Lietuvos rytas
Grafeno ir žmogaus smegenų tyrimams Europos Komisija skyrė po milijardą eurų
Europos Komisija (EK) paskelbė dvi prioritetines ateities technologijų bei mokslo sritis, kurios per artimiausius dešimt metų sulauks didžiausio finansavimo. Taigi, tie, kurie madingai keiksnoja Europą, gali pradėti keikti save, kad užsiima ne ta sritimi. Mokslininkai, ieškantys sprendimų, kaip tvirčiausią pasaulio medžiagą – grafeną – iš laboratorijų perkelti į realybę, ir studijuojantys mažiausiai ištirtą žmogaus organą – smegenis, artimiausią dešimtmetį Europa nesiskųs. Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.
Buvęs universiteto rektorius B. Juodka nebijo susitepti Seime
Ką tik baigęs Vilniaus Universiteto rektoriaus kadenciją profesorius Benediktas Juodka veikiausiai neturės laiko atsikvėpti. 44 metus akademinei veiklai atidavęs žmogus rektoriaus kėdę keičia į Seimo nario.
Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.Vaclovas Kubilius. Studentų rotacija aukštosiose mokyklose – skatinimas blogiau mokytis
Dabartiniu metu aukštosiose mokyklose besimokančius studentus mokėjimo už studijas požiūriu grubiai galima suskirstyti į besimokančius valstybės finansuojamose (VF) vietose ir valstybės nefinansuojamose (VN) vietose t. y. mokančius už mokymą pilną kainą.
Studento perėjimas iš VF vietos į VN vietą ir atvirkščiai vadinamas rotacija. Jos tvarką numato Mokslo ir studijų įstatymas (MSĮ). Apie šią tvarką ir norime pasamprotauti.
Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.Į aukštųjų mokyklų Tarybas - antras studentų atstovas
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) vienbalsiai pritarė siūlymui įtraukti į aukštųjų mokyklų Tarybas antrą studentų atstovą. Iki šiol Mokslo ir studijų įstatymas Tarybose numatė tik vieną studentų deleguotą atstovą. Sustiprinti studentų atstovavimą aukštosiose mokyklose nusprendė Seimo darbo grupė, kuri formavo naują Įstatymo projektą. Antrasis atstovas taip pat būtų skiriamas studentų, tačiau ne iš aukštosios mokyklos vidaus.
Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.Aukštųjų mokyklų autonomiją sustiprinti gali tik akademinės bendruomenės branda
Seime vykusioje konferencijoje „Aukštųjų mokyklų autonomija: sąvoka ir jos taikymas šiandienos kontekste“ konstatuota, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės neišnaudoja autonomijos teikiamų galimybių.
Apie institucinę aukštųjų mokyklų autonomiją pranešimą skaitęs Europos universitetų asociacijos Valdymo, autonomijos ir finansavimo departamento vadovas Thomas Estermann, išskyrė keturias autonomijos dimensijas: finansinę, organizacinę (valdymo), personalo valdymo bei akademinę.
Nuorodos: Visas pranešimas lrytas.lt.Mokslo ir meno finansavimas priklausys ir nuo pasiektų rezultatų
Mokslo ir meninės institucijos veiklų finansavimas susidės iš dviejų dalių - viena jų bus stabili, o kita priklausys nuo pasiektų rezultatų.
Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.V.Daujotis. „Moksliška“ pinigų plovykla: lietuviškas neoliberalizmas ir nauja viešoji vadyba
Aukštojo mokslo pavertimo tik priemone gauti pelną iniciatoriai, pristatydami savo reformos planus, naudojo vien tik laisvosios rinkos retoriką. Tiesa, priešingai oratorių lūkesčiams, ji ne tiek padėjo pastiprinti argumentus būsimos reformos naudai, kiek negailestingai apnuogino jos iniciatoriams nesvetimas elementaraus išsilavinimo spragas.
Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.Quo vadis, ministre?
