Sekdamas diskusijas apie mokslo ir studijų įstatymo projektą, girdžiu daug kalbų apie aukštojo mokslo įstaigų valdymą, studijų finansavimą, studijų kokybės vertinimą. Verta pasakyti, jog visos jos savaip mėgina atsakyti į 1992 m. Konstitucijos menamą mįslę. Kas yra gerai besimokantis pilietis? Klausimas iš tiesų prilygsta antikiniam ginčui apie deivių grožį. Jis taip ir liko neišspręstas. Nepadėjo net Trojos karas. Beje ir šiandien vyrų paklausus apie moterų grožį, juos gelbsti tik diplomatija. Vyrų laimei, moterų galimybės priimti komplimentus yra begalinės. Lietuviškas ginčas apie gerai besimokantį pilietį ir jo garbei sunokintą valstybinį aukso obuolį (nemokamą mokslą) yra kur kas sunkesnis. Tai lemia ir obuolių (valstybės lėšų) stoka ir negailestingi obuoliautojų (arba gerai besimokančiųjų) atrankos reikalavimai. Konstitucinis teismas, kažkada pavedęs Seimui nustatyti gerai besimokančio piliečio standartą, įstatymų leidėjui pakišo neeilinį darbą. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.