Kaip ir reikėjo laukti, Konstitucinis Teismas baigiantis gruodžiui paskelbė, kad kai kurie prieš pustrečių metų priimto Mokslo ir studijų įstatymo straipsniai prieštarauja Konstitucijai.

Nuorodos: Visas komentaras lrt.lt.

Šviesa – mums savaime suprantamas dalykas, kurios kilmė ir prigimtis išaiškinama dar mokyklos suole.  Fizikai optikos specialistai, tyrinėjantys šviesos savybes, pasakytų, kad toli gražu ne visos šviesos paslaptys įmintos ir ne visos galimybės išnaudotos.  Jaunas fizikas Julius Ruseckas, savo tyrimų objektu pasirinkęs  kvantinę optiką,  gavo finansinę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų dvejų metų trukmės podoktorantūros stažuotei – gilinimuisi į mokslo dar mažai pažintus  procesus.

Nuorodos: Visas straipsnis bernardinai.lt.

Lietuvoje vykstančiai aukštojo mokslo reformai lieka šie mokslo metai. Po jų, kaip žinia, vyks nauji Seimo rinkimai, kurie reikš visos reformos pabaigą. Po jų ateis kitas ministras, formuosis kitokia ministerija ir naujas artimos ateities scenarijus su politinio ir akademinio revanšo elementais, o gal net ir su visiška senosios sistemos restauracija.

Nuorodos: Straipsnis L. Donskio tinklaraštyje.

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti kandidatus į Aukštojo mokslo tarybos narius. Kandidatus gali siūlyti mokslo ir studijų institucijos, asociacijos, įstaigos, įmonės ir fiziniai asmenys, taip pat kandidatai gali siūlytis patys. Pretendentų anketų laukiama iki rugsėjo 20 d.

Nuorodos: Visas pranešimas Bernardinai.lt.

Nedideliame Suomijos miestelyje Espoo, esančiame į Vakarus nuo Helsinkio, Kirkkojarvi bendrojo lavinimo mokykloje – semestro pabaiga. Patyręs mokytojas ir mokyklos direktorius Kari Louhivuori ketina imtis kraštutinumų, vertinant suomių standartais. Vienas iš Kari mokinių, šeštaklasis Besartas, berniukas iš Kosovo, smarkiai atsilieka nuo bendraamžių, nepaisant milžiniškų mokytojo pastangų.

Nuorodos: Visas straipsnis bernardinai.lt.

Vyriausybė patvirtino tvarką, kuri leis nustatyti, kurie ministerijų ir kitų institucijų perkami tyrimai yra moksliniai. Ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų užsakomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbų pirkimo tvarkos aprašas reglamentuoja vieningą tokių darbų pirkimo tvarką.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.

Šių metų lapkričio 25 d. Prezidentūroje, dviejų dešimčių verslininkų apsuptyje, Prezidentė davė pylos keliems vargšams mokslininkams už tai, kad vykdoma mažai reikšmingų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, nevystomos aukštosios technologijos. „Aukštųjų technologijų sektorius yra mažas ir nedidėja. Lietuvos mokslo ir verslo politiką formuojančios institucijos privalo skatinti aukštųjų technologijų, inovacijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų plėtrą.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.

Mokslinės veiklos vertinimas kaip niekada tampa aktualus ir netgi itin aštrus klausimas, sukeliantis įvairių diskusijų. Gal ir nebūtų tokių aštrių diskusijų, jei tai nebūtų tiesiogiai susiję su mokslo ir studijų institucijų finansavimu. Kur pinigai, ten ir problemos. Jau esu rašęs apie mokslinės produkcijos vertinimą, trumpai aptaręs kitų šalių patirtį („Bernardinai.lt“, 2010–01–26).

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.

Gegužės antrojoje pusėje iš Lietuvos žiniasklaidos topų niekaip nepasitraukiant vyrui violetiniais drabužiais, pasaulio laikraščių pirmuosiuose puslapiuose mirgėjo kito vyro nuotrauka. Šis pasaulinio dėmesio objektas – amerikietis genetikas Craigas Venteris – su grupe savo laboratorijos mokslininkų jau daug metų dirbantis genų inžinerijos srityje. Na ir prisidirbo ponas C. Venteris taip, kad aiktelėjo visas pasaulis. „Žengtas žingsnis dirbtinės gyvybės sukūrimo link!“ – trimitavo žiniasklaida. C. Venteris iš pirmųjų puslapių išstūmė visus ir viską – ekologinę katastrofą Meksikos įlankoje, lėktuvo katastrofą Indijoje, Šiaurės Korėjos karinius nuotykius ir pasaulio galingųjų nuomonę apie juos, Europos vargus dėl Graikijos.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.

Lygiai prieš metus, banlandžio 30 dieną, Seimas priėmė ir patvirtino Mokslo ir studijų įstatymą. Per šį laiką akademinė bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnai ir visi tie, kuriems rūpi Lietuvos aukštojo mokslo ateitis, dalyvavo daugelyje diskusijų, vieni kitiems pateikė šimtus pasiūlymų. Prieštaringai nusiteikusieji – rengė akcijas, protestus, kitokiais būdais stengėsi sutrukdyti reformai ar bent sukelti abejonių ja. Tačiau nepaisant šių pastangų, reformai duotas postūmis ir ji kol kas sėkmingai juda į priekį.

Nuorodos: visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus, vadinamuosius slėnius, ir Jungtinių tyrimų programas prižiūrės tarptautinė slėnių stebėsenos grupė.

Grupės pagrindą sudarys įvairių sričių (mokslo, vadybos ir kt.) tarptautiniai ekspertai. Joje taip pat dirbs Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų, kitų įmonių, organizacijų specialistai. Vienas iš stebėsenos grupės sudarymo tikslų – vykstant slėnių steigimo procesams įvesti lėšų naudojimo priežiūrą, susieti slėnių ir programų finansavimą su veiklos vertinimo rodikliais.

Tarptautinį  konkursą šiai grupei sudaryti skelbia Mokslo ir studijų  stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).  

Konkurse galės dalyvauti fiziniai asmenys, privatūs ir viešieji juridiniai asmenys ar tokių asmenų grupės. Slėnių stebėsenos grupės nariai bus atrinkti 42 mėnesiams (3 metams ir 5 mėn.). Konkurso būdu atrinktą slėnių stebėsenos grupę tvirtins Švietimo ir mokslo ministerija, suderinusi su Ūkio ministerija.

Slėnių  stebėsenos grupė stebės ir vertins slėnių bei Jungtinių  tyrimų programų įgyvendinimą. Bus analizuojama, kaip siekiama užsibrėžtų tikslų, kaip vykdomi projektai, kokių rezultatų pasiekta. Valstybinei slėnių priežiūros tarybai, ES programų valdymo komitetui ekspertai teiks informaciją, konsultacijas, siūlymus, kokiomis kryptimis galima slėnių plėtra, taip pat siūlymus, padėsiančius priimti sprendimus dėl slėnių projektų tolesnio finansavimo. Slėnių stebėsenos grupė taip pat konsultuos bei teiks siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri koordinuoja Vyriausybės patvirtintų slėnių plėtros programų kūrimą ir įgyvendinimą.  

Slėnių  stebėsenos grupė sukurs „Slėnių projektų ir Jungtinių  tyrimų programų įgyvendinimo stebėsenos vadovą“, kuris užtikrins efektyvią slėnių stebėsenos grupės veiklą.  Ekspertams bus pavesta sukurti slėnių ir Jungtinių tyrimų programų valdymo bei koordinavimo modelį, kuriame bus išdėstyta organizacinė struktūra, nustatyta atsakomybė bei funkcijos, veiklos procedūrų aprašas. Slėnių stebėsenos grupės nariai parengs mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) infrastruktūros (pastatų, laboratorinių kompleksų, įrangos ir t.t.) valdymo modelį, kuris užtikrins viešą prieigą, efektyvų įrangos ir lėšų panaudojimą, prižiūrės naujų laboratorijų ir kitų objektų projektavimo, planavimo, statybos, įrangos įsigijimo procesus.   

Bus parengtas MTEP infrastruktūros plėtros projektų veiklos bei finansavimo pritraukimo modelis, sukurta tokia MTEP infrastruktūra, kuri galės toliau plėstis į stiprius tarptautinius centrus, pritraukdama finansavimą iš kitų šaltinių, taip pat ir privačių. Tarptautiniai ekspertai, perteikdami savo „know-how“, išmokys Lietuvos ekspertus, kurie ilgainiui perims slėnių bei Jungtinių tyrimo programų priežiūrą.

Siekdama pritraukti aukštos kvalifikacijos tyrėjus, potencialius MTEP tyrėjus, investuotojus, slėnių stebėsenos grupė sukurs MTEP infrastruktūros bei MTEP paslaugų rinkodaros strategijas. Be to, bus parengta tarptautinio prekės ženklo vertės kūrimo strategija – Lietuvos MTEP kompetencijos ir infrastruktūros sistema sieks Lietuvą pristatyti kaip patrauklų ir dinamišką regioną pasaulio mokslo, technologijų ir inovacijų rinkoje.  

Konkursas skelbiamas čia.

Nuorodos: visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

„Studijų programų pasirinkimo tendencijos tikrai kinta“, – pastebi KTU studijų prorektorius Pranas Žiliukas. Tačiau universitetų ir kolegijų vadovybės neskuba naikinti praradusių paklausą studijų programų.

„Žinome, kad kai kuriose studijų programose surinksime tikrai nedaug valstybinių krepšelių, bet mūsų pareiga vykdyti viešąją funkciją, žiūrėti viešo intereso“, – sako LŽŪU studijų prorektorius Jonas Čaplikas.

Pasak universitetų ir kolegijų atstovų, to, kad kai kurias studijų programas renkasi vis mažiau studentų nereikėtų vienareikšmiškai sieti, kaip įprasta, su padėtimi darbo rinkoje.

Nuorodos: visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Diskusijose dėl Aukštojo mokslo pertvarkos daugiausia aptarinėjami atskiri fragmentai. Pavyzdžiui, kaip keičiasi aukštųjų mokyklų valdymas, kaip pasiekti, kad studentai gautų kreditus iš bankų palankiausiomis sąlygomis, kas ir kiek turi mokėti už studijas. Visi šie klausimai svarbūs, tačiau dar svarbiau nepamesti iš akių   pamatinio reformos siekio – tiek studentams, tiek mokslininkams turi būti sudarytos geriausios sąlygos tobulėti ir visa aukštojo mokslo sistema turi į tai orientuotis.

Pertvarka buvo būtina

Prisiminkime, kodėl apskritai pradėta kalbėti apie pokyčių būtinybę. Dabartiniai kritikai kažkodėl „pamiršta“, jog aukštasis mokslas buvo atsidūręs kritiškoje būklėje. Net buvo sakoma, kad realiai mes turime ne universitetus, bet diplomų dauginimo įstaigas, kuriose studijos tik imituojamos. Esą dėstytojai imituoja, kad dėsto, studentai, kad mokosi, kartelė studijų kokybei nuleista labai žemai, gabiausi studentai masiškai važiuoja studijuoti į užsienį, o valstybės skiriamos lėšos mokslo įstaigoms susigeria tarsi į smėlį. Kasmet buvo priimama daug naujų studentų, be aiškesnio suvokimo, kokie yra realūs darbo rinkos poreikiai, kokių kompetencijų ugdymą reikia orientuotis.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.

