LMS
LIETUVOS MOKSLININKŲ SĄJUNGOS TARYBOS VEIKLOS ATASKAITA 2012.04.21 – 2014.05.10
Lietuvos mokslininkų sąjungos XII suvažiavimas
Dėl visuotinės dotacijos priemonės vedimo tvarkos
Lietuvos mokslininkų sąjunga parengė siūlymus dėl Visuotinės dotacijos priemonės vedimo tvarkos, kviečiame susipažinti.
LMS XI suvažiavimo dokumentai
Kviečiame susipažinti su XI Lietuvos mokslininkų sąjungos suvažiavimo dokumentais: protokolu ir pareiškimu.
LIETUVOS MOKSLININKŲ SĄJUNGOS PAREIŠKIMAS
LAMPSS ir LMS KREIPIMASIS DĖL MOKSLO TYRIMO ĮSTAIGŲ RESTRUKTŪRIZACIJOS BEI MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO PROJEKTO
LAMPSS dokumentai įteikti Seimui ir Vyriausybei
V. Gontis. Skundas Seimo kontrolierių įstaigai dėl Lietuvos mokslo tarybos darbo nutraukimo
2008 m. sausio 23 d. Seimo kontrolierių įstaigai įteikėme skundą dėl neteisėto Lietuvos mokslo tarybos darbo nutraukimo ir netinkamo LMT pirmininko pareigų vykdymo, pažeidžiant Seimo patvirtintus LMT nuostatus. Kadangi Seimo kontrolierius R. Valentukevičius skundą nagrinėti atsisakė ir perdavė jį Vyriausybei, o Lietuvos mokslo taryba ir Švietimo ir mokslo ministerija tinkamai nepaaiškino dėl teisės aktų pažeidimų ir LMT veiklos nutraukimo, manome, kad vienintelė galimybė spręsti problemas yra viešumas. Skelbiame visų institucijų atsakymus į V. Gončio skundą Seim
LMS raštas Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo projekto
Projektas. Lietuvos mokslininkų sąjungos pastabos Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo projektui
Plėtojant
Lietuvos mokslo ir studijų
teisinę bazę dar 1991metais buvo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas,
kuris
suformavo visai naujus akademinės veiklos savivaldos ir valstybinio
reguliavimo
teisinius pagrindus. Šis įstatymas nuosekliai jungė
įvairiose institucijose
vykdomus mokslinius tyrimus ir studijas į vieningą sistemą, suteikdamas
svarbiausius sistemos reguliavimo svertus Lietuvos Respublikos Seimui,
Vyriausybei ir jos institucijoms: Švietimo ir mokslo
ministerijai bei Mokslo ir
studijų fondui. Šis įstatymas savo nuoseklumu ir kokybe
pralenkė daugelį kitų
naujai atsikūrusioje valstybėje paskubomis kurtų įstatymų. Tai liudija
ir tai,
kad jo pagrindu ištisą dešimtmetį buvo plėtojama
mokslo ir studijų teisinio
reguliavimo bazė, vykdoma mokslo ir studijų sistemos reforma pagal
Pasaulio ir
Europos tendencijas, o pats įstatymas visą dešimtmetį
išliko be pakeitimų, nors
valstybės institucinė ir teisinė sistema buvo sparčia keičiama. Mokslo
ir
studijų įstatymas paliko neišspręstomis verslo ir mokslo
sąveikos bei darbo
rinkos ir rengiamų specialistų derinimo problemas, kadangi jos turėjo
būti
daugiau sprendžiamos mokesčių ir darbo įstatymų pagrindu. Galima
sakyti, kad
įstatymas dalinai skatino mokslo ir studijų sistemos uždarumą, tačiau
dar
labiau sistemos uždarumą skatino menkas visuomenės, verslo ir politikų
domėjimasis mokslu ir studijomis. Nepakankamas sistemos finansavimas
sukūrė
įtampas ir pačios mokslo bendruomenės viduje, paskatinusias dar didesnį
sistemos uždarumą ir keletą neapgalvotų reformos žingsnių. Didesnius
sistemos
prieštaravimus paskatino 2000 m. priimtas
savarankiškas Aukštojo mokslo
įstatymas, sukūręs alternatyvų reguliavimą veikiančiam labiau
suderintam Mokslo
ir studijų įstatymui. Blogiausia, kad Aukštojo mokslo
įstatymas sukūrė ir
paskatino ženklius mokslo ir studijų institucijų finansinės ūkinės
veiklos
savarankiškumo apribojimus. Mūsų nuomone, tolimesnės
reformos planuojamos ir
vykdomos be būtinos nueito kelio ir pasekmių analizės, tinkamai
neatsižvelgiama
ir į kitų artimų valstybių, taip pat vykdžiusių mokslo ir studijų
reformas,
patirtį.
Mokslo institucijų kreipimasis: Būtina žymiai padidinti mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus
Pritardamos Lietuvos mokslininkų sąjungos iniciatyvai, mokslo institucijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ragindamos numatyti 2008 m. valstybės biudžete 230 mln. litų asignavimų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams didinti. Pradinis LMS tarybos siūlymas buvo numatyti ne 230, bet 300 mln. litų, tačiau tam pasipriešino Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Eugenijus Butkus, cituojame:
"reikia pateikti realius skaičius, t.y. derinti su ŠMM numatomu 60% atlyginimų didinimu nuo 2008 m. Žinoma, galima nurodyti bet kokias sumas, kokios tik šauna į galvą, kad ir milijardą Lt, neprisiimant jokios atsakomybės ir toliau likti be nieko, prisimenant kai kurias iniciatyvas praeitais metais. LMT vis tik yra valstybės įstaiga, o ne visuomeninė organizacija ar pavienių asmenų pareiškimų vieta." Svarbiausia yra tai, kad vieningas mokslo institucijų kreipimais yra įteiktas.
LMS kreipimasis: tyrėjas – svarbiausia mokslo potencialo grandis
Vertinant šalių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) potencialą, tyrėjų skaičius yra svarbiausias intelektinių išteklių matas. Jis net geriau negu MTEP skiriamas finansavimas atspindi šalių mokslo potencialo galimybes, jo vaidmenį visos visuomenės raidai. MTEP finansavimą valingais sprendimais galima keisti gana sparčiai, o nauji tyrėjai yra ugdomi dešimtmečiais, prarasto potencialo atkūrimas reikalauja dar daugiau laiko. Todėl rūpestis šalies tyrėjais, jų socialine padėtimi, prestižu, darbo galimybėmis ir sąlygomis yra ne tik pačių tyrėjų interesas, bet ir visos visuomenės reikalas. Visos mūsų šalyje vykdomos mokslo ir studijų sistemos reformos pirmiausia turi būti įvertintos pagal jų poveikį tolesnei MTEP žmogiškųjų išteklių perspektyvai. Reformos, kurios vykdomos neatsižvelgiant į žmogiškųjų išteklių poreikį ir kokybę, grindžiamos ne objektyviais, o greičiau išgalvotais siekiais, kelia didelį pavojų Lietuvos mokslo ir studijų sistemos egzistencijai.