Plėtojant Lietuvos mokslo ir studijų teisinę bazę dar 1991 m. buvo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, kuris suformavo visai naujus akademinės veiklos savivaldos ir valstybinio reguliavimo teisinius pagrindus. Šis įstatymas nuosekliai jungė įvairiose institucijose vykdomus mokslinius tyrimus ir studijas į vieną sistemą, suteikdamas svarbiausius sistemos reguliavimo svertus Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei ir jos institucijoms: Švietimo ir mokslo ministerijai bei Mokslo ir studijų fondui...
Nuorodos: Visas straipsnis.
Šiuo straipsneliu tikrai
Šiuo straipsneliu tikrai neturėjau ketinimo ryškinti kartų prieštaravimus akademinėje benruomenėje. Mano galva, jaunimo iniciatyvos ir jų dėka vykstantis natūralus atsinaujinimo procesas yra suprantamas ir reikalingas. Mane tik jaudina stiprėjantis atskirų įtakos grupių manipuliavimas jaunąja karta. Toks manipuliavimas, ypatingai panaudojant valdžios ir pinigų svertus, mano vertinimu, yra ne tik žalingas, bet ir nusikalstamas.
Mokslo polotikoje išryškėjo tendencija visas reformas vykdyti be mokslininkų ir dėstytojų organizacijų dalyvavimo. LMT reforma yra akivaizdus pavyzdys. Penktadienį KTU vyko Aukštojo mokslo kokybės forumo steigiamoji konferencija. Jo steigėjai taip pat įsivaizduoja aukštojo mokslo kokybės gerinimą be dėstytojų ir mokslininkų dalyvavimo. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje organizuoajamas dar vienas valdininkų, verslininkų, studentų ir save išskirtinai gerais mokslininkais laikančių asmenų kryžiaus žygis prieš pilkąją eilinių docentų, dėstytojų lektorių masę. Visiems savo pavidalus, vardus ir lozungus nuolat keičiantiems reformatoriams laikas atsipeikėti - reformos be organizuotos akademinės bendruomenės dalyvavimo yra pasmerktos. Pasigirstančios idėjos reformas ir jų vykdytojus importuoti taip pat yra apgailėtina tautinės pilietinės savivokos deformacija.