Vienas reprezentatyviausių Lietuvos studentų tyrimų (apklausta 7,5 tūkst. studentų iš 32 Lietuvos aukštųjų mokyklų) atskleidė, jog pagrindinėmis aukštojo mokslo ydomis laikytinos studentų socialinė padėtis, studijų kokybės užtikrinimas bei aukštųjų mokyklų infrastruktūra. Tai kartoja ankstesnių tyrimų išvadas ir neleidžia tikėtis teigiamo Lietuvos situacijos vertinimo pagal Bolonijos proceso tikslus. 

Tiriant pagrindinių Bolonijos proceso tikslų įgyvendinimą Lietuvos aukštosiose mokyklose, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) nagrinėjo studentų įtraukimą į sprendimų priėmimą, studijų kokybės užtikrinimą ir studentų vaidmenį šioje srityje, mobilumą bei socialinį aspektą aukštajame moksle. 

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.

Televizija, radijas, mobilieji telefonai ar net bevielio ryšio automobilių užraktai - visiems reikia atskiro radijo dažnio, kad vieni kitiems netrukdytų. Tačiau laisvų kanalų jau seniai nebėra.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas dr. Artūras Medeišis pasiūlė projektą, kuris prisidės kuriant sumaniąsias bevielio ryšio sistemas, kai laisvai perprogramuojami minikompiuteriai padėtų lanksčiai prisitaikyti prie esamų tinklų ir ryšio sąlygų. Taip būtų galima spręsti problemas, susijusias su ribota informacine pralaida ir didele nesuderinamų technologijų įvairove.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.

2009 m. gruodžio 31 d. 23 val. buvo išjungta Ignalinos atominė elektrinė. Apie tai žinojo visi, tam buvo rengiamasi iš anksto ir daug diskutuojama. Bet mažai kas žino, kad beveik tuo pat metu Lietuvoje įvyko dar vienas ne ką menkesnis išjungimas. Nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo atjungta didelė dalis Lietuvos mokslo: įgyvendinant neapgalvotai parengtą ir skubotai priimtą Mokslo ir studijų įstatymą (MSĮ) visi buvę valstybiniai mokslo institutai ir universitetų mokslo institutai yra drastiškai reformuojami arba visai panaikinami.

Pagrindinis reformos šūkis: optimizuoti mokslo institutų tinklą ir kelti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) darbų kokybę. Reformos kryptį nurodo naujasis MSĮ, kuris numato, kad Lietuvoje yra tik valstybiniai mokslinių tyrimų institutai (VMTI). Tikroji reformos išraiška yra labai smarkiai sumažintas biudžetinis finansavimas ir beveik visiškas institutų atskyrimas nuo Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigų. Universitetų biudžetinis finansavimas 2010 m. sumažėjo palyginti su 2009 m. 13 procentų, o VMTI – 32 proc. Iš šiuo metu patvirtintų kvietimų slėnių projektams skirtų 831,2 mln. Lt universitetai gavo 742,4 mln. Lt, o VMTI - 88,8 mln. Lt, iš Nacionalinių kompleksinių programų projektų visus 95,3 mln. Lt gavo universitetai. Tiesa, kai kuriuose projektuose VMTI yra partneriai, tačiau projektų finansai ir valdymas yra universitetų rankose.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.

Visuomeninis sambūris „Patirtis“, jungiantis solidžius, didelę patirtį turinčius savo srities profesionalus, paskelbė kreipimąsi į aukščiausias pareigas valstybėje užimančius pareigūnus, kuriame pateikiama 2009 metais pradėtos įgyvendinti mokslo ir studijų reformos kritika. Skaitytojams siūlome visą kreipimosi tekstą. Jį pasirašė: Mokslo Akademijos narys habilituotas daktaras profesorius Jonas Kubilius, inžinierius Albinas Jasiūnas, Mokslo Akademijos narys habilituotas daktaras profesorius Zigmas Zinkevičius, Tarptautinės teatro akademijos akademikas, aktorius Donatas Banionis, kunigas Edmundas Paulionis, Lietuvos katalikų mokslo akademijos profesorius habilituotas daktaras Stasys Vaitiekūnas, profesorė habilituota daktarė Regina Merkienė, profesorius habilituotas daktaras Stasys Vėlyvis, gydytoja Liudvika Knizikevičienė, docentas Jonas Stankus, daktarė Marija Sereikienė, habilituotas daktaras Jonas Balžekas, žurnalistė Nijolė Baužytė, docentas Zigmas Urbonas, profesorius habilituotas daktaras Jonas Grigas.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.

Naujų Doktorantūros nuostatų rengėjai teigia, jog pakeitimais nuostatose siekiama, jog Lietuvoje jaunieji mokslininkai būtų rengiami kokybiškai. Paskata atnaujinti doktorantūros tvarką tapo ir naujojo Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimas.

Kaip teigė Lietuvos mokslo tarybos mokslinė sekretorė Brigita Serafinavičiūtė, „kas gerai dirbo, tas ir toliau gerai dirbs. Tačiau yra universitetų, kurie neturi mokslinio potencialo doktorantūrai vykdyti, o jaunieji mokslininkai ten rengiami. Taip neturėtų būti.“

Nauja sąvoka – doktorantūros mokykla

Lietuvoje doktorantūrą galės siūlyti universitetai arba universitetai kartu su partneriais: mokslo tyrimų institutais, užsienio universitetais. Bus skatinamas ir universitetų bendradarbiavimas. „Iki šiol teisę rengti jaunuosius mokslininkus gaudavo universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais. Tačiau bendradarbiavimas tarp institucijų dažniausiai būdavo tik formalus“, - pasakojo B. Serafinavičiūtė.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.

Vyriausybė trečiadienį nutarė leisti valstybės finansuojamose vietose besimokantiems studentams po vieno studijų pusmečio pereiti į kitą studijų programą ar kitą aukštąją mokyklą. Kartu jie išsineštų savo "studento krepšelį". Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūlymu pakeisti studijų kryptį neturintiems skolų ir egzaminus išlaikiusiems studentams būtų leidžiama po pusmečio, o rezidentūros studentams - po metų. Kaip Vyriausybės posėdyje kalbėjo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, jei tos studijų programos, į kurią pereinama, kaina bus didesnė nei tos, kuri paliekama, skirtumą turės padengti pats studentas. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Aukštojo mokslo tarybą, kurią sudaro 15 narių. Tarybos pirmininku paskirtas Vytautas Pakalniškis, Mykolo Romerio universiteto profesorius, o pavaduotoju – Andriejus Edvardas Ancuta, koncerno „Achemos grupė“ Strateginio vystymo centro direktorius, Nacionalinės darniosios chemijos technologijų platformos tarybos pirmininkas. „Pirmą kartą sudaryta visuomenės interesui atstovaujanti, demokratiškai išrinkta Aukštojo mokslo taryba. Kandidatus galėjo teikti ne vien aukštosios mokyklos, bet ir įvairios asociacijos, visuomeninės organizacijos, savo kandidatūras taip pat galėjo siūlyti ir atskiri asmenys. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Įsibėgėjusi mokslo ir studijų reforma labiausiai nuskriaudė menus ketinusius studijuoti abiturientus. Akademijų atstovai juokauja, kad dabar dainuoti mokysis studentai, tobulai mokantys lietuvių kalbą, bet neturintys balso. Studentų atstovai pasipiktino, kad konkursinis balas, kai buvo sumažinta stojamųjų ir padidinta brandos egzaminų vertė, užkirto kelią į akademijas gabiems jauniesiems menininkams. Jie nukentėjo dėl to, kad mokykliniams dalykams nerodė pakankamai dėmesio, nes visas pastangas skirdavo mūzoms. Šįmet stojant studijuoti menų 70 proc. konkursinio balo sudarė stojamieji ir specifiniai egzaminai, o likusius 30 proc. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Ruošiantis aukštųjų mokyklų valdymo pertvarkai, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sudarė kandidatų į Aukštojo mokslo tarybos narius atrankos komisiją. Komisija vertins visuomenės pasiūlymus ir iš jų atrinks kandidatus į naują Aukštojo mokslo tarybą. Švietimo ir mokslo ministerija pakartotinai ragina aukštąsias mokyklas, socialinius partnerius, visuomenines organizacijas aktyviai dalyvauti sudarant naująją Aukštojo mokslo tarybą. Pagal Aukštojo mokslo tarybos nuostatus, atrankos komisija sudaroma iš penkių narių: du narius pasiūlo ministras, tris – šiuo metu veikianti Aukštojo mokslo taryba. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Šie vardai priklauso liberalų užvaldytos tvirtovės – Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrei ir ministrui. Jų vandeniu neperliejamas tandemas jau pakeitė Mokslo ir studijų įstatymą taip, kad universitetinio išsilavinimo galėtų siekti tie, kuriems nusišypsojo laimė, ir jie pakliuvo į valstybės remiamas vietas, ir tie, kurių tėvai pinigus žarsto kastuvu. Žinoma, tandemas maloningai leido siekti mokslo ir susipykusiems su fortūna neturtingiesiems, jiems raštiškai pasižadėjus bernauti bankams beveik iki savo pensinio amžiaus ir mokant už paimtą studijoms paskolą beveik dešimt procentų palūkanų. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius prognozuoja, kad pirmieji universitetai jungtis planuoja jau netolimoje ateityje. Tačiau jis kol kas nedetalizavo, kokios aukštosios mokyklos gali susijungti. "Gerų žinių bus netrukus. Pokalbiai vyksta intensyviai, tai vyksta pirmiausia didžiuosiuose miestuose", - ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Steponavičius. Jis prognozavo, kad po šiais metais pradėtos aukštojo mokslo reformos susijungimų "bus ne vienas ir ne du". "Laikas parodys, koks tas skaičius yra, bet kontekstas yra ne tik Lietuvos, jis yra pasaulinis. Jeigu mes norime būti stiprūs regioninėje Europoje, šitiems procesams reikia duoti realius svertus, ką mes ir darome", - aiškino G.Steponavičius. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

To "Aiskintojas": "Sie reitingai daugiausiai remiasi instituciju matomumu pasauliniame tinkle. Todel tie, kas mazai rupinasi savireklama (ypac anglu klaba), be abejo nukencia." "Savireklama" Jus cia matyt manot kaip "kazka labai blogo?" Gal geriau, kad kas "is salies" musu saunius universitetus/institutus pareklamuotu? To gi nebus! Gyvename kapitalizme: Dievas padeda tiems, kurie sau padeda. Ir butent tos "savireklamos" internete musu univerams/institutams ir truksta! Ka mes cia darom, ka mes pasiekem -- to nei su ziburiu nerasi. Pasiziurekit, kaip tokios "sventoves", kaip Stanford, Cambridge ar Berkley save "reklamuojasi." Nors jiems atrodytu sito ir nebereiketu: jie ir taip zinomi. O ka darom mes, tie "nezinomi is rytu?" Bijom "savireklamos" ... Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Kartą viename seminare aptariant Informacinių technologijų Nacionalinės kompleksinės programos projektą, profesorius N. pagrįstai paklausė programos rengėjų: „Jūsų programoje trūksta fundamentaliųjų tyrimų – ar netikslinga būtų įtraukti į ją kvantinių kompiuterių tyrimų kryptį?“ Programos rengėjai nelabai argumentuotai atsakė, kad tai labai brangūs tyrimai, o ir tyrimų perspektyvos nėra aiškios. Tuo klausimo aptarimas ir baigėsi. Tačiau detaliau panagrinėjus, matyti, kad... Nuorodos: Visas straipsnis.

