Polemika dėl to, kaip pertvarkyti dabar egzistuojančią aukštojo mokslo sistemą, tęsiasi. Argumentus beria tiek reformos entuziastai, tiek jos kritikai. Viliamės, kad šie argumentai Bernardinai.lt skaitytojams padės geriau suprasti, ką siūlo reformos šalininkai, ir įvertinti, kiek tokie siūlymai priimtini. Šįsyk siūlome Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto docento Gailiaus Raškinio kritinius argumentus. Sutrumpintas teksto variantas buvo skelbtas dienraštyje "Lietuvos žinios". Dabartinėje diskusijoje dėl aukštojo mokslo reformos Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) savo poziciją remia tokia retorika: „Ar jums reikia kokybiškų studijų, ar ne?“, „Jūs prieš reformą ar už?“, „Geriau netobula reforma, negu jokios!“. Piliečiai, išdrįstantys kritikuoti siūlomą „reformą“, šios retorikos fone atrodo tikri reakcionieriai. Nepaisant to, kaip pilietis ir kaip dėstytojas, turintis darbo universitete patirtį, negaliu tylėti, matydamas, kad studijų kokybės klausimas „reformoje“ yra visiškai šalutinis. Atrodo, kad esminis reformos tikslas – įtvirtinti aukštajame moksle ideologinę liberalų partijos nuostatą, kuo daugiau viešo gyvenimo sričių padovanoti savo dievui, kurio vardas laisvoji rinka. „Reformatorių“ tikėjimas šiuo dievu toks stiprus, kad jie siūlo valstybei išsižadėti savo pareigos – formuoti Lietuvos intelekto potencialo strategiją. „Reformatoriai“ tiki, kad šį darbą atliks laisvoji rinka, apšviesdama abiturientų protus ir sąžines tokiu būdu, kad jų chaotiškai sunešti studijų „krepšeliai“ į universitetus ir studijų programas leis harmoningai skleistis ateities Lietuvos mokslui ir kultūrai. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.