Lietuvos Vyriausybė, sutarusi bendradarbiauti su tarptautine bendrove IBM, steigia naują bendrovę Lietuvos IBM tyrimų centras. Kaip numatyta trečiadienio Vyriausybės nutarime, šios įmonės įstatinis kapitalas bus 700 tūkst. Lt, kuriuos įneš Ūkio ir Švietimo bei mokslo ministerijos.

Numatoma, kad šis centras pasirašys bendradarbiavimo sutartis su bendrove „IBM Research”, kuriose bus nustatyti konkrečių projektų tikslai, planuojamos veiklos, mokslininkų dalyvavimo sąlygos.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Su aukštojo mokslo reforma atėjusi naujoji rektorių rinkimo tvarka kol kas primena rinkimų parodiją – jau antras rektorius į postą perrinktas vienbalsiai. Prieš savaitę vienbalsiai perrinkta ir kolegijos direktorė. Viena reformos autorių švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė didesnių ir stipresnių personalijų pokyčių tikisi ateityje. Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Vytauto Daujočio manymu, problema, kad į rektorių renkančias tarybas sustatomi savi žmonės.

Pagal naująją Mokslo ir studijų įstatyme nustatytą tvarką, rektorių renka nebe universiteto Senatas, o išorinė universiteto taryba, sudaryta iš švietimo ir mokslo ministro bei akademinės bendruomenės paskirtų narių. Rektoriai naujajai tvarkai priešinosi ir baiminosi prarasti autonomiją, o Švietimo ir mokslo ministerija įrodinėjo, kad taip didės universitetų atvirumas ir atskaitomybė visuomenei. Teigta, kad skaidrumo įneš rektoriaus rinkimas viešo konkurso būdu.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Mano kartai Tomas Venclova – legenda. Įstojome į Vilniaus universitetą šešiasdešimtaisiais, kai jau buvo išvaikyta garsioji Meilės Lukšienės, Vandos Zaborskaitės, Irenos Kostkevičiūtės literatūros katedra, klausydamiesi Jurgio Lebedžio, Donato Saukos, Adolfo Sprindžio paskaitų, pašnibždomis aptarinėjome šią legendą.

Berniukas ir tėvo biblioteka (turtinga, patys matydavome Antaną Venclovą su atliekamomis knygomis bukinistinių retenybių prikimštame antikvariate prie Visų šventų bažnyčios), jaunuolio ir tėvo konfliktas, jauno genijaus ir jį supančios aplinkos konfliktas, gandai apie ujimą ir persekiojimą – nuo visos šios maišto prieš santvarką, drąsos, vienišumo, neįvertinto ir persekiojamo talento dramos kvaito poezija pramuštos mūsų galvos, virė jaunas kraujas.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Žiniasklaida jau apšvietė korupcijos užkaborius, kuriuose vyko Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) organizuotas konkursas aukštųjų mokyklų reitingavimui. Tačiau iki pilno vaizdelio trūksta aiškumo, kokios yra reitingavimo sistemos ir koks čia turėtų būti valdžios institucijų vaidmuo.

Kas reitinguoja?

Reitingas lydi universitetus nuo pat jų atsiradimo pradžios. Karaliai vienus universitetus mylėjo ir globojo labiau nei kitus. Valstybė reitinguoja universitetus akredituodama arba neakredituodama universitetų ar jų atskirų studijų programų, skirdama biudžeto asignavimus, kurių dydis priklauso nuo universiteto veiklos apimties ir rezultatų kokybės.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Pasibaigus baigiamųjų darbų gynimui aukštosiose mokyklose, studentai, nesutinkantys su baigiamųjų darbų įvertinimu, atsiduria aklavietėje, nes kai kuriose aukštosiose mokyklose apeliacijos tiesiog nepriimamos ir nenagrinėjamos. Švietimo ir mokslo ministerija teisinasi negalinti kištis į autonomiškų universitetų reikalus ir gautus studentų skundus siunčia atgal – teisybės ieškančių jaunuolių mokykloms.

Klausimų dėl apeliacijų teikimo šiemet itin pagausėjo, - konstatuoja Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmonaitė. - Tai leidžia spręsti, jog studentai daug atsakingiau žiūri į baigiamųjų darbų rengimą bei tikisi būti tinkamai įvertinti“.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Šiemet akivaizdžiai daugėja abiturientų, ketinančių studijuoti užsienyje. Savo ateitį su studijomis svetur labiausiai sieja gabiausi jaunuoliai – geriausių mokyklų abiturientai, Lietuvos ir tarptautinių olimpiadų dalyviai. Ar Lietuva taps tik savo ateities eksportuotoja?

2009 m. emigracijos mastai Lietuvoje pasiekė naujas aukštumas. Vien oficialiai deklaravusių, kad išvyksta iš Lietuvos, padaugėjo nuo 17 tūkst. (2008 m.) iki 22 tūkstančių (2009 m.).

Nedeklaravusių emigrantų skaičius gali siekti dar pusę ar net daugiau užfiksuoto rodiklio. Remiantis statistika, apie 45 proc. visų oficialiai emigravusių iš Lietuvos buvo jauni žmonės – nuo 20 iki 35 metų amžiaus. Tačiau apie išvažiavimą į užsienį pradedama mąstyti dar mokyklos suole. Pastaraisiais metais vis daugėja moksleivių, planuojančių studijas ne Lietuvos, o užsienio aukštosiose mokyklose.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Universitetuose tarpsta akademinis nesąžiningumas, bakalauro, magistro darbų pirkimas. Tačiau už nesavarankišką darbą ir nusirašinėjimą aukštosios mokyklos studentų šalina vienetų vienetus. Sąžiningai studijuojantys jaunuoliai – kantriai tyli, o imituojantys mokymąsi – kovoja su... nepatikimais mokslo darbų pardavėjais, skelbdami jų duomenis specialiai sukurtame tinklalapyje mstats.eu.

Pasak duomenų bazės kūrėjų, per dieną konkrečiais magistro ar bakalauro darbų pardavėjais domisi ir jų duomenis svetainėje tikrina po 20-30 žmonių. Tačiau tai nereiškia, kad tik tiek naudojasi galimybe už pinigus pirkti mokslo darbus, nes minėta svetainė vis dar naujiena.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Vyriausybės parengta Darbo kodekso pataisa, leidžianti atleisti darbuotoją be įspėjimo su dviguba išeitine kompensacija, sudarytų sąlygas darbdaviams atsikratyti darbuotojų dėl bet kokios priežasties, darbuotojų nebūtų galima atleisti tik dėl lyties, rasės, tautybės, seksualinės orientacijos ir panašių pagrindų. Darbo teisės ekspertas Tomas Davulis sako, kad tokiu atveju atleidimo priežastimi gali tapti bet kas, kas nepatinka darbdaviui, nes būtų įtvirtinta tik jo valia.

Tuo tarpu Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigia, kad darbdaviai šia teise tikrai nesinaudotų ypač plačiai, nes jiems reiktų mokėti dvigubą išeitinę išmoką. Jos teigimu, tokia forma – atleidimas darbdavio valia - būtų taikomas pačioms aukščiausioms darbuotojų grandims, kai, pavyzdžiui, akcininkai keičia įmonės politiką.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemą turėtų kurti parlamentaro konservatoriaus Manto Adomėno įsteigtas Demokratinės politikos institutas (DPI), laimėjęs Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) skelbtą 2,5 mln. litų vertės konkursą.

Sutartį dėl nacionalinės aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos sukūrimo ir bandomojo reitingavimo atlikimo ŠMM, Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) bei DPI planuoja pasirašyti birželio viduryje.