Nors Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad paskolas studijoms galės gauti visi norintieji, Lietuvos studentų sąjungos atstovai teigia, kad iš Švietimo ir mokslo ministerijos juos pasiekusios žinios rodo ką kita. Esą paskoloms numatytas 100 mln. litų limitas ir jų visiems nepakaks. Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad, nors toks limitas svarstomas, nerimauti nėra pagrindo. Studentų atstovai teigia, kad, jų žiniomis, studentų paskoloms valstybė yra numačiusi 100 milijonų litų limitą. Kaip lrt.lt sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis, lėšų gali pritrūkti, nes priėmus naują Mokslo ir studijų įstatymą neliko laisvų finansuojamų vietų. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Vokietijos verslininkai susirūpinę, kad šalis neatsiliktų ir kad nepritrūktų kvalifikuotų specialistų, todėl net prasidėjus krizei nemažina aukštosioms mokyklos skiriamos finansinės paramos. Vokietijos pramonininkai ne tik desperatiškai ieško aukštos kvalifikacijos jaunimo, bet ir patys daug prisideda prie to, kad universitetų programos atitiktų ūkio reikalavimus. 2008 metais kas penkta pramonės kompanija finansiškai skatino aukštąsias mokyklas - skyrė stipendijas, teikė pagalbą, steigė fondų remiamų profesorių vietas. Kovą atlikus 1250 pramonės įmonių apklausą paaiškėjo, kad net prasidėjus krizei 82 proc. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Šių metų sausio mėnesį Suomijos parlamentas pradėjo svarstyti universitetų reformos įstatymą. Siūlomame įstatyme be kita ko numatoma, kad universitetų taryba būtų sudaroma iš universiteto akademinės bendruomenės narių ir asmenų, nepriklausančių universitetui, be to, akademinė bendruomenė deleguoja mažiau nei pusę tarybos narių. Gegužės 13 d. Suomijos parlamento konstitucinis komitetas nusprendė, kad priėmus tokį įstatymą, universitetai prarastų konstitucijoje garantuotą autonomijos teisę, nes valdymas sutelkiamas tarybos daugumos rankose, kuri dabar jau nebūtinai atstovautų akademinei universiteto bendruomenei. Todėl siūlomą universitetų reformos įstatymą parlamento konstitucinis komitetas laiko konstitucijos pataisa. Konstitucijos pataisai parlamente priimti būtina 2/3 dauguma. Tačiau dar didesnės 5/6 parlamentarų daugumos pritarimo prireiktų, jei įstatymo rengėjai norėtų pateikti tokią konstitucijos pataisą svarstymui (skubos tvarka). Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Ispanijos Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba (Consejo Superior de Investigaciones Cientificas – CSIC) turi įkūrusi Kibermetrikos laboratoriją (Cybermetrics Lab), kuri kiekvienais metais skelbia pasaulio universitetų reitingus. Nuo kitų panašių reitingų sudarytojų ši grupė skiriasi tuo, kad ji sudaro 6000 pasaulio universitetų reitingą ir remiasi „pasaulinio voratinklio universitetų reitingavimo sistema“ (Webometrics Ranking of World Universities), t.y. analizuoja universitetų aktyvumą pasauliniame internetiniame voratinklyje pagal aštuonis parametrus. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Du panašūs įvykiai nutiko Lietuvoje ir JAV 2009-ųjų balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Balandžio 27 d. JAV prezidentas Barackas Obama kalbėjo kasmetinėje 146-ojoje JAV Nacionalinės mokslų akademijos (NMA) sesijoje. Balandžio 30 d. Lietuvos Seimas priėmė, o gegužės 8 d. Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė Mokslo ir studijų įstatymą. Kokių minčių kyla palyginus tuos du įvykius? JAV prezidentas kalbos NMA pradžioje iš karto pareiškė: „Manau, kad mūsų, amerikiečių, charakteriui nebūdinga būti atsilikėliais. Mes visada siekiame būti lyderiais. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

 Krikščionis demokratas, buvęs Seimo narys, docentas Arimantas Raškinis įsitikinęs, kad, vykdydami Aukštojo mokslo reformą, turime atsižvelgti į europietiškas tradicijas. Pasak docento, įkvėpimo šaltiniu galėtų būti ir krikščioniškas socialinis mokymas. Siekdamas konstruktyvios diskusijos, A. Raškinis, pasiūlė savą Aukštojo mkslo reformos koncepciją.

Preambulė

Valstybės mokslo ir studijų sistema esmingai dalyvauja visuomenės socialinės struktūros formavime ir yra vienintėlė atsakinga už šalies inteligentijos kūrimą ir kokybę. Nuo inteligentijos pajėgumo ir apsisprendimo priklauso tautos gyvybingumas ir vieta tarp kitų tautų. Neatsitiktinai visos Lietuvos okupacijos prasidėdavo inteligentų tremtimis ir universitetų uždarinėjimu, o tautos prisikėlimas siedavosi su universitetų steigimu.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Polemika dėl to, kaip pertvarkyti dabar egzistuojančią aukštojo mokslo sistemą, tęsiasi. Argumentus beria tiek reformos entuziastai, tiek jos kritikai. Viliamės, kad šie argumentai Bernardinai.lt skaitytojams padės geriau suprasti, ką siūlo reformos šalininkai, ir įvertinti, kiek tokie siūlymai priimtini. Šįsyk siūlome Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto docento Gailiaus Raškinio kritinius argumentus. Sutrumpintas teksto variantas buvo skelbtas dienraštyje "Lietuvos žinios". Dabartinėje diskusijoje dėl aukštojo mokslo reformos Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) savo poziciją remia tokia retorika: „Ar jums reikia kokybiškų studijų, ar ne?“, „Jūs prieš reformą ar už?“, „Geriau netobula reforma, negu jokios!“. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Seimas trečiadienį po svarstymo pritarė švietimo sistemą reformuojančiam naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projektui. Projektui po svarstymo pritarta 44 parlamentarams balsavus už, 7 - prieš ir 9 susilaikius. Dėl įstatymo priėmimo planuojama balsuoti kitą savaitę. Trečiadienį Seime daugiausiai ginčų svarstant įstatymą sukėlė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) patvirtinta nuostata, kuria studentų rotacija, perskirstant studijų krepšelius, numatyta tik po dvejų studijų metų. Pirminiame, Švietimo ir mokslo ministerijos parengtame projekto variante rotacijos nebuvo iš viso. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Vakar Seimas pradėjo svarstyti aukštojo mokslo reformą. Apie tai kalbamės su Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoju, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu. Mokslo ir studijų įstatymo projektas parengtas. Dėl vieno sutarė ir jo oponentai, ir šalininkai – pavėluotas, bet reikalingas. Kada ir kaip reforma bus praktiškai pradėta įgyvendinti? Tikėtina, kad dar balandžio mėnesį Seimas bus pasirengęs balsuoti už naująjį įstatymo projektą. Aukštojo mokslo reforma startuos iš karto jį priėmus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad visos sistemos reforma bus vykdoma kelerius metus. Nebus taip, kaip kartais sako oponentai, kad viskas iš karto. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Dabar vykstanti diskusija apie universitetus pademonstravo, kad mūsų visuomenėje, netgi katalikiškoje ir ateitininkiškoje, labai trūksta to integralaus Bažnyčios mokymo jutimo. Neretai susiduriame su tokia minčių eiga: „Aš esu geras katalikas, sąžiningai laikausi Įsakymų ir uoliai praktikuoju, todėl tai, kaip aš suprantu vieną ar kitą visuomenės problemą, ir yra tikras katalikiškas jos supratimas.“ Deja, pasirodo, jog yra ne visai taip. Kad susidarytume tikrai krikščionišką supratimą, reikia daug skaityti (kaip 2009 m. 1-ajame „Ateities“ numeryje rašė V.Malinauskas), susipažinti su Bažnyčios socialinės doktrinos dokumentais. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ketina pasirašyti susitarimą dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje. Prezidentas Valdas Adamkus praėjusią savaitę įgaliojo švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių pasirašyti šį susitarimą. Anksčiau atitinkami įgaliojimai suteikti ministro pareigas iki praėjusio gruodžio ėjusiam Algirdui Monkevičiui, tačiau kelerius metus derinto susitarimo jis pasirašyti nespėjo. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tvirtina esanti suinteresuota kuo greičiau pasirašyti tokį susitarimą. Įgaliojimai pasirašyti susitarimą JAV vyriausybės vardu yra suteikti JAV ambasadoriui Lietuvoje Johnui Cloudui. Nuorodos: Pranešimas portale Bernardinai.

