Kitaip liežuvis neapsiverčia pavadinti Mokslo ir studijų įstatymo projekto XP-2905(2), kurį pateikė Seimui svarstyti naujasis švietimo ir mokslo ministras. Kad mokslo ir studijų reforma būtina –mažai kas abejoja . Portale mokslas.lt pateikti argumentai, kodėl reikia šios reformos. Štai jie: Studentai, darbdaviai, akademinė visuomenė nepatenkinti studijų kokybe. Aukštųjų mokyklų tinklas pernelyg išskaidytas. Vienam studentui tenkantis finansavimas 2,5-3 kartus mažesnis negu vidutiniškai Europoje ir kitose pirmaujančiose pasaulio šalyse Silpnos studijų sąsajos su mokslu, o mokslo – su inovacijomis Nelankstus, neefektyvus aukštųjų mokyklų valdymas Neužtikrinta reali aukštųjų mokyklų autonomija Nepalanki demografinė perspektyva – per artimiausią dešimtmetį smarkiai mažės abiturientų skaičius Auga tarptautinė konkurencija, daug gabių abiturientų išvažiuoja studijuoti į užsienį Su šiais pastebėjimais reikia sutikti. Todėl dabar verta paanalizuoti kaipgi naujasis įstatymas sprendžia minėtas problemas. Visų pirma, ar svarstomas įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, kurios 42 str. sako: „Kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi. Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga.“ Pabrėžiu, remia, o ne valdo. Tuo tarpu naujajame įstatyme įvestas net specialus skyrius pavadintas „Mokslo ir studijų valdymas“, kuriame smarkiai apribota universitetų autonomija ir netgi siūloma speciali institucija – Seimo skiriamas Akademinės etikos ir procedūrų įgaliotinis (19 str.). Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.