"Idėjų konkurse, kurio tikslas - sukurti nacionalinę aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemą ir atlikti bandomąjį jos diegimą, paraiškas galėjo teikti asociacijos, viešosios įstaigos, aukštosios mokyklos, viešojo administravimo institucijos. Konkurse dalyvavo vienas dalyvis - t.y. tik DPI pateikė paraišką", - BNS teigė ŠMM Europos Sąjungos koordinavimo departamento ES paramos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Bukelevičiūtė, kuruojanti ES struktūrinių fondų nacionalinę studijų programą.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Studijų kokybės vertinimo centrui (SKVC) vadovaus ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Artūras Grebliauskas. Jis penktadienį vykusiame konkurse po testo ir pokalbio nurungė tris kandidatus.

Tai DELFI patvirtino Švietimo ir mokslo ministerijos Personalo skyriaus vedėja Onutė Kacevičienė. A. Grebliausko kandidatūrą savo įsakymu dar turės patvirtinti švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Norą varžytis dėl SKVC vadovo kėdės buvo pareiškę 10 kandidatų, tačiau vieni neatitiko keliamų reikalavimų, kiti pranešė į konkursą neatvyksiantys ar atsiėmė dokumentus.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Lietuvoje aukštasis mokslas turėtų būti mokamas, mat įgiję aukštojo mokslo diplomą uždirba maždaug dukart daugiau ir turi gerokai daugiau galimybių rasti darbą nei tokio diplomo neturintys. Ekonomistas Raimondas Kuodis klausia, kodėl žmonės, kurie gaus didžiulę naudą iš aukštojo mokslo, negalėtų susimokėti didžiosios dalies įmokų. Jo nuomone, iš bendrųjų mokesčių finansuojama aukštojo mokslo sistema – elito sąmokslas prieš likusią visuomenės dalį.

Apie tai R. Kuodis kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtuose Meilės Lukšienės skaitymuose, skirtuose švietimo strategijai atnaujinti.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Sėkminga aukštojo mokslo finansavimo reforma parodė, kad finansavimas krepšeliu gali būti veiksmingas – padidinti vartotojo dalyvavimą priimant sprendimą dėl biudžeto lėšų skirstymo, padidinti konkurenciją, gerinti paslaugos kokybę, optimizuoti paslaugos teikėjų tinklą.

Paslaugos finansavimas krepšeliu yra labai gera priemonė keisti jau šiandien viešai finansuojamas paslaugas, ypač tuomet, jei nesiekiama atsisakyti Konstitucinių nuostatų dėl „nemokamo“ paslaugos teikimo. Krepšelis tinkamas naudoti ten, kur valstybė įsipareigoja visiems ar aiškiai apibrėžtai grupei teikti finansavimą aiškiai paslaugai gauti. Krepšelio sistema sugalvota tam, kad būtų organizuotas privačiai gaunamų, bet viešai finansuojamų paslaugų arba prekių teikimas. Kitaip tariant, kai valstybė nori sumokėti už konkrečią asmenų gaunamą gėrybę.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Lietuvos neaplenkia masiškėjančio aukštojo mokslo tendencijos – per 8 metus kolegijų studentų skaičius išaugo 17 kartų, universitetų - 1,5 karto. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) jau ėmėsi reguliuoti studentų srautus – mažina valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose.

Tačiau, pasak prezidentės patarėjos Virginijos Būdienės, sunkmečiu svarbu, kad kuo daugiau jaunimo mokytųsi, todėl sprendimas mažinti valstybės finansuojamų studentų skaičių stojantiems į aukštąsias mokyklas – netinkamas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2000 m. iki 2008 m. kolegijų studentų skaičius išaugo net 17 kartų (nuo 3,5 iki 61 tūkst.), universitetų 1,5 karto (nuo 95 tūkst. iki 149 tūkst.). Profesinių mokyklų mokinių skaičius kito nedaug (nuo 47 tūkst. 2007 m. iki 49 tūkst.). Profesinių mokyklų mokinių skaičius Lietuvoje kito nedaug (2000 m. – 47 tūkst., 2007 m. – 43,9 tūkst.).

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Keli universitetai ryžosi iki 3 ir 3,5 metų trumpinti bakalauro studijas. DELFI žiniomis, pirmosios kregždės - Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU), Vilniaus Mykolo Romerio (MRU) universitetas ir Kauno technologijos universitetas (KTU) - rinktis ne 4 metų, o trumpesnes bakalauro programas pasiūlys jau šiųmetiniams abiturientams.

„Bandysime, kad nuo rudens jau būtų 3 metų bakalauro studijų programa“, - sakė VPU rektorius Algirdas Gaižutis. - Galvojame, kad Studijų vertinimo centro ekspertai mums pritars, nes turime gerai žinomą, kvalifikuotą, aktyvią profesūrą, kuriems pavyks neblogai sustyguoti darbą“.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Ilgai lauktos “Sodros” reformos pirmasis ir didžiausią sujudimą visuomenėje sukėlęs punktas skelbia – nutolinti pensinį amžių iki 65 m. Pateikiami du argumentai. Pirma, net turtingos šalys turi vėlyvesnį pensinį amžių. Antra, visuomenė senėja, nebepajėgiame finansuoti pensijų augančiai senolių kartai.

Ar tikrai taip? Kadangi jau daug prišnekėta vien tik kartojant tuos argumentus, bet be faktų, šiame straipsnelyje darykime atvirkščiai. Ne per daug svarstydami, pažvelkime į visuomenių senėjimą ir pensijų finansavimą apibūdinančius skaičius.

1.Demografiniai ir ekonominio aktyvumo duomenys nerodo, kad lietuviai dirba per trumpai, o pensija džiaugiasi ilgai

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Dabartinė valdžia netiki valstybės galia ir tuo, jog viešas sektorius gali pagelbėti privačiam verslui. Dėl šios priežasties kenčia verslininkai, kuriems valstybė ne padeda, o nuodija gyvenimą, kenčia ir piliečiai, mat jie negali džiaugtis tinkamos kokybės viešosiomis gėrybėmis – aukštuoju mokslu, sveikatos paslaugomis ar socialine apsauga. Tokios nuomonės apie dabartinės valdžios požiūrį į viešą sektorių laikosi Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Povilas Gylys, neslepiantis, jog jam artimesnės socialdemokratų puoselėjamos vertybės, nei dešiniųjų nuostatos.

„Dabartinė valdžia, tebūnie man atleista, pagal mąstymą yra individualistinė. Jie netiki valstybės vaidmeniu, kitaip sakant, jie nežino, kad viešasis sektorius gali padėti verslui. Jie yra neoliberalai“, - viešoje paskaitoje kalbėjo P. Gylys.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Sumažėjusios dirbančių pensininkų pensijos dėstytojus nuliūdino ir įskaudino, tačiau nuo darbo neatbaidė. Nors aukštųjų mokyklų atstovai teigia nepastebintys masinio dėstytojų išėjimo iš darbo, profsąjunga konstatuoja, kad dėstytojams, gaunantiems senatvės ir mokslininko pensijas, po pensijų sumažinimo dirbti nebeapsimoka.

„Jokių gūsių nėra, neigiamų ar teigiamų tendencijų nepastebėta, masiško dėstytojų išėjimo iš darbo nėra. Žmonėms reikia gyventi, jie laukia, kas čia bus“, - sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Personalo direkcijos direktorė Regina Žemkienė.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Nors dar praėjusių metų lapkritį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad aukštosios mokyklos tarybos galimos kaip priežiūros ir kontrolės, o ne valdymo institucijos, darbą baigusi premjero sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė tikina, kad Mokslo ir studijų įstatymas Konstitucijai neprieštarauja ir pagrindo jį keisti nėra.

