Koks yra pagrindinis įvairių reformų ar įstatymų tikslas? Atspindėti visuomenės poreikius ir lūkesčius, sukuriant būtiną teisinį pagrindą susikaupusių problemų sprendimui ir brėžiant perspektyvą ateičiai, ar tiesiog įgyvendinti reformos bei įstatymų rengėjų interesus, viziją, jų ideologines nuostatas, nepaisant visuomenės požiūrio ir interesų? Atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas. Korupciniai įstatymai ir landos įstatymuose gimsta ne tik dėl politikų aplaidumo, bet neretai ir dėl asmeninių ar grupinių interesų, kuriuos įkūnija kai kurie politikai. Bet yra įstatymų, kurie lyg ir neturėtų sudaryti jokių landų. Vis dėlto ir čia politikai į visuomenės nuomonę nekreipia dėmesio. Tada gyvena mintimi, kad įgyvendina labai svarbią misiją, kurios naudos valstybei niekas kitas nesupranta, todėl ji turi būti įgyvendinta ir prieš visuomenės valią. Ankstesnė valdžia dialogo su visuomene praktiškai neturėjo. Nauja valdžia apie dialogą prabilo dar prieš sausio 16 dienos įvykius, tačiau jį ėmė plėtoti tik po riaušių prie Seimo. Vis dėlto, pavyzdžiui, žvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo svarstymą, kalbos apie valdžios Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.