Šiandien liberalų peršamą aukštojo mokslo reformą norėčiau palyginti su žinoma istorija apie naujuosius karaliaus drabužius. Anoje liūdnoje istorijoje paiką karalių pataikūnai patarėjai saldžiais žodžiais išvedė nuogutėlį į miesto gatves. Nuomonė buvo taip sėkmingai suformuota, kad apdairūs miestelėnai aikčiojo grožėdamiesi drabužiais, kurių nebuvo. Mano galva, naujoji Lietuvos studijų reforma savo radikalumu nenusileidžia minėtos Anderseno pasakos naujųjų drabužių „verslo planui“. Ir ne tokia didelė bėda, kad siuvimo „ekspertai“ susiglemžė aukso verpalus. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Šiandien įvyks Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ mitingas. Jis organizuojamas kartu su profesinių sąjungų atstovais. Grupė mitingą bandė organizuoti du kartus, tačiau pavyko tik dabar. Kaip sakoma, trečias kartas nemeluoja. „Bernardinai.lt“ kalbino vieną iš mitingo organizatorių, Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ narį – Nerijų Stasiulį. Jis sutiko paaiškinti, kodėl protestuoja prieš Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomą aukštojo mokslo reformą, apibrėžti Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Antradienį Lietuvoje vieni studentai ir moksleiviai protestuos prieš naujos valdžios parengtą aukštojo mokslo reformą, kiti rengia jos palaikymo akcijas. Antradienį šalia Seimo rūmų rengiamas mitingas prieš naujos valdžios parengtą aukštojo mokslo reformą. Protesto akciją rengia piliečių grupė "Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje" kartu su aukštųjų mokyklų profesinėmis sąjungomis, mitingo siekius teigia palaikantis Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas. Protestuotojai teigia esą nepatenkinti Švietimo ir mokslo ministerijos siūloma aukštojo mokslo reforma - neva ketinama naikinti aukštųjų mokyklų autonomiją, planais jas privatizuoti, iš pradžių paverčiant viešosiomis įstaigomis, siūloma paskolų sistema, studento krepšeliu. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ryškėjanti universitetų tendencija orientuotis į studentų masiškumą atspindi posthumboldtiškąjį modelį, pagal kurį tyrimai ir ugdymas universitetuose atskiriami. Vieni padaliniai vykdo tik studijas, o kiti – tik tyrimus ir apie jų sąsajas niekas negalvoja. Aukštojo mokslo teoretikai vis dėlto bando pagrįsti, kad būtent toks mokslo ir studijų atskyrimas universitetams yra akivaizdžiai pražūtingas. Anot jų, tik išlaikant ir šalia studijų plėtojant mokslą universitetuose bus sudaromos sąlygos kelti studijų kokybę. Ne taip įtikinamai skamba akademinės bendruomenės siūlymai kokybę laiduoti atsižvelgiant į ekspertų išvadas apie studijų programas (norint tuo įsitikinti, užtenka perskaityti SKVC tinklalapyje programų ekspertų išvadas), o juo labiau – į kliento poreikį (kur krepšeliai nuves). Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Kitaip liežuvis neapsiverčia pavadinti Mokslo ir studijų įstatymo projekto XP-2905(2), kurį pateikė Seimui svarstyti naujasis švietimo ir mokslo ministras. Kad mokslo ir studijų reforma būtina –mažai kas abejoja . Portale mokslas.lt pateikti argumentai, kodėl reikia šios reformos. Štai jie: Studentai, darbdaviai, akademinė visuomenė nepatenkinti studijų kokybe. Aukštųjų mokyklų tinklas pernelyg išskaidytas. Vienam studentui tenkantis finansavimas 2,5-3 kartus mažesnis negu vidutiniškai Europoje ir kitose pirmaujančiose pasaulio šalyse Silpnos studijų sąsajos su mokslu, o mokslo – su inovacijomis Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Į aukštojo mokslo švietimo reformą norėčiau pažvelgti prieš šešerius metus baigusio universitetą žmogaus akimis. Kartu pabandysiu paprastai ir aiškiai pateikti savo požiūrį į planuojamas vykdyti permainas. Mano asmeniškai ir mūsų frakcijos nuomone, aukštojo mokslo sistema privalo būti reformuota ir kaip galima greičiau, tačiau ši reforma jokiu būdu neturėtų tapti panaši į važiavimą buldozeriu. Ji tiesiog privalo būti labai detaliai išanalizuota ir labai atsakingai pasverta, kadangi nuo jos tiesiogiai priklausys mūsų ateitis. Manau, niekas tikrai neprieštaraus, kad proveržį, kurį dabar taip stipriai deklaruoja valdančioji dauguma, bus galima atlikti tik turint aukščiausius kokybės reikalavimus atitinkančius kvalifikuotus žmones, o tai neįmanoma be aukštojo mokslo sistemos, kuri skatintų kokybiškas ir visiems prieinamas studijas. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Ketvirtadienį surengtame Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) organizuotame nesankcionuotame pikete prie Vyriausybės buvo reikalaujama nežlugdyti aukštojo mokslo, nevykdant ankstesnės Vyriausybės įsipareigojimų didinti dėstytojų atlyginimus 20 proc. 2009-aisiais. "Šiandien yra visiška Vyriausybės nuostata sužlugdyti aukštąjį mokslą. Sužlugdė mokyklas, o dabar žlugdo aukštąjį mokslą. Todėl mes reikalaujame, kad Vyriausybė atkreiptų dėmesį į savo pačios sprendimus", - prie Vyriausybės žurnalistams kalbėjo LAMPSS pirmininkė Asta Lapinskienė. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Priartėjus naujiesiems mokslo metams studijų finansavimo reikalai lieka neišspręsti. Valdžia atostogauja ir studentų nežinią dėl mokėjimo už studijas bando sklaidyti tik švietimo ministras. Neginčijama, kad geros studijos gali būti tik už gerą kainą. Taip pat aišku, kad studijų kaina negali tapti kliūtimi studijuoti. Vakarų šalys, spręsdamos šią dilemą, taiko du pagrindinius modelius. Arba beveik visa studijų kaina padengiama valstybės, t.y. mokesčių mokėtojų pinigais, studentams mokant tik simbolinę dalį. Arba studentai moka didesnę dalį, bet jiems garantuojamos paskolos ir nereikalaujama jų grąžinti nepavykus prasiskolinusio studento profesinei karjerai, t.y. Nuorodos: Visas komentaras.

Švietimo ir mokslo ministras A. Monkevičius žada, kad kol kas nemokamų studijų vietų aukštosiose mokyklose nesumažės. Pagal naujas aukštojo mokslo įstatymo pataisas studentų, turinčių galimybę studijuoti nemokamai, turėtų sumažėti 10 proc. Iki šiol pusę studijų vietų visiškai finansuodavo valstybė, o pagal praėjusių metų duomenis, studentų, kurių semestro vidurkis ne mažesnis kaip aštuoni balai yra maždaug 40 proc. Antradienį su Nacionalinėmis studentų sąjungomis susitikęs Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius pažadėjo šį rudens semestrą nemažinti valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus tose aukštosiose... Nuorodos: Visas straipsnis.

Seimas priėmė devynių Aukštojo mokslo įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą su Respublikos Prezidento pasiūlymais. Atsižvelgus į Respublikos Prezidento pateiktas pastabas, įstatyme pakeista 60 straipsnio 1 dalis ir ji išdėstyta taip: „1. Gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 61 straipsnyje, laiduojamas nemokamas mokslas. Gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurie neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą... Nuorodos: Visas straipsnis.

Vis daugiau mūsų šalies studentų siekia išsilavinimo užsienyje. Nuo ateinančių metų bus sudaryta daugiau galimybių aukštojo mokslo diplomą įgyti už Lietuvos ribų. Tam pasitarnaus naujoji Erasmus Mundus 2009-2013 m. programa, skirta gerinti Europos aukštojo mokslo kokybę, skatinti skirtingų visuomenių ir kultūrų dialogą, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis. Nuorodos: Visas straipsnis.

Politikos formuotojams parengti siūlymai, turintys sustabdyti reiškiniu tapusią mokslininkų emigraciją – „proto nutekėjimą“. Užsienio lietuvių rėmimo centro (ULRC) užsakymu parengta „Protų sugrąžinimo programa“, kurioje pristatomos veiklos gairės valstybės politikai, mokslo ir studijų institucijoms bei verslui. Programoje pateikti siūlymai... Nuorodos: Visas straipsnis.

Prezidentas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Aukštojo mokslo įstatymo pataisas ir pasiūlė aiškiai nustatyti, kas yra „gerai“ besimokantys studentai. Birželio 5 dieną Seimo priimtomis pataisomis įtvirtinama, kad gerai besimokančiais laikomi tie studentai, kurių įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas ,,gerai“ pagal aukštosios mokyklos patvirtintus studijų rezultatų vertinimo kriterijus... Nuorodos: Visas straipsnis.

Studentų rėmimui skirtų valstybės lėšų perteklius šalies universitetuose panaudojamas ir kitokioms reikmėms. Sutaupytomis lėšomis kai kuriuose universitetuose taip pat apmokamos komunalinės paslaugos, dengiami atlyginimai aukštųjų mokyklų personalui, mokamos darbuotojų socialinio draudimo įmokos, paaiškėjo Valstybės kontrolei atlikus auditus aukštosiose mokyklose... Nuorodos: Visas straipsnis.

Birželio 5 dieną Seime atmestas Aukštojo mokslo įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Juo turėjo būti panaikinta terminuotų darbo sutarčių su mokslininkais ir dėstytojais praktika. Tokiems Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo ir Lietuvos mokslininkų sąjungos reikalavimams pritarė 45 tūkst. mokslo ir studijų institucijų darbuotojų. Parašai negelbėjo. Negana to, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas posėdžio metu tvirtino, kad pataisos atmetimui ir senosios tvarkos išlaikymui pritarė ir aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų atstovai. Nuorodos: Visas straipsnis.

Universitetai teigia gavę neformalų Švietimo ir mokslo ministerijos leidimą šį rudenį į valstybės finansuojamas vietas priimti trečdaliu mažiau studentų nei pernai. Ministerijos atstovai tikina, kad už mokslą visai nemokančių studentų skaičius iš esmės nesikeis. Aukštosios mokyklos jau priima stojančiųjų prašymus, tačiau iki šiol neaišku, kiek studentų mokysis nemokamai... Nuorodos: Visas straipsnis.

Pusmetį dirbsiantis Algirdas Monkevičius, naujasis švietimo ir mokslo ministras, tikisi iki rudens parengti aukštojo mokslo reformos strategiją bei pasidomėti vadovėlių leidybos užkulisiais... Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) bei buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris teigia, kad nustatyti „gerai“ besimokančio studento kriterijus gali tik įstatymas. Tai yra įtvirtinta 2002 metų KT išaiškinime. Pasak LSAS, dėl to ketvirtadienį Seime priimtos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos, kad „gerai“ nesimokančio studento kriterijus nustatys universitetai, prieštarauja Konstitucijai... Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atkreipia dėmesį, kad pertvarkius aukštųjų mokyklų valdymą gali dingti būtinybė ženkliai didesnę finansinę naštą permesti ant studentų pečių. LSS ragina sekti Danijos pavyzdžiu, kurioje, reformavus universitetų valdymą, idėjos įvesti mokesčius už studijas visai atsisakoma... Nuorodos: Visas straipsnis.

Pagrindiniai jaunųjų mokslininkų išvykimo iš Lietuvos motyvai - miglotos mokslinio tobulėjimo perspektyvos ir nepasitenkinimas šalyje susidariusia mokslo ir studijų situacija. Tai liudija tyrimo "Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas" duomenys, kurį Užsienio lietuvių rėmimo centro užsakymu atliko Socialinių inovacijų institutas... Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvių kalba Šveicarijos universitetuose buvo dėstoma daugiau nei pusę amžiaus – Ciuricho universitete 1940 – 1980 m., o Berno – 1970 – 2001 m. Siekiant atkreipti Šveicarijos universitetų akademikų ir vadovų dėmesį į šią ilgai gyvavusią tradiciją, taip pat siekiant, kad ateityje atgimtų lietuvių kalbos dėstymas ir būtų atnaujinti moksliniai tyrimai bent viename šių universitetų, organizuojama Lietuvių kalbos ir literatūros mokslinė konferencija „Lietuvių kalbos vieta ir reikšmė Europos kontekste”. Konferencija vyks šių metų birželio 4 - 6 d. Šveicarijoje... Nuorodos: Visas straipsnis.

Šalies universitetų valdymą pertvarkyti siūloma atliekant eksperimentą viename ar keliuose universitetuose. Tokiu būdu aukščiausio valdymo organo teisės būtų suteiktos konkretaus universiteto Tarybai, kuri taip pat turėtų lemiamą įtaką renkant rektorių. Eksperimentui pasiteisinus, jo metu įdiegtą valdymo modelį būtų galima taikyti visose valstybinėse universitetinėse Lietuvos aukštosiose mokyklose. Pasak Lietuvos studentų sąjungos prezidento Jono Okunio, atlikti bandymą, bet ne iš karto visuose universitetuose keisti jų valdymą, verčia dabartinė situacija... Nuorodos: Visas straipsnis.