Darbo grupė buvo įpareigota pateikti išvadas dėl KT išaiškinimų, susijusių su aukštųjų mokyklų autonomija ir valdymo reguliavimu. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, pateiktoje išvadoje teigiama, kad Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas aukštųjų mokyklų valdymo modelis, vadovaujantis KT išaiškinimu, nepažeidžia konstitucinės aukštųjų mokyklų autonomijos ir keisti galiojantį įstatymą pagrindo nėra.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė neturi politinės valios, todėl aukštojo mokslo problemas bando spręsti pagal principą „išsipjaukite patys“. Juokingiausia, kad tokioje situacijoje rimta grėsmė iškyla reikalingoms studijų programoms ir specifinėms mokykloms“, - DELFI teigė Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pirmininko Romualdo Ginevičiaus nuomone, dirbtinio aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo nereikia, nes universitetus „uždarys“ pats gyvenimas.

„Aukštųjų mokyklų likimas atiduotas į studentų rankas, tačiau dėl demografinės situacijos, didėjančio užsienio universitetų populiarumo greit nebebus ką mokyti“, - pripažįsta Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Institutų integravimas į universitetus sutelks mokslinį potencialą, dėl to Lietuvos universitetų tarptautiniuose reitinguose laukia šuolis. Tokios nuomonės laikosi švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Su tuo sutinka ir Vilniaus universiteto (VU) prorektorius Rimantas Juozas Lazutka. Tačiau, pasak jo, to galima sulaukti prie universitetų jungiant geriausius mokslo institutus, o ne tokius, su kuriais valdžia nežino ką daryti.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) teigimu, į universitetus nuo metų pradžios integruota 13 mokslo institutų. Termoizoliacijos institutas prijungtas prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Gyvulininkystės institutas ir Veterinarijos institutas – prie Lietuvos veterinarijos akademijos.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Pirmosios ES struktūrinių fondų lėšos mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti atitekės į Klaipėdos Jūrinį slėnį ir Vilniaus „Santaros“ bei „Saulėtekio“ slėnius. Ketvirtadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje pasirašytos pirmosios trys mokslo, studijų ir verslo slėnių sutartys dėl investicinių projektų finansavimo. Šiems projektams iš ES fondų skiriama 106 mln. Lt, praneša ministerija.

„Lietuva dar niekada neturėjo tokių palankių finansinių sąlygų plėtoti mokslo tyrimus, jų pagrindu kurti šiuolaikines technologijas, lemiančias ekonomikos pažangą ir žmonių gerovę, - sako švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius. - Steigiant mokslo, studijų ir verslo slėnius atliktas didžiulis parengiamasis darbas, kad investicijos būtų panaudotos skaidriai ir efektyviai. Visi projektai praėjo keleriopą ekspertų vertinimą ir buvo stabdomi, jeigu kildavo bent menkiausių abejonių dėl jų paruošimo kokybės ar numatomų pasiekti rezultatų.”

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Iš švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus pasiūlymo trauktis sulaukęs Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorius Eugenijus Stumbrys perspėja apie po 3 metų gatvėje galinčius atsidurti studentus. Pasak E. Stumbrio, tai atsitiks aukštosioms leidus vykdyti naujas studijų programas, prieš tai neatlikus programų vertinimo. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ramina, kad studijų programų vertinimas išliks, tik pagal naująją tvarką daugiau atsakomybės bus palikta pačiai aukštajai mokyklai.

E. Stumbriui nuostabą sukėlė naujovė studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše. Su SKVC esą nederintą pataisą savo parašu patvirtino G. Steponavičius. „Jame rašoma, kad „ketinamos vykdyti studijų programos iki 2011 m. sausio 1 d. akredituojamos be išorinio vertinimo procedūros“. Reiškia, kas ką nori, tas tą registruoja“, - DELFI sakė E. Stumbrys.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Prieš gresiantį atlyginimų mažėjimą protestuojančių pedagogų tūkstančius parašų surinkusi profesinė sąjunga rytoj švietimo ir mokslo ministrui kartu su jais įteiks ir naujametę dovanėlę – ausų krapštukus ir akinius. Šitaip mokytojai tikisi priversti ministrą juos išgirsti ir pamatyti. Teatralizuota protesto akcija – atsakas į ministro patvirtintą naują pedagogų darbo mokėjimo tvarką. Nuo kitų metų pradžios mokytojams įvedamos tarnybinių atlyginimų koeficientų minimalios ir maksimalios ribos.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Vyriausybė šios savaitės posėdyje planuoja priimti sprendimą likviduoti Ekonomikos institutą, veikusį bemaž 70 metų. Vyriausybės nutarimo projekte pažymima, kad Ekonomikos institutas yra nedidelė įstaiga ir negali atitikti valstybiniams mokslo institutams nustatytų reikalavimų, spręsti svarbių ir didelės apimties problemų.

Ekonomikos institute dirba 14 darbuotojų, iš jų 6 - puse etato. Pažymima, kad atleidžiamiems instituto darbuotojams 2010 metais reikės išmokėti beveik 200 tūkst. Lt įvairių išmokų.

Lietuvos mokslų akademijos, vykdančios Ekonomikos instituto steigėjo funkcijas, prezidiumas šių metų vasarą nutarė nutraukti Ekonomikos instituto veiklą ir įkurti Lietuvos ekonomikos mokslinių tyrimų institutą, tačiau naujo instituto steigimo galimybė numatoma svarstyti pagerėjus šalies finansinei situacijai.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Siekiant taupyti valstybės biudžeto lėšas nutarta nuo 2010 m. mokslininkams nebeskirti valstybės stipendijų. Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriame numatoma nuo kitų metų neberengti kasmetinio valstybės stipendijų mokslininkams konkurso. Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad per visuotinės dotacijos priemonę atsivėrus ES lėšoms mokslininkai galės pretenduoti į nepalyginamai didesnį finansavimą. Dar šiemet ir ateinančiais 2010 metais Lietuvos mokslininkų projektams finansuoti atsiveria 40 mln. litų Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos šaltinis. Iki 2013 m. per struktūrinių fondų vykdomą visuotinės dotacijos priemonę atskirų mokslininkų ir jų grupių pateiktiems projektams bus paskirstyta daugiau nei 120 mln. litų, iš kurių – 8 mln. litų Lietuvos biudžeto lėšų. Nuorodos: Visas pranešimas portale Delfi.

Lietuva išlieka šalimi, kurioje užsieniečių doktorantų – mažuma. Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas Eugenijus Butkus prognozuoja, kad doktorantų iš Vakarų šalių artimiausiu metu vargiai galime tikėtis, tačiau atvykstančiųjų iš trečiųjų šalių galime sulaukti nemažai. Pasak Vilniaus universiteto (VU) tarptautinių reikalų prorektoriaus Rimanto Vaitkaus, nuo Vakarų universitetų ypač skiriamės, kad nepritraukiame doktorantų iš užsienio. Pasak jo, nors gaunamos krūvos paraiškų iš norinčiųjų atvykti studijuoti doktorantūros į VU, jiems nieko pasiūlyti negalima. „Mes sakome – mokėk dvidešimt kelis tūkstančius litų, tokiu atveju galėsi būti doktorantu. Kodėl jis pas mus eis, jei nuvažiuos į Švediją, gaus stipendiją, tegul ir nedidelę, bet pakankamai normalią, kad galėtų išgyventi ir dar susitaupyti bei po Europą paskraidyti?“, - kalbėjo R. Vaitkus. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

