2009 m. gruodžio 31 d. 23 val. buvo išjungta Ignalinos atominė elektrinė. Apie tai žinojo visi, tam buvo rengiamasi iš anksto ir daug diskutuojama. Bet mažai kas žino, kad beveik tuo pat metu Lietuvoje įvyko dar vienas ne ką menkesnis išjungimas. Nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo atjungta didelė dalis Lietuvos mokslo: įgyvendinant neapgalvotai parengtą ir skubotai priimtą Mokslo ir studijų įstatymą (MSĮ) visi buvę valstybiniai mokslo institutai ir universitetų mokslo institutai yra drastiškai reformuojami arba visai panaikinami.

Pagrindinis reformos šūkis: optimizuoti mokslo institutų tinklą ir kelti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) darbų kokybę. Reformos kryptį nurodo naujasis MSĮ, kuris numato, kad Lietuvoje yra tik valstybiniai mokslinių tyrimų institutai (VMTI). Tikroji reformos išraiška yra labai smarkiai sumažintas biudžetinis finansavimas ir beveik visiškas institutų atskyrimas nuo Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigų. Universitetų biudžetinis finansavimas 2010 m. sumažėjo palyginti su 2009 m. 13 procentų, o VMTI – 32 proc. Iš šiuo metu patvirtintų kvietimų slėnių projektams skirtų 831,2 mln. Lt universitetai gavo 742,4 mln. Lt, o VMTI - 88,8 mln. Lt, iš Nacionalinių kompleksinių programų projektų visus 95,3 mln. Lt gavo universitetai. Tiesa, kai kuriuose projektuose VMTI yra partneriai, tačiau projektų finansai ir valdymas yra universitetų rankose.

Na ir gerai, gali pasakyti skeptikai, taip jiems ir reikia, bent vienoje srityje šiek tiek sutaupysime, nes tie mokslininkai nieko gero nenuveikė, tik be perstojo naudojo biudžeto lėšas. Iš dalies galima su tuo ir sutikti. Ką gi naudingo Lietuvai padarė mokslininkai? Ko iš jų reikalavo valdžia, tą ir padarė. Kadangi labiausiai buvo vertinami moksliniai straipsniai, ir ypač tie, kurie buvo publikuojami aukšto lygio tarptautiniuose mokslo žurnaluose, turinčiuose didelį cituojamumo rodiklį (Impact factor, sudaromą pagal JAV mokslinės informacijos instituto ISI duomenis), tai mokslininkai stengėsi kuo daugiau jų publikuoti. O tai nėra lengvas uždavinys, nes konkurencija moksle nuolat auga. Tačiau Lietuvos mokslininkų publikacijų skaičius tuose žurnaluose nuolat auga ir ypač daug išaugo per pastaruosius trejus metus. Pagal publikacijų skaičių prestižiniuose žurnaluose vienam mokslininkui institutų mokslininkai šiek tiek lenkė universitetų mokslininkus. Jei valdžia būtų reikalavusi mažiau straipsnių, bet daugiau patentų, naujų technologijų, sukurtų prototipų, tai mokslininkai neabejotinai būtų įvykdę ir tuos reikalavimus.