„Ateities imperijos yra proto imperijos“, – teigė V.Čerčilis. Globalus, greitai kintantis XXI a. kelia vis daugiau ekonominių iššūkių ne tik mažoms valstybėms, bet ir ištisiems regionams. J.Enriquezas, gyvybės mokslų projektų vadovas Harvarde, knygoje „Kai ateitis užvaldo mus“ statistika ir kitais rimtais argumentais įrodinėja, jog šiame šimtmetyje vyraus genomika, biotechnologijos bei robotechnika. Siūloma 2001 m. vasario 12 dieną laikyti tašku, padalijusiu epochas į dvi dalis: epochą prieš sukuriant žmogaus genų žemėlapį ir postgeninę erą. Kadangi pagrindinis ekonomikos klestėjimo variklis bus technologijos, mokslinis raštingumas, šalys, kurios lavina savo gyventojus ar persivilioja geriausius protus iš kitų kraštų, gali suklestėti. Tos, kurios beviltiškai atsilieka, gali ir nebeišlikti. Mat mokslas būtinas ne mokslininkams, o valstybei. Ką šioje kryžkelėje pasirinks Lietuva: toliau skurdins mokslą ir paliks po savęs nuostabius griuvėsius ar investuos į savo piliečius bei mokslo inovacijas?