„Išsigimstanti“ socialinio draudimo politika. Šį pasisakymą parengti mane išprovokavo pastaruosius dvejus metus vykdomos vyriausybių socialinės apsaugos reformos bei paskutiniais mėnesiais vykstančios viešos diskusijos dėl socialinio draudimo fondo besikaupiančių skolų. Kadangi dauguma dabartinės valdžios priimamų sprendimų pasekmių ir didžiulės apimties skolinimaisi gula ant mano asmeniškai ir ant mano vaikų bei vaikaičių pečių, todėl negaliu likti abejinga. Be to, man mažinamas docento atlyginimas (liko be atskaičiuotų mokesčių 1836,59 Lt) ir didinamas darbo krūvis, reikalaujant vis geresnės kokybės, reiškia, kad aš vis sunkiau turiu dirbti, didesniam stresui veikiant, o didelę savo uždirbtų pajamų dalį atiduodu kažkam kitam. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Medicinos studijas Kauno medicinos universitete (KMU) jau renkasi ir švedai, kur kas anksčiau jas atrado atvykėliai iš Libano ir Izraelio. Nors Lietuva šiuo metu negali pasiūlyti daug užsieniečiams patrauklių studijų programų, Vilniaus universiteto (VU) tarptautinių reikalų prorektoriaus Rimanto Vaitkaus nuomone, studentai iš užsienio - Lietuvos aukštųjų mokyklų išgyvenimo klausimas. „Užsienio studentai - mūsų išgyvenimo klausimas. Jei artimiausią dešimtmetį nepasisuksime į užsienio studentus, didelė dalis mūsų darbuotojų bus priversti išeiti iš darbo“, - įsitikinęs R. Vaitkus. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Aukštųjų mokyklų nenoras, kad jų valdymą ir rektoriaus rinkimą iš Senato perimtų iš visuomenės atstovų sudarytos aukštosios mokyklos tarybos, gali būti išgirstas. Joms vilties suteikė praėjusios savaitės Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas dėl aukštųjų mokyklų autonomijos, pagal kurį tarybos galimos kaip priežiūros ir kontrolės, o ne valdymo institucijos. Tačiau KT išaiškinimas dar iki galo neaiškus nei aukštosioms mokykloms, nei švietimo ir mokslo ministrui. Pagal reformą aukštajame moksle numatantį Mokslo ir studijų įstatymą, universitetų valdymas iš Senato atiduodamas iš visuomenės atstovų sudarytai aukštosios mokyklos tarybai. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Konservatorių-krikdemų ir liberalų vyriausybė atlieka nevykusį socialinį eksperimentą – aukštojo mokslo reformą. Akademinius studijų kriterijus išstumia pinigai, o gerokai išplautą visuomenės interesą nustelbia bankų interesas. Savo ruožtu studentai tampa naujos studijų sistemos įkaitas, mokėsiančiais iš savo kišenės už nesėkmingą reformą, kurios autoriai savo bandymų laboratorija pavertė visą Lietuvą. Taip DELFI tvirtino Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas Kęstutis Dubnikas. Jo nuomone, reformatorių sukurta sistema gyvuos geriausiu atveju tik porą metų.

 

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Kuriant integruotus mokslo, studijų ir verslo slėnius „mindžikuojama“, šiuo metu nematyti jokių faktinių slėnių kūrimo žingsnių, o Europos Sąjungos (ES) fondų slėniams skirtos lėšos stovi įšaldytos ir netgi „tirpsta“. Taip teigia švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais prezidentei patarianti Virginija Būdienė. Už slėnių kūrimą atsakingos Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Ūkio ministerija sako, kad procesas vyksta.

„Įtariu slėnių klinikinę mirtį, tačiau galbūt dar yra vilčių juos reanimuoti. Jei norime, kad ekonomikoje didėtų aukštos pridėtinės vertės verslo dalis, turime rasti būdų mokslo ir verslo sąveikai, - DELFI sakė V. Būdienė.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Šį pavasarį, kai Seimo Konstitucijos salėje buvo svarstomas naujo Mokslo ir studijų įstatymo projektas, politologas Antanas Kulakauskas, stebėdamasis mokslo ir studijų reformos vykdytojų beatodairiškumu, vaizdžiai apibūdino, kad jie jam primena raitelį be galvos. Tai buvo tarsi seno lietuviško frazeologizmo – nelėk, pametęs galvą - parafrazė.