Prezidentas Valdas Adamkus paskyrė socialliberalą Algirdą Monkevičių švietimo ir mokslo ministru. Savo ruožtu Naujoji Sąjunga šalies vadovą užtikrino, kad bus tęsiamas pasirengimas mokslo ir studijų reformai. Prieš priimdamas galutinį sprendimą dėl švietimo ir mokslo ministro kandidatūros V.Adamkus antradienį telefonu aptarė šį klausimą su Naujosios sąjungos pirmininku, aplinkos ministru Artūru Paulausku... Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvoje dar nesukurta efektyvi inovacijų skatinimo sistema, mažai investuojama į mokslinę, eksperimentinę bei inovacinę veiklą ir tai gali turėti neigiamų pasekmių ilgalaikei šalies ūkio plėtrai ir ekonomikos augimui. Tokią išvadą pateikė valstybiniai auditoriai, įvertinę inovacijų plėtrą šalyje, teigiama Valstybės kontrolės pranešime... Nuorodos: Visas straipsnis.

Antrą kartą sudarytame Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitinge ir toliau lyderiauja Vilniaus universitetas. Ši aukštoji mokykla pagal įvairius vertinimo kriterijus surinko 76,84 balo. Antroje vietoje tarp keturiolikos vertintų mokyklų atsidūrė Kauno technologijos universitetas (52,58), trečioje - Vilniaus Gedimino technikos universitetas (49,29). Toliau rikiuojasi Vytauto Didžiojo universitetas (42,62), Mykolo Romerio universitetas (41,17)... Nuorodos: Visas straipsnis.

Daugiau nei pusė aukštojo mokslo reformai numatytų lėšų bus skirta mokytojų atlyginimams padidinti - iš šiam tikslui numatytų 70 mln. litų Vyriausybė daugiau nei 40 mln. litų nusprendė skirti pedagogams. Kandidatas į švietimo ministrus Algirdas Monkevičius tokį sprendimą vadina "abejotinu"... Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvos Sąjūdis gegužės septintąją surengė debatus dėl aukštojo mokslo reformos. Pasidalijus mintimis, pristačius projektus, prasidėjo arši diskusija. Joje dalyvavo profesoriai Vytautas Daujotis, Arvydas Janulaitis, Vytautas Radžvilas. Priešingą pusę palaikė Demokratinės politikos instituto vadovas Mantas Adomėnas, nors buvo skelbta, kad dalyvaus ir kiti Tėvynės sąjungos bei Liberalų Sąjūdžio siūlomo mokslo ir studijų įstatymo projekto rengėjai. „Bernardinai.lt“ pateikia diskusijos ištraukas... Nuorodos: Visas straipsnis.

Į kovą pakilo ir aukštųjų mokyklų pedagogai. Klaipėdiečiai pirmieji vakar ryžosi garsiai pareikalauti didesnių algų ir jaukių kabinetų. Tačiau klausytis dėstytojų dejonių nepanoro nei Seimo nariai, nei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, rašo „Klaipėda“. „Blogiau jau negali būti. Esame priversti dirbti nežmonišku krūviu, kad galėtume išgyventi. Darbo sąlygos baisios. Per paskaitas sėdime su paltais, o aplink tarakonai bėgioja. Baudžiava, kitaip nepavadinsi“, – piktinosi Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė, Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto docentė Asta Lapinskienė. Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus priėmė kandidatą į švietimo ir mokslo ministro postą Algirdą Monkevičių. Susitikime aptarta aukštojo mokslo reforma, jos tikslai ir kryptys. Prezidentas dar kartą pabrėžė, kad turi būti tęsiamas pasirengimas aukštojo mokslo reformai, kuri garantuotų studijų kokybę, konkurencingumą ir prieinamumą išsilavinimo siekiantiems žmonėms... Nuorodos: Visas straipsnis.

Socialdemokratų partijai vis garsiau reiškiant abejones dėl premjero Gedimino Kirkilo pasiūlyto kandidato į švietimo ir mokslo ministrus Algirdo Monkevičiaus, šis teigia ir toliau nekeisiantis savo išsakytos neigiamos nuomonės apie planuojamą aukštojo mokslo reformą. "Šiuo požiūriu nieko nesiruošiu ir negaliu keisti, nes man atrodo, jis yra teisingas. Pirmiausiai manau, kad ši reforma yra būtina, ir jos siekiai yra teisingi. Tačiau nepriimtina yra tai, kokiu keliu to siekiama", - BNS antradienį sakė A.Monkevičius... Nuorodos: Visas straipsnis.

Vilniaus universiteto teatro salėje sekmadienio vakarą paskelbti Nacionalinės pažangos premijos laureatai. Ceremonijos metu buvo įteiktos trys 70 tūkst. Lt vertės premijos – Mokslo pažangos, Partnerystės pažangos ir Kultūros pažangos, praneša Lietuvos radijas. Kultūros pažangos laureatu tapęs Justinas Marcinkevičius... Nuorodos: Visas straipsnis.

Prezidentas Valdas Adamkus neskuba naujuoju švietimo ir mokslo ministru skirti į šį postą pasiūlyto Naujosios sąjungos vicepirmininko Algirdo Monkevičiaus. Neatmetama galimybė, jog jį pasiūliusiems socialdemokratams gali tekti ieškoti kito kandidato. Prezidentas dar šios savaitės pradžioje gavo premjero Gedimino Kirkilo oficialų teikimą skirti... Nuorodos: Visas straipsnis.

Prezidentūra gavo premjero Gedimino Kirkilo teikimą dėl švietimo ir mokslo ministro - juo siūloma skirti Seimo narį socialliberalą Algirdą Monkevičių. Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė sakė, kad teikimas oficialiai užregistruotas antradienį. Pasak jos, prezidentas susitiks su kandidatu prieš priimdamas sprendimą skirti jį ministru ar ne... Nuorodos: Visas straipsnis.

Aukštojo mokslo sistemos reforma – opus klausimas. „Bernadinai.lt“ jį kėlė daktarui Mantui Adomėnui, žmogui, kuris Tėvynės sąjungoje atsakingas už švietimo ir mokslo politiką, bei Demokratinės politikos instituto vadovui. Kalbamės apie dabartinę sistemą, kas joje negerai, bei naujas reformas: kas siūloma, ar tai gali ištraukti aukštąjį mokslą iš duobės. Nuorodos: Visas straipsnis.

Premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė neigia pranešimus, kad į švietimo ministro postą nuspręsta siūlyti A. Monkevičių. Tačiau ji patvirtino, kad socialliberalas Algirdas Monkevičius minimas kaip vienas iš realių kandidatų. „Taip, jis yra galimas kandidatas į portfelį. Jį minėjo studentai, rektoriai, profsąjungos susitikimuose su Premjeru... Nuorodos: Visas straipsnis.

Skambiai deklaruota Aukštojo mokslo Reforma (toliau – AM Reforma), pasirodo, tėra būdas Lietuvos aukštosiose mokyklose jau praktikuojamą mokestį už vakarines ir neakivaizdines studijas įteisinti ir dieninėse studijose. Apie tai byloja AM Reformai pasitelkiamos priemonės – konstatuotas faktas, jog aukštosioms mokykloms trūksta finansavimo ir siūlomas primityviausias sprendimas – tegul studijuojantys už studijas susimoka patys. Tuo tarpu nutylimos finansavimo trūkumą sukėlusios priežastys... Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos geriausių 2007 metų disertacijų apdovanojimų iškilmėse. Valstybės vadovas pabrėžė, kad šalių gerovę lemia ir kuria jose gyvenančių bei dirbančių piliečių intelektinė veikla. Pasak Prezidento, tyrėjai, mokslininkai, atradėjai dirba ne tik savo valstybėms, bet ir tarnauja visuotiniam mokslui – jo pažangai ir raidai, todėl jie savo idėjoms realizuoti renkasi palankiausias darbo sąlygas, užtikrinančias geriausią darbų perspektyvą. Nuorodos: Visas straipsnis.

Japonijos ir JAV pramonės gigantai „Hamamatsu“, „Olympus“ bei „Laser Systems“ susidomėjo „MGF Šviesos konversijos“ gaminamais lazeriais. Jei šiuo metu vykstančios derybos dėl ilgalaikės sutarties pasibaigs sėkmingai, per porą metų įmonės „MGF Šviesos konversija“ apyvarta turėtų padidėti 2–3 kartus, teigiama pranešime... Nuorodos: Visas straipsnis.

Seimo socialdemokratų frakcijai priklausanti parlamentarė Aušrinė Marija Pavilionienė sako, kad planuojama aukštojo mokslo reforma yra tik imitacinė ir situacijos nepakeis, o universitetai esą tik dar labiau piktnaudžiaus savivalda. Parlamentarė siūlo sumažinti esamų valstybinių universitetų skaičių, jų studijų programas padaryti nemokamas visiems, o privatūs universitetai studijų kainą nustatytų patys... Nuorodos: Visas straipsnis.

Baigėsi terminas pateikti darbus 2008 m. Nacionalinės pažangos premijos (NPP) apdovanojimams. Šią savaitę Vilniaus universiteto Senato salėje vykusiame NPP komiteto posėdyje atlikta pirminė paraiškų į premijas studija, aptarti nauji komiteto darbo principai, nuspręsta, kokie nepriklausomi ekspertai bus pakviesti išsamiam darbų vertinimui... Nuorodos: Visas straipsnis.

Korepetitorių veikla išlieka populiari - artėjant egzaminams klientų daugėja. Tačiau tikintys privataus mokymo galimybėmis abiturientai ir jų tėvai šiais metais turės plačiau praverti pinigines... Nuorodos: Visas straipsnis.

Aukštojo mokslo siekia vis daugiau Lietuvos jaunuolių - šių mokslo metų pradžioje šalies aukštosiose mokyklose studijavo 204,4 tūkst. studentų - daugiausiai per visą šalies istoriją. Statistikos departamento duomenimis, 2007-2008 mokslo metų pradžioje šalies aukštosiose mokyklose studijavo 42 proc. 20-24 metų amžiaus jaunimo. Aukštųjų mokyklų skaičius, palyginti su praėjusiais mokslo metais... Nuorodos: Visas straipsnis.

Į Nacionalinį kongresą Vilniuje šeštadienį susirinkę pedagogai keikia valdžią ir klausosi jos prašymų elgtis racionaliai. "Gal slegiami didelės atsakomybės už ugdytinių likimus naštos mes ir neboikotuosime egzaminų, bet kad mokslo metai neprasidės rugsėjo pirmąją, yra didelė tikimybė", - kongrese sakė vienas iš streikais savo teises ginančius pedagogus vienijančios profesinės sąjungos lyderių Eugenijus Jesinas... Nuorodos: Visas straipsnis.