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) remiamos Tarptautinės mokinių vertinimo programos tyrimas (OECD PISA 2009) sukėlė nemažai diskusijų, bet dar daugiau paliko neatsakytų klausimų apie pagrindinio ugdymo būklę Lietuvoje. Tuo metu, kai visose šalyse intensyviai analizuojami šio tyrimo rezultatai ne tik pasaulio, bet ir nacionalinio lygmens kontekste (lyginama ir vertinama situacija šalies regionuose), Lietuvoje apsiribojama tik bendros statistikos paskelbimu, na dar eina kalbos, kad viena kita galva švietimo ministerijoje nusiridens.
Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.Gyvulininkystės mokslas miršta tyliai
Motyvuojant sunkia aukštosios mokyklos ekonomine situacija atleidimo iš darbo nuo šių metų spalio 31 d. lapeliai yra įteikti keturiems Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto dėstytojams. Visi šie žmonės - toli gražu ne pensinio amžiaus.
Tačiau akademijos bendruomenė triukšmo dėl to nekelia – nevyksta nei piketai, nei kolegas palaikančiųjų parašų rinkimo akcijos.
Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti aukštųjų mokyklų autonomiją
Parlamentarų grupė parengė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti aukštųjų mokyklų autonomiją.
„Šiuo projektu siekiame, kad būtų įgyvendintas akademinės laisvės principas, kad joks ministras ar Aukštojo mokslo taryba negalėtų kištis formuojant aukštosios mokyklos savivaldos organus. Taryba, kuri vykdo kontrolės ir priežiūros funkcijas ir kurios paskirtis - užtikrinti aukštosios mokyklos atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei, negali vykdyti ir aukštosios mokyklos valdymo funkcijų. Todėl siūlome įtvirtinti Tarybos, kaip priežiūros organo, statusą, o senatą - kaip aukščiausią aukštosios mokyklos savivaldos organą“, - sako įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs „darbietis“ Vydas Gedvilas.
Nuorodos: Visas straipsnis www.lrt.lt.Jaunimui - raginimai tapti mokslininkais
Lietuvoje pradedamas įgyvendinti projektas, skatinantis jaunimą rinktis mokslininko profesiją. Atsakymus į klausimus, kokį darbą dirba mokslininkas, kokių gebėjimų ir žinių reikia įgyti mokykloje, kad galėtum siekti tyrėjo karjeros mokiniai ras apsilankę pas juos atvykusioje mobilioje mokslo laboratorijoje.
Šio projekto idėja - plėtoti kūrybines mokinių galias, atskleisti ir ugdyti talentus, formuoti mokslinę pasaulėžiūrą - kilo Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centre.
Pasak projektą įgyvendinančio centro direktoriaus Algirdo Sakevičiaus, vienas Europos Sąjungos siekių - skatinti jaunimą rinktis mokslininko, tyrėjo kelią, todėl buvo sumanyta įkurti kelias mobilias laboratorijas, kurios keliautų po mokyklas.
Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.Ne visiems studentams PSD priskaičiuotas teisėtai
Netylant kalboms apie privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) į Lietuvos studentų atstovybių sąjungą (LSAS) plūsta studentų klausimai ir skundai dėl priskaičiuotų PSD įmokų.
Daugiausia klausimų sulaukiama dėl PSD taikymo studentams, kurie yra sustabdę studijas ar išėję akademinių atostogų, studijuoja ne Lietuvoje ar ištęstine studijų forma. Nemaža dalis besikreipiančių studentų pažymi, kad PSD yra priskaičiuotas nepagrįstai.
„Visuomenė nebuvo tinkamai informuota apie PSD taikymą, todėl daug kam reikalavimas susimokėti šį mokestį buvo netikėtas, o tai įnešė labai daug sumaišties. Studentai turi atidžiai įvertinti jiems priskaičiuotą PSD sumą ir atkreipti dėmesį, kada PSD jiems iš tiesų gali būti taikomas. Į LSAS kreipiasi ir tokie studentai, kuriems priskaičiuota suma yra klaidinga. Tokie atvejai pasitaiko, jei studentų duomenys nėra pateikti ligonių kasoms, jei studentas studijuoja ne Lietuvoje arba yra akademinėse atostogose“, – įspėja LSAS prezidentas Arūnas Mark.
