Vakar Seimas pradėjo svarstyti aukštojo mokslo reformą. Apie tai kalbamės su Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoju, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu. Mokslo ir studijų įstatymo projektas parengtas. Dėl vieno sutarė ir jo oponentai, ir šalininkai – pavėluotas, bet reikalingas. Kada ir kaip reforma bus praktiškai pradėta įgyvendinti? Tikėtina, kad dar balandžio mėnesį Seimas bus pasirengęs balsuoti už naująjį įstatymo projektą. Aukštojo mokslo reforma startuos iš karto jį priėmus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad visos sistemos reforma bus vykdoma kelerius metus. Nebus taip, kaip kartais sako oponentai, kad viskas iš karto. Jūsų manymu, kokie penki pagrindiniai Mokslo ir studijų įstatymo pokyčiai? Kas iš esmės bus kitaip, negu iki šiol? Pirma – keičiasi aukštųjų mokyklų teisinis statusas. Iš biudžetinių įstaigų per porą metų jos turėtų tapti viešosiomis įstaigomis, tai sustiprins jų autonomiją. Antra: šiek tiek keičiasi aukštųjų mokyklų valdymas. Jeigu šiuo metu veikiančios tarybos yra daugiau priežiūros institucijos, tai naujasis įstatymas tarybas įteisina kaip valdymo struktūrą. Ji formuojama iš akademinės bendruomenės atstovų, socialinių partnerių atstovų ir atsako už strateginius aukštosios mokyklos tikslus, jų įgyvendinimą. Taip pat aukštosios mokyklos tarybai priskiriama teisė rinkti rektorių arba direktorių. Trečia – keičiama aukštųjų mokyklų finansavimo tvarka: studentų pasirinkimas lems, kiek lėšų gaus aukštoji mokykla. Ne susitarus vadovams ir paskelbus Vyriausybei, ar jos įgaliotai institucijai, o pasikliaujant studentų pasirinkimu. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.