Sambūris „Patirtis“ ragina peržiūrėti mokslo ir studijų reformą | Lietuvos mokslininkų sąjunga
MOKSLASplius.lt

Sambūris „Patirtis“ ragina peržiūrėti mokslo ir studijų reformą

Visuomeninis sambūris „Patirtis“, jungiantis solidžius, didelę patirtį turinčius savo srities profesionalus, paskelbė kreipimąsi į aukščiausias pareigas valstybėje užimančius pareigūnus, kuriame pateikiama 2009 metais pradėtos įgyvendinti mokslo ir studijų reformos kritika. Skaitytojams siūlome visą kreipimosi tekstą. Jį pasirašė: Mokslo Akademijos narys habilituotas daktaras profesorius Jonas Kubilius, inžinierius Albinas Jasiūnas, Mokslo Akademijos narys habilituotas daktaras profesorius Zigmas Zinkevičius, Tarptautinės teatro akademijos akademikas, aktorius Donatas Banionis, kunigas Edmundas Paulionis, Lietuvos katalikų mokslo akademijos profesorius habilituotas daktaras Stasys Vaitiekūnas, profesorė habilituota daktarė Regina Merkienė, profesorius habilituotas daktaras Stasys Vėlyvis, gydytoja Liudvika Knizikevičienė, docentas Jonas Stankus, daktarė Marija Sereikienė, habilituotas daktaras Jonas Balžekas, žurnalistė Nijolė Baužytė, docentas Zigmas Urbonas, profesorius habilituotas daktaras Jonas Grigas.

Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, iš esmės pakitus valstybės sandarai ir politikai, jos piliečių nekilnojamojo turto nuosavybės pagrindams, ekonomikos, socialinio gyvenimo ir kultūros siekiams, neatidėliotinai reikėjo ir naujo, gerai apmąstyto ir viešai išdiskutuoto visų valstybės sričių plėtros ir reformų, iš jų ir mokslo bei studijų pertvarkos modeslio.

Tačiau, įsivyravus švytuoklinei, nuolat besikeičiančių ir viena kitą smerkiančių vyriausybių kadencinių programų politikai, visa šalies valdymo sistema, švelniai tariant, nuriedėjo senais, vis gilėjančių duobių lopymo ir asmeninio lobimo vieškeliais. Todėl nieko stebėtina, kad ir šalies aukštosios mokyklos, jų periferiniai filialai, kaip ir daugelis aukštesniųjų mokyklų, impulsyviai, besivaikydamos išsivysčiusių Vakarų valstybių tradicijų ir įvaizdžio, grandinine reakcija persitvarkė į valstybinius universitetus ir kolegijas. Seimas, laiku neįvertinęs šio nevaldomo, šaliai akivaizdžiai perteklinio proceso pasekmių, įtikėjęs tariamai magiška hipoteze, kad ,,rinka viską išspręs“, valstybės kilnumo ženklan dosniai laimino naujųjų universitetų statutus. Ir taip, trijų milijonų gyventojų šalyje pasididžiuojančiai susikūrė net 15 valstybinių universitetų ir akademijų bei aibė neuniversitetinių aukštųjų mokyklų, daugeliu atvejų dubliuojančių mokslo sritis, studijų programas ir specialybes.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.