Neseniai teko stebėti vienos padorios kompanijos diskusiją apie žiniasklaidą, kurią išprovokavo Rimvydo Valatkos interpretacijos Šventojo Rašto temomis. Turbūt nereikia ir aiškinti, kokią reakciją sukėlė itin laisvai traktuojamos Evangelijos scenos. Ir, kaip visada tokiais atvejais, nešvengta įvairiausių siūlymų. Aišku, dauguma jų prasidėjo priešdėliu ,,ne-“ ir jie mažiausiai domina. Daug įdomesnės toje diskusijoje pasirodė mintys apie naujo, solidaus laikraščio steigimą Lietuvoje, kuris tarsi ir turėtų būti atsvara nekokį įvaizdį turintiems šiandieniniams spaudos leidiniams. Iš tiesų, mintyse palinksėjau ir aš, o kodėl gi ne? Juolab, kad ne vienas protingas žmogus teigia, kad dalis visuomenės jaučia kokybiškos žiniasklaidos poreikį, kas tarsi ir garantuotų naujajam leidiniui ir skaitytojų, prenumeratorių būrelį. Čia aš suabejojau. Ar tikrai? Ar tikrai ta dalis visuomenės, kuri yra nepatenkinta lietuviškos žiniasklaidos kokybe, prenumeruotų ar bent jau nuolat pirktų kitokį laikraštį – laikraštį, kuriame nedominuotų nusikaltimai, intrigos, neaiškios paskirties straipsniai ir įtartinos naujienos, kuriame tilptų įvairūs požiūriai, paliekant skaitytojui teisę susidaryti savo nuomonę iš pateikiamų faktų ir profesionalios analizės, o ne primygtinai brukant redakcijos nuomonę?