Nuorodos: Visas straipsnis www.lrytas.lt.Aukštojo mokslo reformos kvailystes dangsto sovietinė-gebelsinė propaganda
Dabartinę reformuojamųjų būseną apibūdina posakis – ir šuo kariamas pripranta. Neturėdama daugiau kuo pasigirti, A.Kubiliaus Vyriausybė šią aukštojo mokslo būseną pristato kaip reikšmingiausią savo darbą. Švietimo ir mokslo ministerija nenuilstamai raportuoja apie savo reformos laimėjimus. Pranešimų turinio ir realybės palyginimas rodo, kad ministerija, dangstydama reformos fiasko, griebėsi sovietinės ir gebelsinės propagandos metodų.
Sovietinė propaganda skelbdavo apie nuolat viršijamus sovietinės ekonomikos penkmečių planus, bet propaganda neprikėlė ekonomikos. Gebelsinė propaganda karo pabaigoje irgi intensyviai trimitavo, kad hitlerinės Vokietijos pergalė neišvengiama – ją pasiekti padės tuoj tuoj pasirodysiantis slaptas ginklas.
2010 metų priėmimui į aukštąsias mokyklas – nauji programų kodai
2010 m. studentai bus priimami į naujai žymimas studijų programas. Aukštosios mokyklos baigia perkoduoti studijų programas pagal naują, lankstesnį studijų klasifikatorių, kurį taikant bus galima teikti žymiai daugiau nei iki šiol kvalifikacinių laipsnių.
Vėliausiai iki šių metų pabaigos naujai koduotos programos bus pertvarkytos pagal atnaujintus bendruosius reikalavimus studijų programoms. Reikalavimų projektą Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi ir pateikusi svarstyti akademinei bendruomenei. Nauji bendrieji reikalavimai leis aukštosioms mokykloms lanksčiau organizuoti studijas, o studentams – rinktis gretutinę studijų kryptį.
Valstybė finansuos beveik 19 tūkst. pirmakursių studijas
Valstybė ketina finansuoti beveik 19 tūkst. 2010 metais priimtų pirmakursių studijas - tai yra 2 tūkst. mažiau negu pernai.
Švietimo ir mokslo ministerija pirmadienį pranešė, kad finansuoti ketinama 9,7 tūkstančių studentų universitetuose ir 9,2 tūkstančio kolegijose.
2009 metais po priėmimo į aukštąsias mokyklas valstybės finansuojamų pirmakursių skaičius siekė 20,9 tūkst. - 11,6 tūkst. universitetuose ir 9,3 tūkst. kolegijose. Pastarosiose buvo numatyta 10 tūkst. nemokamų vietų, tačiau neatsiradus pakankamai norinčiųjų, 700 krepšelių liko neišdalinti ir vėliau iš jų buvo mokamos stipendijos gabiausiems meno programų studentams.
Nuorodos: Visas straipsnis www.lrytas.lt.Mokslo tyrimų projektams - daugiau nei 120 mln. litų
Pirmą kartą Lietuvoje bus finansuojami pačių mokslininkų inicijuoti daugiamečiai tyrimai, padengiant visas jų įgyvendinimui reikalingas išlaidas. Tam pagal Visuotinės dotacijos (Global Grant) priemonę numatyta skirti 120 mln. 234 tūkst. litų. Tikimasi, kad šios lėšos sustiprins Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą ir padės įsitvirtinti gabiausiems jauniems mokslininkams.
Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.Švietimo ministerija: nors ir nežmoniškai, bet kitoniškai
Pakeitęs Mokslo ir studijų įstatymą, Seimas sukėlė galvos skausmą Konstituciniam teismui. Jis vėl ir vėl yra priverstas aiškinti, kur ribojama aukštųjų mokyklų autonomija, aiškinti aukštosios mokyklos atskaitomybės ir atsakomybės visuomenei sąsajas. Premjeras buvo priverstas sudaryti darbo grupę, kuri turėtų pasiūlyti pataisas naujai priimtam „reformistiniam“ Mokslo ir studijų įstatymui, kad Lietuva neišsiskirtų iš kitų Europos Sąjungos šalių savo noru kištis į aukštųjų mokyklų akademinę laisvę. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijai – nė motais
Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.Socialdemokratai siūlo Mokslo ir studijų įstatymą rašyti iš naujo
Opoziciniai socialdemokratai siūlo Mokslo ir studijų įstatymą rašyti iš naujo, nes vasarą Seimo priimtame įstatyme, pasak jų - begalė trūkumų ir prieštarų Konstitucijai.
Siekdami, kad dabartinė pavasarį įsigaliojusi įstatymo redakcija nustotų galioti, socialdemokratai paskelbė siūlysiantys Seimui dėl viso įstatymo konstitucingumo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), tokiu atveju įstatymo galiojimas sustabdomas.
„Galime aiškiai pasakyti - Konstitucinis Teismas savo doktrinoje labai tiksliai išdėstė aukštosios mokyklos autonomiją, ir kas yra gerai besimokantis studentas, ir kaip valstybė turi garantuoti jiems mokslą. Kreipsimės į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ji pareikalautų, iš Vyriausybės ir švietimo ministro, kad jie kuo greičiau pateiktų, kaip taisys trūkumus“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.
Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.Nemokamas mokslas - valstybės užsakymu studijuojantiems piliečiams
Valstybinėse aukštosiose mokyklose nemokamas mokslas garantuojamas piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu, tenkinant jos nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, ir kurių mokymasis atitinka įstatymu nustatytus gero mokymosi kriterijus. Tokį savo nutarimo dėl valstybės ir savivaldybių biudžetų rodiklių nuostatų išaiškinimą penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
KT teigimu, įvertinus visuomenės ir valstybės poreikius, valstybės finansines galimybes, tais atvejais, kai atskirų sričių (krypčių) specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose, valstybės užsakymu valstybės biudžeto lėšomis jie gali būti rengiami ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose. Tokiu atveju valstybė privalo garantuoti, kad valstybės lėšomis bus apmokėtos tokių specialistų mokymosi (studijų) išlaidos, jeigu jų mokymasis atitiks įstatymo nustatytus gero mokymosi kriterijus.
Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.Mokslo ir verslo sąjunga Lietuvoje – ne utopija?
Lietuvos studentų atstovai palaiko demonstracijas dėl aukštojo mokslo Latvijoje
Seimas nepritarė siūlymams studentus rotuoti kasmet
Nenusilenkei valdžiai – kaltink save
Ar Lietuvoje ne per daug bažnyčių?
Mokslo ir studijų įstatymas – valstybės pinigų švaistymas vėjais
Aukštojo mokslo reformai reikalinga reforma
Studentų ateitis skęsta miglose
Ką pasakė ir ką nutylėjo Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai Šiauliuose
Valdžiai nesiderant su dėstytojais, šie ruošiasi streikams
Švietimo darbuotojai vėl prakalbo apie streikus
Švaistūnai išskrido į Čikagą
Reformų nenorinčiuose Italijos universitetuose klaidžioja komunizmo šmėkla (nuotraukos)
B.Gatesas reikalauja reformuoti švietimą, kitaip JAV praras pasaulinį pranašumą
R. Šimašius. Aukštajam mokslui - laidotuvių maršas
Studentų atstovybių sąjunga aukštojo mokslo reformai surengė šermenų inscenizaciją. Ne be reikalo. Dar daugiau – Vyriausybė aukštojo mokslo reformą palaidojo ne tik ir ne tiek dėl nepertvarkytos rektorių rinkimo tvarkos, o ir dėl gerokai svarbesnių dalykų: palaimintu įstatymo projektu užkonservuota dabartinė ydinga studijų finansavimo sistema ir aukštojo mokslo bendro administravimo sistema.