Tikėjimas žirgu. Anot A. Kulakausko, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai pasirinko principą: svarbiausia pradėkime reformą, o po to pažiūrėsime, kas išeis. Tačiau šis aršiausių reformos šalininkų beatodairiškumas, manau, atsirado ne iš lengvabūdiško užsispyrimo, bet iš begalinio tikėjimo įvedamu „lėšos paskui studentą“ principu, – tikėjimo, kad studentiškų pasirinkimų suma paskatins reikiamus sistemos persitvarkymus, ir ilgainiui, veikiant rinkos mechanizmams, savaime užtikrins studijų kokybės augimą.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, atsakydamas į opozicijos interpeliaciją, pripažįsta, jog vykdant reformą buvo atlikta klaidų, tačiau reformą sako iš esmės esant sėkmingą. Ministras vertina, jog nepaisant, jo žodžiais, kai kurių nesklandumų, ir kurie bus taisomi, su užduotimi diegiant reformą susitvarkyta sėkmingai. "Reforma žengia pirmuosius žingsnius ir tęsis ne vienerius metus. Didelių permainų procese buvo identifikuota taisytinų dalykų. Yra ir toliau bus vykdoma nuolatinė reformos vyksmo analizė ir pasekmių stebėsena. Visa tai daro pertvarką valdomą ir prognozuojamą, lanksčiai reaguojant ir koreguojant išryškėjusius netobulumus", - atsakyme į interpeliaciją rašo ministras. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Šįmet aukštojo mokslo reforma studentų į užsienį neišvijo, tačiau Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Žaneta Savickienė mano, kad, laukdami reformos starto, studentai paprasčiausiai nespėjo paduoti dokumentų į užsienio aukštąsias. Jos teigimu, tikrieji išvykstančiųjų studijuoti svetur mastai paaiškės kitąmet. Įtarimus stiprina populiarėjantys tarptautiniai anglų kalbos egzaminai ir augantys norinčiųjų laimėti stipendijas studijoms užsienyje skaičiai. „Anksčiau rugsėjo, spalio mėnesiais skaitykla būdavo tuščia. O dabar pas mus tikrai labai daug lankytojų. Labai daug užklausimų atkeliauja elektroniniu paštu. Kasdien daug skambučių“, - aiškina Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Ž. Savickienė. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo, kad studentai, kurie, pasimokę valstybės finansuojamose vietose, studijas meta arba iš jų iškrenta dėl nepažangumo, valstybei pinigus už studijas turėtų grąžinti ne po pirmojo, o po antrojo ir vėlesnių semestrų. Dėl to dar turės apsispręsti Vyriausybė. Pagal pirminį ŠMM sumanymą buvo numatyta iš metusių studijas arba iškritusių iš aukštosios mokestį imti iškart. Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, po svarstymų nuspręsta pirmą semestrą palikti laisvą – už valstybės finansuojamas studijas reikalauti susimokėti tik po antro. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Keičiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų valdymui, universitetuose bus labiau girdimas visuomenės balsas. Nuo šiol universitetų veiklos gaires nustatinės ne tik akademikai, bet ir studentai, verslininkai, įvairių organizacijų atstovai. Manoma, jog tai ne tik pagerins universitetų darbą, bet ir pavers juos atviresniais bei konkurencingesniais. Tokių valdymo pokyčių įgyvendinimui prireiks ir naujų žinių bei įgūdžių. Tobulinant aukštųjų mokyklų valdymą, daugiau galių įgaus tarybos, papildytos vadinamais socialiniais partneriais. Specialistų teigimu, nors žmonių „iš išorės“ atėjimas į universitetų valdymą pagyvins jų veiklą, tačiau kartu atneš ir tam tikrų rūpesčių, susijusių su tarybų narių kompetencija. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui, nuolat tvirtinusiam, jog paskolų studijoms apmokėti palūkanos neviršys 5 proc., staiga paaiškėjo, „kad finansų rinkoje konjunktūra tokia nepalanki, kad palūkanos litais, šalia tokių palankių eurais, nors su valstybės garantija ir yra žemesnės nei rinkoje, bet vis tiek jų dydis svyruotų tarp 10-11 proc.“ Paaiškėjo tik tada, kai bankai tiksliai išvardijo palūkanų procentus. Kiekvienam, nors kiek pasidomėjusiam bankininkystės dalykais, buvo aišku, kad Lietuvos bankai pareikalaus tokių didelių palūkanų litais. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Šis posakis pastaruoju metu tampa vis populiaresnis akademinėje bendruomenėje. Ir atrodo tam yra pagrindo, nes universitetai surinko studentų – vieni mažiau, kiti daugiau. Ir atrodo, kad išankstinės prognozės apie staigią kai kurių universitetų, ypač regioninių, mirtį nepasiteisino. Kita vertus, džiūgauti rimto pagrindo vis dar nėra, nes „žaliava“ užpildysianti universitetų suolus rugsėjo pirmąją toli gražu ne pati geriausia. Net ir aukščiausios kvalifikacijos virėjas puikiai supranta, kad iš prastų produktų itin prašmatnaus patiekalo nepagaminsi. Ar „pagamins“ universitetai gerus specialistus? Klausimas, vertas itin vaisingų diskusijų ir rimtų politinių bei vadybinių sprendimų. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Faktą, kad apie 1800 valstybės finansuojamų vietų kolegijose liko neužimtos, Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis laiko „žiauriu valstybės prašovimu“. B. Burgio manymu, būtų teisinga, jei į universitetus eitų moksleiviai, turintys daug proto, išminties, erudicijos, o kolegijose studijuotų siekiantys savo profesija užsidirbti duonos kąsniui. B. Burgis prognozuoja, kad likusias laisvas kolegijų vietas užpildys turintys labai žemus balus. „Kolegijose skelbia, kad teikia aukštąjį išsilavinimą. Tai - dar vienas absurdas, kurio niekaip negaliu suprasti. Kodėl yra manoma, kad bet kuris žmogus gali įgyti aukštąjį išsilavinimą? Vadinkite mane rasistu arba homofobu, tačiau aš tvirtinu, kad ne bet kuris žmogus gali įgyti aukštąjį išsilavinimą“, - teigė gimnazijos vadovas. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Nerimsta aistros dėl taip vadinamos aukštojo mokslo reformos. Galima įvairiai galvoti, aišku viena, tokia reforma nei protinga, nei perspektyvi. Visų pirma todėl, kad ji vienpusiška. Nedidelė dalis Lietuvos jaunimo nuspręs ko išties reikia valstybei. Juokinga ir tiek. Žymus vadybos ekspertas Kazuo Inamori yra sakęs, kad „be apdairiai parengto plano ir kruopštaus pasiruošimo sėkmė neįmanoma“ (K.Inamori. Gyvenimo filosofija. Vilnius, 2006). Nors valdininkai teisinasi, kad reforma jau vykdoma antrą dešimtmetį, tačiau taip iš tiesų nėra. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Aukšti valstybės pareigūnai vienbalsiai tvirtina, kad socialinis eksperimentas – studentą paversti “galios centru”, kad nuo jo pasirinkimo ir atsinešamo krepšelio priklausytų aukštųjų mokyklų finansavimas - pasiteisino. Kadangi patys aukštojo mokslo reformos vykdytojai ją vadina eksperimentu, turime teisę analizuoti reformą kaip eksperimentą. Tokia analizė naudinga ir dar vienu požiūriu – kiekvienas mokslininkas žino, kad eksperimento kokybė tiksliai parodo eksperimentatoriaus kvalifikaciją. Eksperimentai su žmonėmis Eksperimentatoriai įvykdė eksperimentą su žmonėmis ir žada toliau jį tęsti. Gausybė istorijoje žinomų ir liūdnai pasibaigusių eksperimentų su žmonėmis ilgainiui suformavo socialinių tyrimų etiką, kurios privalo laikytis tyrėjai. Pagrindinis šios etikos reikalavimas – dalyvavimas turi būti savanoriškas. Kiekvienas eksperimento dalyvis, kuriam suteikiama visa informacija apie galimą riziką, laisvai renkasi dalyvauti ar ne. Akivaizdu, kad šio reikalavimo nebuvo paisoma. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Jau pirmieji šių metų priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatai parodė tai, ko ir buvo tikėtasi: daugelis mūsų universitetų nėra patrauklūs studentams ir nepajėgs išsilaikyti be specialių valstybės dotacijų. Didelė jų bėdų dalis yra susijusi su tuo, kad šie universitetai yra tiesiog per smulkūs – jiems trūksta mokslinio potencialo, galimybės manevruoti ištekliais, solidaus įvaizdžio šalies ir tarptautinėje aukštojo mokslo rinkoje. Šiandien turime padaryti tai, ko delsėme imtis beveik du dešimtmečius: sustambinti mūsų universitetus, padaryti juos matomus bent jau regiono, jeigu ne visos Europos mastu, ir atkurti pasitikėjimą Lietuvos aukštuoju mokslu tiek darbo rinkoje, tiek tarp būsimųjų studentų ir jų tėvų. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei nesuprantama, kad paskolų būsto renovavimui palūkanų norma siekia 3 proc., o valstybės ateities – studentų – paskoloms – apie 11 proc. Pasak prezidentės vyriausiosios patarėjos Virginijos Būdienės, D. Grybauskaitė pakartotinai primygtinai prašys Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijas kartu ieškoti būdų palankesnei paskolų sistemai sukurti, o jei nebus sugalvota, ką daryti, prezidentė galbūt siūlys valstybei skolintis ir dalį palūkanų padengti. Apie netęsimus pažadus D. Grybauskaitė švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui jau yra priminusi susitikime prieš savaitę. Prieš reformos startą G. Steponavičius žadėjo ne didesnes kaip 6 proc. palūkanas lengvatinėms studentų paskoloms, tačiau jau dabar aišku, kad paskolų palūkanų litais „lubos“ sieks 11,44 proc., eurais - 4,03 proc. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Ekonominis sunkmetis duoda peno mokslui - šalies universitetai džiaugiasi šįmet išaugusiais stojančiųjų į doktorantūrą srautais. Konkursai šįmet didesni dar ir dėl to, kad aukštosiose doktorantūros vietų sumažėjo. Kol universitetai skundžiasi mažinamu priimamų doktorantų skaičiumi, Lietuvos mokslo taryba jiems pataria labiau jaudintis dėl kokybės - esą dabar nemažai apgynusių disertacijas ne tik kad negali dėstyti, bet ir nesugeba atlikti tyrimų. Dar prieš porą metų universitetai pripažino į doktorantūrą priviliojantys jau ne pačius gabiausius studentus. Tuomet DELFI kalbinti specialistai teigė, kad situacija - krizės moksle pasekmė, o šalis greitai taps ne tik Europos, bet ir regiono atsilikėle. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Lietuvoje daugiau nei dešimtmetį diskutuojama apie aukštojo mokslo reformą. Tai darė filosofai, chemikai, inžinieriai, politologai, politikai.... Tačiau ekonomistų balso šiose diskusijose beveik negirdėti. Keista, nes aukštasis mokslas – viena ūkio šakų, teikiančių paslaugą, nors ir nepaprastą. Šiame straipsnyje analizuojama, kas atsitiko mūsų aukštajam mokslui, aptariami kai kurie su juo susiję mitai ir paradoksai, siūlomi nauji reformos būdai. Nė vienas iš Lietuvoje veikiančių universitetų nepatenka tarp 500 geriausių pasaulio universitetų. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Aukštosios mokyklos pamažu atskleidžia skaičius, kiek negavusiems studijų krepšelio reikės mokėti už mokamą studijų vietą. Aukštųjų prašomos kainos nelabai skiriasi nuo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) patvirtintų norminių studijų kainų, arba krepšelių dydžių, parodančių, kiek lėšų per metus reikia atitinkamos krypties studentui ugdyti. Mokamų studijų kainą turi nusistatyti pačios aukštosios mokyklos. Dalis aukštųjų nusistatė mažesnes kainas nei galėtų. Aukštoji mokykla už mokamas studijas gali prašyti ir daugiau, nei leidžia ŠMM patvirtintos krepšelio „lubos“. Mažiausią – 4031 Lt – studijų krepšelį - ŠMM numatė kai kuriems humanitariniams ir socialiniams mokslams. Ekspertų manymu, brangiausiai kainuoja paruošti pilotus ir muzikus (išskyrus muzikos mokytojus) – jų paruošimui valstybė per metus skiria iki 18854 Lt. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

eimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija prašo prezidento vetuoti Seimo priimtą Mokslo ir studijų įstatymą. Socialdemokratų įsitikinimu, priimtas Mokslo ir studijų įstatymas nepasieks deklaruojamo tikslo – aukštesnės studijų kokybės, kurios esą siekiama skatinant sveiką konkurenciją tarp universitetų. „Mūsų manymu, aukštasis mokslas dėl įstatymu įteisintų pakeitimų – t.y. „studijų krepšelių“ įvedimo – netaps kokybiškesniu. Krepšelių principo perkėlimas ir į privačias aukštąsias mokyklas sumažins mokslui skiriamas lėšas. Be to, geras moksleivis, puikiai išlaikęs valstybinius abitūros egzaminus, nebūtinai tampa geru studentu, tačiau labai iškeliama egzaminų reikšmė, skatinamas korepetitoriavimas, didėja įtampa tarp moksleivių ir jų tėvų, sumažėja mažesnių miestų ar kaimų vaikų galimybės studijuoti aukštosiose mokyklose“, – įsitikinęs Seimo LSDP frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Trečius metus rengiamame Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitinge pirmąsias tris vietas pasidalijo Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU) bei Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Šios aukštosios mokyklos dideliu skirtumu aplenkė kitas. Kaip ir ankstesniais metais, dviejų didžiausių šalies miestų mokymo įstaigos užėmė visą viršutinę sąrašo dalį – pirmąsias 7 vietas iš 14. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Ketvirtadienį Seimas žengė istorinį žingsnį – pritarė aukštojo mokslo reformos principus numatančiam Mokslo ir studijų įstatymui. Už keletą mėnesių Seime svarstytą dokumentą po aršių diskusijų ketvirtadienį balsavo 71, prieš pasisakė 29, susilaikė 5. Iš viso balsavo 105 parlamentarai. Mokslo ir studijų įstatyme numatyta valstybės parama gabiausiems moksleiviams. Geriausiai mokyklas baigę abiturientai gaus studijų krepšelį - 2009 m. tokių bus 21 tūkstantis: 11 tūkstančių universitetuose ir 10 tūkstančių kolegijose. Prieš balsavimą Seime virė diskusijos. Nuorodos: Visas straipsnis.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Vyriausybės pasiūlyta aukštojo mokslo reforma bus naudinga siekiant, kad Lietuvos ekonomika išeitų iš krizės. Tai Vyriausybės vadovas sakė antradienį komentuodamas Seime svarstomą aukštojo mokslo ir studijų reformą. "Turime vienintelį privalumą - tai žinias ir žinioms imli ekonomika turėtų būti svarbiausia mūsų atsigavimo ir išėjimo iš krizės kryptis", - Lietuvos radijui sakė A. Kubilius. Ministro pirmininko teigimu, norėdama konkuruoti tarptautinėse aukštojo mokslo rinkose, Lietuva pirmiausia turi išmokti konkuruoti viduje. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Ministrų kabinetas pritarė Saulėlydžio komisijos siūlymui pakeisti Valstybinio mokslo ir studijų fondo statusą. Tai turėtų būti institucija, atskaitinga nebe Vyriausybei, o Švietimo ir mokslo ministerijai. Ji taptų Valstybiniu studijų fondu. Kaip skelbia Vyriausybė, taip siekiama sustiprinti atsakomybę už valstybės politikos studijų srityje įgyvendinimą, centralizuoti mokslui skirtų lėšų valdymą ir panaikinti su mokslo bei technologijų programomis susijusių funkcijų dubliavimą. Valstybiniam studijų fondui būtų pavesta administruoti naujas finansavimo priemones studentams. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ne tik Seimo salėje įtikinėja parlamentarus balsuoti už jo parengtą aukštojo mokslo reformą, bet mėgina juos paveikti aplinkiniais keliais. Balandžio viduryje ministro atstovė spaudai Aistė Skaržinskaitė G.Steponavičiaus vardu kreipėsi į Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkę Reginą Narušienę ir užsienio lietuvių organizacijas, prašydama paremti šiuo metu Seime svarstomą Mokslo ir studijų įstatymo projektą. Užsienyje gyvenantiems lietuviams pasiūlytos ir konkrečios pozicijos pareiškimo formos. Jie raginami priimti rezoliucijas Seimo nariams nuo išeivijos organizacijų arba rašyti individualius laiškus Seimo nariams, arba pranešimus žiniasklaidai. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Ketvirtadienį Seimas apie keturias valandas svarstė aukštojo mokslo reformos principus numatančio Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Svarstymui užbaigti laiko neužteko ir du kartus pratęsus posėdį. Prie debatų aukštojo mokslo reformos tema Seimas grįš kitą savaitę. Bene daugiausia ketvirtadienio posėdyje diskutuota dėl universitetų valdymo ir rektorių rinkimų tvarkos kaitos. Vykdant reformą universitetų valdymą iš Senato ketinama atiduoti iš visuomenės atstovų sudarytai aukštosios mokyklos tarybai. Ji ne tik tvirtins universiteto viziją ir misiją, spręs dėl lėšų ir turto, bet ir nustatys rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką, rinks ir atleis iš pareigų aukštosios mokyklos rektorių. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) bendruomenė ketvirtadienį išplatino kreipimąsi visiems Seimo nariams prašydama nevykdyti reformos skubotai ir papildomai nagrinėti tokias temas kaip „krepšelių“ skyrimo tvarka, rotacija, aukštojo mokslo prieinamumas, universitetų valdymas bei kitos. Prieš ketvirtadienį pradedamą Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų svarstymą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, universiteto bendruomenė dar kartą pateikė pastabas dėl siūlomų pakeitimų ir skatino įvertinti realią situaciją bei galimas pasekmes. „Palaikome ir skatiname būtinybę reformuoti aukštąjį mokslą Lietuvoje. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Ką daryti, jei kai kurių aukštųjų mokyklų rektoriai uždirba tiek, lyg užimtų 5 etatus? Toks klausimas trečiadienį keltas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK). Po svarstymų nuspręsta, kad geriausia – viešumas, tad nuspręsta siūlyti aukštosioms mokykloms viešai skelbti tam tikrų pareigybių darbo užmokestį ir kitas pajamas. Kaip posėdyje kalbėjo konservatorius Mantas Adomėnas, nerimą kelia atsirandančios disproporcijos tarp aukštosiose mokyklose gaunamų atlyginimų – vienas žmogus skelbiasi atliekantis tiek užduočių, kiek nesugebėtų atlikti penki asmenys. Pasak M. Adomėno, tai krizės fone kelia teisėtą moralinį pasipiktinimą. Jis stebėjosi, kaip rektoriui, kuris vadovauja aukštajai mokyklai, gali likti laiko dalyvauti projektuose – esą praktiškai papildoma veikla jiems tik prirašoma. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Sekdamas diskusijas apie mokslo ir studijų įstatymo projektą, girdžiu daug kalbų apie aukštojo mokslo įstaigų valdymą, studijų finansavimą, studijų kokybės vertinimą. Verta pasakyti, jog visos jos savaip mėgina atsakyti į 1992 m. Konstitucijos menamą mįslę. Kas yra gerai besimokantis pilietis? Klausimas iš tiesų prilygsta antikiniam ginčui apie deivių grožį. Jis taip ir liko neišspręstas. Nepadėjo net Trojos karas. Beje ir šiandien vyrų paklausus apie moterų grožį, juos gelbsti tik diplomatija. Vyrų laimei, moterų galimybės priimti komplimentus yra begalinės. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Šią savaitę Seimas audringai grįžo prie aukštojo mokslo reformos svarstymo. Netyla ir aršių reformos kritikų balsai. Nuogąstaujama, kad naujosios reformos esą beatodairiškai diegiami rinkos dėsniai mokslui gali atnešti daugiau žalos, nei naudos: esą po panašios reformos Gruzijoje 2/3 visų finansinių krepšelių „nubėgo" į tris prestižines studijų programas – ekonomiką, vadybą ir teisę, pedagoginės pakraipos studijų programoms liko tik 0,7 proc., o medicinai – 4 proc. krepšelių. Vienos atkakliausių reformos kritikių, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių susivienijimų sąjungos (LAMPSS) pirmininkės, Klaipėdos universiteto docentė Astos Lapinskienės nuomone, ministerija, rengdama reformą, turėtų labiau įsiklausyti į oponentų argumentus. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymų komitetuose grįžo prie aukštojo mokslo reformos principus numatančio Mokslo ir studijų įstatymo svarstymo. Seimo posėdžių salėje skambėjo gąsdinimai, kad kuriamas elitinis sluoksnis, o pats įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Tuo tarpu reformos šalininkai klausė, ar drįsime eiti toliau, ar viskas bus palikta tolesnei stagnacijai. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis sakė, kad aukštojo mokslo lygį kelti reikia, tačiau priėmus įstatymo nuostatas šie tikslai pasiekti nebus. Esą priešingai – bus sukurta sistema, didinanti socialinę atskirtį, bus kuriamas elitinis sluoksnis. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Mokslo ir studijų įstatymo projektas, kurį baigė svarstyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, buvo rengiamas bene trejus metus, politinės partijos buvo pasirašiusios susitarimą dėl jo esmės, tad reta partija galės jo principų išsiginti. Taip jau atsitiko, kad Lietuvos mokslo ir studijų sistema yra labai decentralizuota, todėl centralizuotai siekiami pokyčiai reikalauja stiprios politinės valios, daug pastangų, energijos, lėšų. Regis, politinės valios kol kas yra, tad svarbu ja pasinaudoti ir reformas kuo greičiau pradėti. Kiekviena diena, prarandama vis dar nepriėmus „reforminio“ įstatymo yra demoralizuojanti sistemą, vis labiau verčia visuomenę abejoti valstybės biudžeto ir asmeninių investicijų į ją prasme, ir net ją niekinti, o abiturientus išvažiuoti svetur. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Nuo rugsėjo universitetams uždrausta priimti studentus į 7 prastos kokybės studijų programas. Taip, atsižvelgęs į Lietuvos ir užsienio ekspertų vertinimus, nusprendė Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC), minėtas programas akreditavęs ribojamai. SKVC vadovas Eugenijus Stumbrys pripažįsta, kad patikrinus visas šalies aukštąsias mokyklas, reikėtų uždaryti 10 -15 proc. jose veikiančių programų. Be to, Lietuvoje yra tokių studijų krypčių, kuriose reikėtų uždaryti visas siūlomas programas ir specialistus bent jau laikinai rengti užsienyje. Nuo rugsėjo Vilniaus dailės akademijai (VDA) uždrausta priimti studentus į architektūros ir paminklotvarkos, interjero architektūros ir kraštovaizdžio architektūros magistro programas. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Seniausia ir didžiausia Lietuvos aukštoji mokykla – Vilniaus universitetas – trečiadienį mini 430-ąsias steigimo metines.Tačiau universiteto vadovai pripažįsta, kad su dabartiniu biudžetu dar ilgai nepavyks pasiekti pasaulinių reitingų. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras 1579-ųjų balandžio 1-ąją išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII dar po pusmečio išleido bulę, patvirtinančią, kad jėzuitų kolegija pripažįstama universitetu. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Aukštojo mokslo reforma artėja prie svarstymo parlamente: kitą savaitę reformą įtvirtinantis įstatymas turėtų būti teikiamas plenariniame posėdyje, nes Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas baigė Mokslo ir studijų įstatymo projekto svarstymus. Mokslo ir studijų įstatymo projekte numatomas studijų finansavimo modelis, grįstas studijų krepšelio principu, aukštųjų mokyklų valdymo pokyčiais. Numatyta, kad į aukštųjų mokyklų tarybas jų bendruomenės ir ministras skirs po lygiai narių, dar dėl vieno nario susitars aukštoji mokykla su ministru. Numat Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Valstybės garantuojamų paskolų studentams palūkanos galėtų būti bent 4,5 proc. mažesnės nei komercinių bankų palūkanų norma ir dabar sudarytų apie 6,5 procento. Tokius preliminarius duomenis pirmadienį per spaudos konferenciją pateikė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Ministras pažymėjo, jog šie duomenys dar nėra galutiniai. Palūkanos - vienas iš derybų su bankais objektų. Tuo tarpu Lietuvos studentų sąjunga (LSS) yra pareiškusi, jog sutiktų su ne didesnėmis nei 6 proc. palūkanomis. Be to, LSS pažymi, kad studijų metu ir dvejus metus po baigimo už studentų prisiimtus įsipareigojimus palūkanos neturėtų būti skaičiuojamos. Studentų sąjunga norėtų, jog paskolos grąžinimo terminą būtų galima atidėti ir tuo atveju, kai mokslai tęsiami aukštesnėje studijų pakopoje. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prognozuoja, kad įgyvendinus aukštojo mokslo reformą beveik du kartus padaugės studentų, kuriems visiškai nereikės mokėti už mokslą, daugiausia valstybės finansuojamų studentų, kaip ir iki šiol, rinksis Vilniaus ir Kauno universitetus, o bendras aukštųjų mokyklų skaičius mažės. Tai prognozuojama pirmadienį pristatytoje reformos padarinių analizėje. Kaip pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, 2008 m. už studijas visiškai nemokėjo 12 tūkstančių pirmakursių, o 2009 m. tokių bus 21 tūkstantis. Būtent tiek skiriama vadinamųjų studijų krepšelių, kuriuos gaus geriausiai mokyklas baigę abiturientai. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