Taip jau išeina, kad švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės atsistatydinimas dabartinei Vyriausybei politiškai reiškia daugiau nei paties Gedimino Kirkilo. Viena vertus, kaip tik aukštojo mokslo reforma buvo ta kukli ir veik vienintelė šios Vyriausybės ambicija - galutinai tapo aišku, kad reformos jau atsisakyta. Liko tik klausimėlis, ar su pačia reforma tyliai palaidotas ir vienas jos segmentų - didesnis ir plačiau taikomas mokestis už aukštąjį išsimokslinimą... Nuorodos: Visas straipsnis.

Valstybės saugumo departamentui (VSD) gali tekti vertinti, ar Lietuvoje veiklą pradedančios aukštosios mokyklos bei užsienio universitetų filialai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Tokia nuostata numatyta Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei konservatoriaus Andriaus Kubiliaus ir liberalsąjūdiečio Gintaro Steponavičiaus siūlomuose naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymų projektuose. Juose numatyta, kad norint užsiimti studentų ugdymu... Nuorodos: Visas straipsnis.

Šiandien vykusiame Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisijos posėdyje pateikta informacija apie penkių slėnių programų rengimą, šių slėnių vizijos, jų tikslai bei lėšų poreikis. Numatyta kurti Vilniaus Saulėtekio technologijų, Vilniaus Santaros slėnius, integruotus mokslo, studijų ir verslo Santakos bei Nemuno slėnius Kaune bei integruotą Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtros mokslo, studijų ir verslo centrą (slėnį) Klaipėdoje... Nuorodos: Visas straipsnis.

Užsitęsus valdančiosios koalicijos konsultacijoms dėl įpėdinio atsistatydinusiai švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei, ji paskirta laikinai toliau eiti šias pareigas. Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo priėmė R.Žakaitienės atsistatydinimą ir pavedė jai laikinai eiti švietimo ir mokslo ministrės pareigas, kol bus paskirtas naujas ministerijos vadovas... Nuorodos: Visas straipsnis.

Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti aukštojo mokslo reformos klausimus ir po pateikimo pritarė dviem alternatyviems parlamentarų bei Vyriausybės paruoštiems Mokslo ir studijų įstatymų projektams. Pasak Vyriausybės siūlomą variantą pristačiusios iš posto besitraukiančios švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės, abu teisės aktų projektai sutampa 80-čia procentų, tačiau tiek ji, tiek alternatyvų įstatymą pateikęs liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius subtiliai bandė aiškintis, kas nuo ko nusirašė... Nuorodos: Visas straipsnis.

Vėl kalbamės apie pokyčius aukštojo mokslo sistemoje. Šį kartą pristatome Švietimo ir mokslo ministerijos požiūrį. Kovo 5 d. Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos parengtam mokslo ir studijų bei valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektams ir su juo susijusiems Viešųjų įstaigų, Žemės įstatymų atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymų projektams. Projektai bus svarstomi Seime. Nuorodos: Visas straipsnis.

Nors mokslo ir studijų sistemos reformos klausimas jau keli metai yra įtrauktas į Lietuvos politikos darbotvarkę, bet mes vis dar nesutarėme ir net nesuvokėme, kokia reforma šioje srityje reikalinga ir kaip ją daryti. Kai sakau „mes“, omenyje turiu ne tik politikus ir valdininkus, besidarbuojančius šioje srityje, bet ir akademinę bendruomenę Nuorodos: Visas straipsnis.

Žiniasklaidoje pastaruoju metu gana aštriai kritikuojami Konstitucinio Teismo nutarimai, susiję su aukštojo mokslo teisiniu reguliavimu. Nors 107-as Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis nustato, jog „Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.“ Turėtume suprasti, kad jokia kritika negali turėti įtakos priimtiems nutarimams. Į klausimą, ar Konstitucinis Teismas yra neklystantis, reikėtų atsakyti taip: nėra jokių teisinių argumentų, leidžiančių teigti apie Konstitucinio Teismo klaidas. Nuorodos: Visas straipsnis.

Jei būtų balandžio pirmoji, daugelis į švietimo ir mokslo ministrės atsistatydinimą reaguotų kaip į pokštą. „Nejaukių“ įvykių per beveik dvejų metų kadenciją buvo daug. Tačiau trauktis iš A. Volano gatvės Vilniaus senamiestyje jos neprivertė niekas: nei pareikšti nepasitikėjimai, nei mokytojų streikai, nei sąmyšiai dėl aukštojo mokslo reformos – tai tik žymiausi įvykiai. Buvo ir daugiau. Daugiausia po penkių dienų turėtų paaiškėti, ar Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas priims Romos Žakaitienės atsistatydinimo pareiškimą... Nuorodos: Visas straipsnis.

Socialdemokratų partija kol kas nėra numačiusi kandidato į atsilaisvinančią švietimo ir mokslo ministro vietą. Premjeras Gediminas Kirkilas neatmeta, kad postas, iš kurio pirmadienį atsistatydino socialdemokratė Roma Žakaitienė, gali atitekti koalicijos partneriams, su kuriais ketinama tartis artimiausiu metu. G. Kirkilas interviu Lietuvos radijui sakė, kad Lietuvos politinės kultūros sąlygomis moterims būti valdžioje yra labai sudėtinga... Nuorodos: Visas straipsnis.

Kitąmet dešimtokai laikys ne pasirenkamus, o jau privalomus matematikos ir lietuvių kalbos egzaminus. Numatyta ir pakeitimų abiturientams. Šiemet dešimtokai dar galės rinktis, ar nori tikrintis pagrindinio ugdymo pasiekimus. Pernai daugiausiai mokinių rinkosi lietuvių ir matematikos egzaminus. Kitąmet šie egzaminai jiems taps privalomi... Nuorodos: Visas straipsnis .

Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Katalikų tikybos katedra kviečia studijuoti Katalikų tikybą. VPU Katalikų tikybos katedra rengia tikybos mokytojus, katechetus, sielovados referentus. Mes kviečiame tikintį jaunimą ryžtis tapti kvalifikuotais Gerosios Jėzaus Kristaus Naujienos skelbėjais mokyklose, parapijose, jaunimo ir vaikų organizacijose. Jūsų labai reikia Viešpačiui! Čia jūs ne tik įgysite bendrąjį universitetinį išsilavinimą bei religijos mokslų bakalauro diplomą, bet ir: giliau pažinsite krikščioniškąjį tikėjimą, įsijungsite į gyvą ir brolišką bendruomenę, dalyvausite jaunimo veikloje... Nuorodos: Visas straipsnis.

Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė atsistatydinimo pareiškimą Premjerui įteikė pirmadienio rytą. Socialdemokratė pastaruoju metu buvo sulaukusi daug kritikos dėl prastos padėties švietimo sistemoje. Ministrės atsistatydinimo reikalavo opozicija ir mokytojų streikus rengusios profesinės sąjungos. R. Žakaitienė švietimo ir mokslo ministre tapo 2006 m. „Projektas, kuris rytoj gali būti vienas iš priimtų, provokuojantis tolesnius neramumus švietimo sistemoje, numatantis tokias lėšas, kurių Vyriausybė nebus pajėgi surasti, įpareigoja liepą peržiūrėti biudžetą“, – R. Nuorodos: Visas straipsnis.

Dėl aukštojo mokslo reformos Lietuvoje kyla daug diskusijų. Kalbėti pradedama tada, kai priimamas reikšmingas sprendimas. Neseniai paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas vėl privertė visus sukrusti. Be to, pateikti du nauji mokslo ir studijų įstatymų projektai. Vienas inicijuotas Tėvynės sąjungos pirmininko Andriaus Kubiliaus ir Liberalų sąjūdžio vicepirmininko Gintaro Steponavičiaus, o kitas – teikiamas Vyriausybės. Apie aukštųjų mokyklų padėtį, Konstitucinio Teismo nutarimą ir opozicijos pateiktą mokslo ir studijų įstatymo projektą kalbėjomės su vienu iš projekto autorių Gintaru Steponavičiumi. Nuorodos: Visas straipsnis.

Praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus išsikvietė pokalbiui Švietimo ir mokslo bei Socialinių reikalų ir darbo ministerijų vadoves. Kaip vėliau paskelbta oficialiame pranešime, svarbiausia pokalbio tema – profesinio mokymo pertvarka. Išsamiau apie tai, kaip Prezidentas ir jo komanda vertina dabartinę profesinio mokymo būklę, pasakoja Prezidento patarėja dr. Nerija Putinaitė. Pokalbis parengtas pagal „Žinių radijo“ laidą „Pozicija“. Nuorodos: Visas straipsnis.

Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija pritarė Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) ir brandos egzaminų tobulinimo 2008-2012 metais priemonių planui. Plane numatoma nuo 2009-ųjų įvesti privalomą Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) dešimtokams. 2009 metais būtų tikrinami tik dviejų dalykų – lietuvių kalbos ir matematikos dešimtokų pasiekimai. Tautinių mažumų mokyklose – ir gimtosios kalbos, jeigu mokyklos taryba taip nuspręstų...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Premjeras Gediminas Kirkilas pedagogų atlyginimus siūlo kelti šiais metais du kartus - 10 proc. nuo gegužės ir dar 11 proc. nuo rugsėjo.
Tokį pasiūlymą G.Kirkilas išsakė pirmadienį susitikęs su mokytojų algų kėlimo klausimus svarstančios Seimo darbo grupės vadovu Virginijumi Domarku. Toks mokytojų algų kėlimas biudžetui papildomai kainuotų apie 146 mln. litų...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus susitikime su Švietimo ir mokslo ministre Roma Žakaitiene bei Socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte aptarė aktualias profesinio mokymo problemas. Valstybės vadovas atkreipė Vyriausybės dėmesį, kad tarp jaunų žmonių profesinio mokymo įstaigos išlieka neprestižinėmis...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Menkais atlyginimais nepatenkintų mokytojų profsąjungos nutarė laikinai sustabdyti streikus, kol Seimo sudaryta darbo grupė tarsis, kurį iš trijų pedagogų algų kėlimo scenarijų verta imtis įgyvendinti. "Tai tarsi geros valios ženklas, žingsnis į susitarimą...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Valdantieji siūlo didinti mokytojų atlyginimus 5 proc. nuo balandžio mėnesio. Prie Seimo mitinguojantys mokytojai sako, kad jų netenkina pažadas pavasarį atlyginimus kelti 5 proc., praneša Lietuvos radijas.
Streikuojančių mokytojų profsąjungų atstovai susitiko su Seimo Pirmininku ir kitais vadovais.
Krikščioniškos profesinės sąjungos atstovė Ramutė Šileikienė sako, kad algos padidinimas 5 proc. pedagogų netenkina, nes tai vidutiniškai sudarytų apie 80 litų...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Parlamentarė Aušrinė Marija Pavilionienė išplatino pranešimą, kuriame ji nagrinėja švietimo sistemos padėtį. Ji tikina, kad mokytojai elgiasi teisingai, o visais įvykiais naudojasi tam tikros politinės jėgos. Jos nuomone, pedagogų nepasitenkinimo rezultatus buvo galima prognozuoti ir anksčiau... „Bernardinai.lt“ skelbia visą pranešimo tekstą. Taigi mokytojų streikai tęsiasi. Pedagogų reikalavimų ir emocijų liepsnose opozicinės partijos šildosi rankas, naudojasi susiklosčiusia situacija, tikėdamos įgyti didelį rinkėjų palankumą. Siūlo pavėluotus mokytojų gelbėjimo nutarimus, kurie pažeidžia konstitucinį... Nuorodos: Visas straipsnis.