Daug kas norėjo reformos, kuri atneštų pokyčius ir geresnį aukštąjį mokslą. Vieni – tokie kaip grupė „Kitas pasirinkimas“ – norėjo tokios reformos, kuri pažabotų mokyklų savivalę, leistų griežčiau kontroliuoti ir tvirčiau administruoti aukštąjį mokslą. Kiti – tokie kaip Grupė už Aukštojo mokslo reformą – tokios reformos, kuri studentą padarytų svarbiu, atneštų konkurencijos vėjų į aukštąjį mokslą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas įrodinėjo, kad aukštąjį mokslą išgelbėtų tik konkurencija.
Nuorodos: Visas straipsnis portale lrytas.lt.Naujos duobės aukštojo mokslo reformų kelyje
Neseniai paskelbtas Lietuvos mokslo ir studijų įstatymo projektas sukėlė ne tik akademinio sluoksnio atstovų, bet ir visuomenės griežtas, audringas ir prieštaringas reakcijas. Daugelį tų, kurie tikėjosi rimtų ir esminių aukštojo mokslo ir akademinės kultūros permainų, šis projektas akivaizdžiai nuvylė...
Nuorodos: Visas straipsnis.Laukti aukštojo mokslo reformos gali tekti dar pusmetį
Su aukštojo mokslo pertvarka susijusių nacionalinių teisės aktų rengimas gali užtrukti dar pusmetį. Tai susitikime su iniciatyvinės piliečių grupės „Už kokybišką ir sąžiningą mokslo ir studijų sistemą“ nariais pareiškė Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas...
Nuorodos: Visas straipsnis.Antanas Seibutis. Biržų muziejus savo mokomąsias programas pristatė knygelėje
Biržų krašto muziejus „Sėla“ išleido naują leidinį gana intriguojančiu tikru „biržietišku“ pavadinimu „I lipdžio..., i verpio..., i da viskų užrašio...“. Taip įdomiai ir originaliai pavadintoje knygelėje yra pateikiama medžiaga apie edukacines programas, vykstančias muziejuje „Sėla“ ir kai kuriose Biržų rajono mokyklose...
Nuorodos: Visas straipsnis.Socialiai atsakingiems darbdaviams - universiteto apdovanojimai
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, daugiau nei dešimtmetį rengiantis mokymus verslininkams, tradiciškai apdovanojo įmones, šiais metais daugiausia dėmesio skyrusias savo darbuotojų ugdymui. Už socialiai atsakingą požiūrį į verslą ir darbuotojų mokymus jau penktąjį kartą apdovanotos aštuonios Lietuvos įmonės.
Nuorodos: Visas straipsnis.Lietuviai už mokslą mokėti nelinkę
Beveik trečdalis apklaustų Lietuvos gyventojų nesutiktų mokėti už studijas aukštojoje mokykloje, antra tiek - studijoms finansuoti skirtų tik nedidelę pinigų sumą - iki 500 litų už semestrą...
Nuorodos: Visas straipsnis.Tomas Daugirdas. Kokia galia – žinojimas?
Neverta įrodinėti banalios tiesos, kad šiandien Lietuvoje kuriame žinių ar žinojimo visuomenę. Šiuo keliu eidami tikimės tapti modernaus, pirmaujančio pasaulio dalimi.
Kita vertus, tampa vis akivaizdžiau, kad žinojimą iškeliant kaip žmonių tikslą, keičiasi žinojimo prigimtis, žmogaus gyvenimo tikslai ir pobūdis...
Seime pritarta studentų raginimui atlikti šalies universitetų auditą (1)
Kaip šalies universitetai panaudoja studentų rėmimui skiriamas valstybės lėšas, siūloma patikrinti 2007–2008 metų valstybinių universitetų finansiniu auditu. Apie tokį sprendimą Lietuvos studentų sąjungą (LSS) informavo LR Seimo Audito komitetas...
R. Valatka, Pasakų šalis – direktorių Lietuva
Ne karščiausia, bet Lietuvos esmę vienu sakiniu atskleidžianti kukli žinia: vos tik Vyriausybė leido didinti mokslininkų algas, institutų direktorių algos padidėjo du, tris, o kai kur beveik ir keturis kartus.
Nuorodos: R. Valatkos komentaras lrytas.lt.