimo dar nebuvo, nes procedūrų karuselė sukasi lėčiau. Tam tikrą nepasitenkinimą gal sukėlė tai, kad žinią pranešėme žodžiu. Tačiau stengėmės įspėti, kad žmonės nepradėtų planuoti", - aiškino E.Stumbrys. Pasak jo, iš viso konkurse dalyvavo 11 jaunų mokslininkų, septyniems jų finansavimas buvo skirtas. "Konkurencinėje kovoje jie laimėjo kaip lygiaverčiai partneriai, o ne dėl savo jauno amžiaus. Tai iš dalies rodo ir tų keturių atmestų projektų lygį", - teigė E.Stumbrys.