Vargu ar pavyktų suskaičiuoti žmones, kartą ar kelis dalyvavusius Jaunųjų filologų konkursuose. Ne visi tampa profesionaliais literatūros ir kalbos puoselėtojais, nors komisijos nariai jiems to nuoširdžiai linki – ypač laimėtojams. Ugdyti moksleivių filologinę kultūrą – toks svarbiausias konkurso tikslas.

Nuorodos: Visas straipsnis.

Liberalų sąjūdis ir Tėvynės sąjunga pirmadienį žada įregistruoti Aukštojo mokslo reformos įstatymo projektą.
Kaip aiškino Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius, šis įstatymo projektas nuo visų kitų iki šiol buvusių mėginimų koreguoti aukštojo mokslo sistemą skirsis keliais aspektais...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Daliai Lietuvos mokytojų jau dvi savaites streikuojant dėl didesnių algų, valdančiajai koalicijai priklausančių penkių parlamentinių frakcijų atstovai siūlo šiemet pedagogams atlyginimų kėlimui šiemet paskirti papildomai 100 mln. litų.
Liberalcentristai, socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai, socialliberalai ir pilietininkai Seime užregistravo...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Briuselyje buvo surengta iškilminga ceremonija, per kurią pirmą kartą vienu metu buvo įteikti trys prestižiškiausi Europos mokslo apdovanojimai: premija už mokslo žinių sklaidą, Marijos Kiuri apdovanojimai ir Dekarto prizai...

Nuorodos: Visas straipsnis .

Šiandien, kovo m. 13 d., Valstiečių liaudininkų frakcijos nariai, Seime susitikę su studentų atstovybių sąjungų atstovais pareiškė, kad Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas mokslo ir studijų įstatymas reikalauja nuodugnios analizės...

Nuorodos: Visas straipsnis.

„Bernardinai.lt“ redakcija gavo Piliečių grupės „Už kokybišką ir sąžiningą mokslo ir studijų sistemą“ ir dešimties jaunimo organizacijų politinį pareiškimą, įteiktą Seimo Pirmininkui Viktorui Muntianui ir Seimo Švietimo Mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui Virginijui Domarkui. Skelbiame visą pareiškimo tekstą Aukščiausių valstybinės valdžios institucijų lygiu buvo priimtas principinis politinis sprendimas pradėti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos reformą. Daugybei šalies piliečių ir akademinei bendruomenei įsižiebė viltis, kad pagaliau bus imtasi ryžtingai ir iš esmės pertvarkyti didžiulį sąstingį ir krizę išgyvenantį, bet visos tautos ateičiai šį gyvybiškai svarbų viešojo gyvenimo sektorių. Nuorodos: Visas straipsnis.

Uždelsto veikimo bomba tiksėjo, tačiau niekas nebandė ieškoti detonatoriaus. Galų gale ji sprogo. Taip ir turėjo būti. Praėjusios savaitės įvykiai Lietuvos švietimo ir mokslo istorijos metraštyje turėtų būti užfiksuoti kaip sprogimas, kurį lėmė daugelį metų egzistavusios problemos... Nuorodos: Visas straipsnis.

Tėvynės sąjunga švietimo sistemos krizei išspręsti siūlo, atsisakant nereikalingų biudžeto išlaidų, iš susidariusio rezervo tučtuojau kelti pedagogų algas.
Konservatoriai įsitikinę, kad švietimo darbuotojams 20 proc. kelti atlyginimus nuo rugsėjo 1 d. jau būtų per vėlu...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvos Respublikos švietimo sistema šiandien... Kokia ji? Pirmosios pavasario dienos ir mokytojų streiko išvakarės. Gamtos renesansas ir svarbiausiojo visuomenės raidos sando krizė. Krizė ne tik sistemoje, krizė požiūryje į sistemą ir sistematinio požiūrio krizė...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Šiandien piliečių grupė „Už kokybišką ir sąžiningą mokslo ir studijų sistemą“ (toliau – Grupė) įteikė Švietimo ir mokslo Ministrei R. Žakaitienei siūlymus, kaip derėtų keisti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą.
Piliečių grupė „Už kokybišką ir sąžiningą mokslo ir studijų sistemą“ siūlo, kad...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Ar Tu turi vaikų ar vaikaičių, kuriems vis dar reikalinga Lietuvos mokykla? Ar Tau švietimas TIKRAI yra prioritetinė valstybės sritis, ar TIK rinkiminis lozungas?..

Nuorodos: Visas straipsnis.

Politines partijas ir visuomenininkus vienijanti konservatorių inicijuota dešinioji koalicija "Vardan Lietuvos" buria mokytojų, mokinių ir jų tėvų aljansą, kuris sieks pagerinti švietimo sistemą.
Pasak Liberalų sąjūdžio atstovo Gintaro Steponavičiaus, šiame aljanse bus stengiamasi atsiriboti nuo pastaruoju metu plačiai diskutuojamos pedagogų atlyginimų bei streikų temos ir stengiamasi pažvelgti "sistemiškiau"...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvos mokinių parlamentas inicijuoja akciją, kurios tikslas – išreikšti nepasitenkinimą valdžios ir mokytojų konfliktu. Dėl jo mokiniai jaučiasi situacijos įkaitais.
Akcijos, kuri visoje šalyje kovo 4 d., metu 8–12 klasių mokiniai apie dešimt minučių vaikščios numatytų gatvių perėjomis.
Šitaip siekiama atkreipti visuomenės bei valdžios dėmesį į tai, jog dėl vis gilėjančių švietimo sistemos problemų labiausiai kenčia mokiniai...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Opozicinis Liberalų sąjūdis siūlo dešimties darbų mokykloms sąrašą, kuriuo norima paskatinti reformuoti visą mokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo sistemą neapsiribojant tik pedagogų atlyginimų dydžio klausimu.
"Mes norime matyti suvokimą tarp politinių jėgų, kad nėra vienos atskiros problemos arba nėra vieno sprendimo, kuris leistų tuos pokyčius užtikrinti...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Šiaurės Europos ir Baltijos šalių studentų atstovai konkurencingo aukštojo mokslo kūrimo pavyzdžiu siūlo laikyti Šiaurės Europos valstybes. Akcentuojama, kad būtent čia vis dar apsieinama be privalomų įmokų už studijas, o jų kokybė atitinka šių dienų tarptautinius standartus, rašoma Lietuvos studentų sąjungos (LSS) pranešime...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas praneša, kad 2008 metams Lietuvos valstybė. doktorantų stipendijoms už aktyvius mokslinius tyrimus skyrė 1,297 mln. Lt. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas gavo 608 doktorantų prašymus skirti stipendijas. Jos buvo skirtos net 87 procentų, tai yra, 527 visų besikreipusių doktorantų...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Daugumoje aukštųjų mokyklų mokslinės draugijos veiklos beveik nevykdo. Dalyje šalies aukštųjų mokyklų veikiančios studentų mokslo draugijos brandina būsimus mokslininkus. Tačiau jos skundžiasi, kad veiklą tenka apriboti, nes valstybė jaunųjų šalies mokslininkų nefinansuoja...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas patvirtino valstybės remiamas ministerijų inicijuotas 2008 m. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų temas. Mokslininkai, norintys įgyvendinti šiuos projektus, kviečiami teikti paraiškas paramai gauti iki kovo 7 dienos...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Lituanistikos studijas ir tyrimus užsienyje skatins speciali programa. Ją trečiadienį posėdyje patvirtino Vyriausybė.
Programą, remiantis lituanistikos (baltistikos) centrų, katedrų ar atskirų padalinių, įsikūrusių užsienio šalių aukštosiose mokyklose ir mokslo institutuose, atlikta analize, parengė iš Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų, Kultūros ministerijų, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento bei mokslo ir studijų institucijų atstovų sudaryta darbo grupė, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjunga, teigdama, kad Vyriausybė vengia tiesioginių derybų, kovo 3 dieną ruošiasi pradėti neterminuotą streiką.
Anot sąjungos pirmininko Alekso Bružo, streiko nebūtų, jei Vyriausybė įgyvendintų visas profsąjungų keliamas sąlygas.
A. Bružo teigimu, švietimo darbuotojus nuo neterminuoto streiko sulaikytų Vyriausybės raštu įtvirtintas pasižadėjimas per šiuos metus 50 proc. padidinti švietimo darbuotojų atlyginimus...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Keturioliktasis Lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas (MKS) jau nėra taip toli. Jis ruošiamas š.m. lapkričio 27-30 d., Padėkos dienos savaitgalio metu, Lemont, Illinois (Čikagos priemiestyje). Pirmasis Mokslo ir kūrybos simpoziumas, JAV Lietuvių Bendruomenės bei išeivijos lietuvių mokslininkų pastangų dėka, buvo suruoštas 1969 metais Čikagoje... Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvos universitetams tampant diplomų "kalvėmis", vietos tikrai mokslinei veiklai ten lieka vis mažiau, teigia akademinės bendruomenės atstovai.
Anot Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentės Indrės Vareikytės, studentų mokslinių draugijų veiklos bei universitetų studentų dalyvavimo joje tendencijos verčia sunerimti...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvos mokslų akademija antradienį paskelbė šių metų Lietuvos mokslo premijų laureatus. Iš viso premijuoti nuspręsta 15 mokslo darbų humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos bei technologijos mokslų srityse. Kaip spaudos konferencijoje teigė Lietuvos mokslo premijų komiteto pirmininkas Zenonas Rudzikas, šiais metais buvo pateikta daug įdomių ir vertingų mokslinių darbų, o į vieną premiją pretendavo 2-3 darbai...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Dar šiais metais studentų bendrabučiams iš valstybės biudžeto papildomai žadama rasti 10 mln. litų. Apie tai vakar, vasario 5 dieną, susitikime su Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentu Jonu Okuniu pareiškė švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė, rašoma LSS pranešime...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Šiandien Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) Lietuvos aukštosiose mokyklose surengs informacinę akciją, kuri primins studentams, kokią informaciją semestro pradžioje studentams turi pateikti kiekvienas dėstytojas, rašoma LSAS pranešime...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Mokslo ir studijų reformos įstatymų paketas Seimui svarstyti bus pateiktas pavasario sesijos, kuri prasideda kovo 10 dieną, pradžioje...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Vilniaus universiteto studentų atstovybė (VU SA) žiemos sesijos laikotarpiu pirmą kartą Vilniaus universitete (VU) įgyvendino prevencinį projektą “Nenusirašinėk!”. Tokiu būdu VU SA, girdėdama studentų nusiskundimus dėl nesąžiningų vertinimų iš pirmų lūpų, skatina studentus pakeisti požiūrį į studijas bei aukštąjį mokslą.

Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga praneša, kad 2007 metų gruodžio pabaigoje startavo naujai sukurta internetinė svetainė www.paramastudentams.lt. Čia talpinama susisteminta informacija apie studentams paramą teikiančius Lietuvos bei užsienio fondus, organizacijas, verslo sektoriaus atstovus ir privačius asmenis...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Mokslo darbų reikšmingumą turi padėti nustatyti ne tik formalūs, bet ir alternatyvūs kriterijai, o juos įtvirtinti gali ir pačios aukštosios mokyklos, išaiškino Konstitucinis Teismas (KT)...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) reiškia susirūpinimą šalyje vykdoma investicijų politika. Studentų atstovai kritiškai vertina valdžios pasirenkamus prioritetus didžiausias biudžeto lėšas skirti Valdovų rūmų statyboms, biurokratinio aparato renovacijai, užuot reikiamą dėmesį skyrus gyvybiškai svarbioms švietimo ir mokslo sritims, rašoma LSS pranešime spaudai...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Plėtojant Lietuvos mokslo ir studijų teisinę bazę dar 1991 m. buvo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, kuris suformavo visai naujus akademinės veiklos savivaldos ir valstybinio reguliavimo teisinius pagrindus. Šis įstatymas nuosekliai jungė įvairiose institucijose vykdomus mokslinius tyrimus ir studijas į vieną sistemą, suteikdamas svarbiausius sistemos reguliavimo svertus Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei ir jos institucijoms: Švietimo ir mokslo ministerijai bei Mokslo ir studijų fondui... Nuorodos: Visas straipsnis.

Šiuo metu mokslininkų darbo galimybės Europoje ir jų darbo sąlygos neskatina jaunų vyrų ir moterų dirbti mokslinių tyrimų srityje. Todėl europarlamentarai siūlo sukurti bendrą darbo rinką mokslininkams, skatinti jų mobilumą ir geriau apsaugoti intelektinę nuosavybę, rašoma Europos Parlamento Spaudos tarnybos pranešime...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Švietimo ir mokslo ministerijos delegacija, vadovaujama švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės, sausio 24-25 d. vyksta į Minską, kur 2008 m. sausio 24 d. numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje pasirašymas...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Neseniai teko stebėti vienos padorios kompanijos diskusiją apie žiniasklaidą, kurią išprovokavo Rimvydo Valatkos interpretacijos Šventojo Rašto temomis. Turbūt nereikia ir aiškinti, kokią reakciją sukėlė itin laisvai traktuojamos Evangelijos scenos. Ir, kaip visada tokiais atvejais, nešvengta įvairiausių siūlymų. Aišku, dauguma jų prasidėjo priešdėliu ,,ne-“ ir jie mažiausiai domina. Daug įdomesnės toje diskusijoje pasirodė mintys apie naujo, solidaus laikraščio steigimą Lietuvoje, kuris tarsi ir turėtų būti atsvara nekokį įvaizdį turintiems šiandieniniams spaudos leidiniams. Iš tiesų, mintyse palinksėjau ir aš, o kodėl gi ne? Juolab, kad ne vienas protingas žmogus teigia, kad dalis visuomenės jaučia kokybiškos žiniasklaidos poreikį, kas tarsi ir garantuotų naujajam leidiniui ir skaitytojų, prenumeratorių būrelį. Čia aš suabejojau. Ar tikrai? Ar tikrai ta dalis visuomenės, kuri yra nepatenkinta lietuviškos žiniasklaidos kokybe, prenumeruotų ar bent jau nuolat pirktų kitokį laikraštį – laikraštį, kuriame nedominuotų nusikaltimai, intrigos, neaiškios paskirties straipsniai ir įtartinos naujienos, kuriame tilptų įvairūs požiūriai, paliekant skaitytojui teisę susidaryti savo nuomonę iš pateikiamų faktų ir profesionalios analizės, o ne primygtinai brukant redakcijos nuomonę?

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Ilgą laiką skirtingų pasaulėžiūrų politikai įrodinėjo, kad mokykla ir visa švietimo sistema turi orientuotis išskirtinai į rinkos poreikius. Metėte iššūkį šiai, regis, nepajudinamai „rinkos poreikių“ aksiomai, pareikšdamas, jog turime atsisakyti primityvios sampratos, jog „svarbiausias švietimo sistemos uždavinys yra darbo jėgos ugdymas“... Nuorodos: Visas straipsnis.

Vyriausybė nepritarė įstatymų projektams dėl aukštojo mokslo reformos ir aukštųjų mokyklų turto disponavimo ir grąžino juos tobulinti švietimo ir mokslo ministerijai. Pasak švietimo ir mokslo ministrės, daugiausia tai lėmė rektorių prieštaravimai tam, kad strateginius sprendimus turėtų priimti ne universiteto senatas, o iš socialinių partnerių sudaryta taryba, praneša LTV „Panorama“. Nuorodos: Visas straipsnis.

Darbo partijos frakcijos nariai susitiko su švietimo ir mokslo ministre Roma Žakaitiene. Susitikime kalbėta apie švietimo sistemos reformą, švietimo darbuotojų problemas, jų atlyginimus ir mokytojų profesijos prestižo smukimo priežastis, rašoma LR Seimo Darbo partijos frakcijos pranešime... Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva bus apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Pretendentus į LJMS apdovanojimus už geriausias 2007 metų disertacijas bus galima siūlyti iki vasario 15 d., o dviejų etapų vertinimo komisijų atrinkti laimėtojai bus pagerbti balandžio pabaigoje, minint Pasaulinę intelektinės nuosavybės dieną... Nuorodos: Visas straipsnis.

Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė įsakymu patvirtino naują „Švietimo darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą“, praneša Švietimo ir mokslo ministerija.

Nuorodos: Visas straipsnis.

Švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei akademinės bendruomenės atstovai įteikė kreipimąsi, kuriame yra išdėstyta Aukštojo mokslo reformos koncepcija, kurios nuostatas, anot kreipimosi autorių, tereikėtų įtvirtinti įstatymiškai. Šią koncepciją jos autoriai pristato kaip konstruktyvią ir praktiškai įgyvendinamą alternatyvą Švietimo ir mokslo ministerijos parengtam Aukštojo mokslo reformos projektui...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu žiniasklaidoje Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai pateikia klaidingą informaciją apie mokytojų atlyginimus, teigdami, kad nuo sausio pedagogams atlyginimai nedidėja 15 procentų. Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad tai yra netiesa, nes...

Nuorodos: Visas straipsnis.

“Praėjusių metų pabaigą ženklinę mokytojų streikai – tai ilgą laiką brendusios Lietuvos mokyklos krizės ženklai,” – rašoma Tėvynės Sąjungos (TS) pirmininko Andriaus Kubiliaus ir TS Prezidiumo pirmininko Manto Adomėno išplatintame straipsnyje...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti patvirtintos Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pagrindines ir vientisąsias studijas 2008 metais taisyklių bendrosios nuostatos suderintos su Švietimo ir mokslo ministerija...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje praneša, kad nuo 2008 m. Baltijos šalys taps lygiateisėmis Nordplus Bendrosios programos (angl.NordPlus Framework Programme) narėmis. Nordplus yra svarbiausia ir didžiausia Šiaurės šalių švietimo ir mokslo rėmimo programa, kurios metų biudžetą sudaro 64 mln. Danijos kronų (apie 30 mln. litų)...

Nuorodos: Visas straipsnis.

R.Žakaitienė susitiko su švietimo įstaigų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių asociacijų prezidentais ir tarybų nariais
Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė susitiko su švietimo įstaigų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių asociacijų prezidentais ir tarybų nariais. Per susitikimą buvo pristatytas 2008 metų švietimui skirtas biudžetas, Švietimo įstatymų pataisų projektas, kalbėta apie planuojamą įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą. Ministrė išsamiai atsakė į susirinkusiųjų klausimus...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Šiandien, gruodžio 19 dieną, Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriame keičiamas mokslo ir studijų institucijų vadovų, jų pavaduotojų, akademinių padalinių vadovų, pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų darbo apmokėjimo sąlygų aprašas, praneša LR Vyriausybės spaudos tarnyba...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Vyriausybė šiandien, gruodžio 19 dieną. patvirtino koeficientų, pagal kuriuos skaičiuojamas trečiosios studijų pakopos studentų stipendijos, padidinimą, praneša LR Vyriausybės spaudos tarnyba...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Jau ne kartą rašėme apie plagijavimo virusą Lietuvos moksle. Deja, labiausiai pasigedome Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslų akademijos bei Lietuvos mokslo tarybos tikro susirūpinimo kovoti su šiuo virusu. Tiek daug pastaruoju metu kalbėta apie dėmesį akademinio gyvenimo kokybei, mokslo prestižo didinimą, jog visos tos kalbos išpūtė tokį didelį muilo burbulą, pro kurį nesimato piktžolių, augančių panosėje, apie kurias nebereikia kalbėti – jas reikia rauti...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Nuo sausio 1 d. pedagoginių darbuotojų darbo užmokestis bus padidintas 15 proc. (t. y., 11,3 proc. – kaip ir kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams dėl bazinės mėnesinės algos padidinimo ir 3,7 proc. – tik pedagoginiams darbuotojams), o nuo rugsėjo - dar 14,5 proc., praneša LR Vyriausybės spaudos tarnyba...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Prezidentas Valdas Adamkus kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydamas išaiškinti gegužę paskelbtą nutarimą dėl kriterijų mokslo darbų reikšmingumui nustatyti.

Nuorodos: Visas straipsnis.

Liberaldemokratai surinko reikiamą kiekį parašų norint pradėti nepasitikėjimo procedūrą švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei.
Iniciatyvą parėmė 36 seimūnai, kurie parlamente priklauso valdančiajai mažumai oponuojančios frakcijoms - pačių liberaldemokratų, konservatorių, darbiečių, socialliberalų, Liberalų sąjūdžio ir mišrios Seimo narių grupės.

Nuorodos: Visas straipsnis.

Teatralizuotame koncerte Vilniuje ketvirtadienį vakare bus paskelbta Skaitymo metų pradžia.
Startą Skaitymo metams Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyksiančiame koncerte duos kultūros ministras Jonas Jučas, pranešė Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Pirmajame 2007/2008 mokslo metais Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdyje buvo patvirtintas VDU etikos kodeksas. Naująjį universiteto dokumentą pusmetį rengė speciali darbo grupė, į kurios sudėtį įėjo įvairių universiteto padalinių atstovai bei studentai...

Nuorodos: Visas straipsnis.

Švietimo ir mokslo ministerija praneša, kad šiandien, lapkričio 27 dieną, švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė dalyvavo seminare „Lyčių lygybė aukštajame moksle: ar lytis – lemiantis veiksnys?”.

Nuorodos: Visas straipsnis.

Visų pirma tiems, kurie iš jos tikisi išmelžti pinigų.
Nenutyla kalbos apie aukštojo mokslo reformą. Be abejonės, reikia sutvarkyti neakivaizdines ir vakarines studijas, atsakyti į klausimus: ar medikai gali rengti kalbininkus, technokratai - istorikus, ar dėstytojams būtina kvalifikacija. Ar visoms aukštosioms mokykloms galioja Lietuvos įstatymai? Tokių klausimų aibė. Tai teritoriniai klausimai ir jie spręstini.

Nuorodos: Visą straipsnį skaitykite Bernardinuose.