„Grįšime į 2007-uosius“ – šią frazę, primenančią filmų apie laiko mašinas siužetus, pastaruoju metu pamėgo Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius. Gali būti, kad valdžia mėgina paguosti žmones: 2007-aisiais buvo ne taip ir blogai. Tačiau toks „raminimas“ ir klaidina: jokia laiko mašina nesugrąžins į poros metų senumo gerovę – taip ją drąsiai galime vadinti šiandien, kai daugybė ekonominių, finansinių ir kiekvieno asmens kišenei svarbių aplinkybių yra suprastėjusios bei toliau prastėja. Aplinkybės – jau kitokios „Visi turėsime perskaičiuoti savo gyvenimą, – ir tam tikra prasme laikas grįš atgal į 2007 metų pradžią“, – pirmomis kovo dienomis pareiškė premjeras, tuo sukeldamas nemenką šurmulį – tarsi dauguma iš mūsų savo gyvenimų dar neperskaičiavo. Be to, ką reiškia – grįžti į 2007-uosius? Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Ne žmogus turi tarnauti rinkai, o rinka turi tarnauti žmogui. Taip antradienį Europos Parlamente kalbėjo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Gordonas Brownas. Jis paragino ES atlikti esminį vaidmenį balandžio 2 d. Londone rengiamame Dvidešimtuko grupės (G20) šalių lyderių susitikime, skirtame pasaulio finansų sistemos pertvarkai. Kalbėdamas Strasbūre vykstančioje EP plenarinėje sesijoje, G. Brownas teigė: „Pasaulio ekonomikos sąranga plėtojosi – o ir buvo iškreipta – taip, kad ji prieštarauja toms vertybėms, kuriomis vadovaujamės kitose gyvenimo srityse. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Gerbiamas skaitytojau, šiuo straipsniu aš siekiu Jums parodyti ir pats įsitikinti, jog diskusija su, liaudiškai tariant, mūsų valdžia yra tikrai įmanoma. Jei neturite laiko ar noro skaityti visą straipsnį – o jis gana ilgas – perskaitykite paskutinę pastraipą. Ten rasite šiuo metu bandomos „prastumti“ švietimo reformos planą milžiniškas paskolas pakabinti po tik ką studijas baigusių jaunų žmonių kaklais galinčią pakeisti metodiką, kuri išspręstų ne tik lėšų švietimui trūkumo problemą, bet ir daugybę kitų. Nuomonių įvairovė skatina atsirasti teisingiausią sprendimą Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Valdančiųjų siūloma aukštojo mokslo reformą akademinę bendruomenę padalino į dvi stovyklas: vienų aukštųjų mokyklų vadovai paskelbė remiantys aukštojo mokslo reformą, kitų - visiškai su ja nesutinkantys. Vilniaus universitetui (VU) po aukštojo mokslo reformos gali tekti mažinti dėstytojų etatus, tačiau pačią reformą VU prorektorius Juozas Lazutka vertino palankiai. "Etatus gali teikti mažinti dėl to, kad galime nesurinkti studentų į kai kurias specialybes. Jeigu liks dabartinės studijų krepšelio nuostatos skirstymo pagal studijų sritis, tai kai kuriose valstybei reikalingose - fizinių, technologinių mokslų srityse - galime prarasti iki 40-50 proc. studentų, tai yra valstybės finansavimą, o studijų programos tos yra pakankamai brangios. (...)Tikėtis surinkti studentų, mokančių pilną studijų kainą - ne visai realu", - antradienį spaudos konferencijoje BNS sakė J.Lazutka. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Švietimo darbuotojai, studentai ir moksleiviai kitą antradienį rengiamoje protesto akcijoje ketina reikalauti švietimo ir mokslo ministro liberalo Gintaro Steponavičiaus atsistatydinimo. "Ministras akivaizdžiai neturi subtilesnės aukštojo mokslo sistemos pajautos. Manome, kad jis netinkamas valdyti šią sritį ir ją reformuoti. (...) Reikalausime, kad G.Steponavičius atsistatydintų arba kad būtų atleistas", - penktadienį per spaudos konferenciją sakė piliečių grupės "Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje" atstovas Nerijus Stasiulis. Vilniaus miesto savivaldybė neleido mitinguoti prie pat Seimo rūmų, tačiau penktadienį davė leidimą protestuoti valstybės žemėje - laukymėje tarp Seimo automobilių aikštelės ir degalinės "Statoil". Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Lietuvos aukštojo mokslo sistemą reformuoti tikrai reikia ir jau reikėjo bent prieš 10 metų – tai yra akivaizdu. Pasaulyje yra tik apie 200 valstybių, o geriausias Lietuvos universitetas pagal labiausiai žinomą Šanchajaus reitingą net nepatenka į pasaulio 500-uką ir Europos 100-uką. Taigi, tikrai reikia paskubėti. Tačiau skubėti reikia protingai. Prieš pradedant gvildenti Lietuvos reformatorių pasiūlymus ar lyginant juos su JAV ir kitų šalių patirtimi, norėčiau pradėti nuo šio straipsnio išvadų: 1. Esminiai reformos pakeitimai turėtų pradėti veikti nuo 2010, o ne nuo 2009 m. Dalis pakeitimų galėtų jau įsigalioti šiais metais, tačiau šiuo metu patys aukštojo mokslo reformatoriai dar nėra pakankamai pasiruošę. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Vykdoma aukštojo mokslo reforma numato revoliucijas ir paskolų srityje – Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) žada, kad paskolas su valstybės garantija galės gauti visų pakopų valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentai. Tačiau kol kas neaišku, kokie galimi palūkanų dydžiai . ŠMM tikina, kad tai paaiškės derantis su bankais. Pertvarkius paskolų sistemą ketinama teikti 4 rūšių paskolas: studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms padengti, dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis ir studijų įmokoms. Siūloma, kad paskolas garantuotų valstybė. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Mokslo studijų ir verslo slėnių kūrimas turėtų tapti naujosios ekonomikos kūrimo pagrindiniu prioritetu. „Kietas“ ekonomikos nusileidimas, finansinių sistemų spazmai kelia pagundą apraudoti smunkantį tradicinį ūkį, ieškoti kaltų, dejuoti dėl prarastų iliuzijų. Tik naudos iš tų raudų nedaug. Sunkmetis yra proga sutelkti pajėgas ateities link, mesti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos tarpžinybines ambicijas, mokslo ir studijų institucijų gynybines pozicijas ir susitelkti stiprinant naujų sprendimų, kurie išjudintų ūkį, kultūrą, visuomenę, tūnančią tradicinių statusų apkasuose, paieškas. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Premjeras Andrius Kubilius turi ambicijų mokslą ir studijas reorganizuoti taip, kad Lietuva netruktų išugdyti ir savąjį Nobelio premijos laureatą. Tuo tarpu rektoriai net Premjero siūlymą kviesti Nobelio premijos laureatus dėstyti Lietuvos universitetuose pavadino svajonėmis. "2011-aisiais sieksime laimėti Europos krepšinio čempionatą, o po to tikimės Nobelio premijos, - sakė premjeras ketvirtadienį Kauno technologijos universitete surengtoje konferencijoje "Lietuvos mokslas ir pramonė". Mokslas ir inovacijos konkurencingumui didinti". - Tokia ambicija ilgalaikėje perspektyvoje neturėtų gąsdinti, nes ji - viena iš visuomenės varomųjų jėgų. Tiesa, prieš tai derėtų išsikelti paprastesnius ir lengviau suprantamus tikslus". Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Aukštųjų mokyklų pedagogai pripažįsta, kad mokslo reforma būtina,tačiau siūlomi įstatymo pakeitimai, jų teigimu, esą greičiau numato ne pertvarką, o aukštojo mokslo griovimą. Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus, jau dabar dėl lėšų trūkumo fakultetams nurodyta daugiau kaip 10 proc. sumažinti darbo užmokesčio fondą, ribojamos komandiruotės, pirkimai. Priėmus naująjį įstatymą universitetus užguls dar didesnė finansinė našta, nes įvedus krepšelį,kuris keliaus paskui geriausius abiturientus, neaišku kiek lėšų rudenį ateis į aukštąsias mokyklas. Mažės ir pačių studentų skaičius. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Moksleiviai nepritaria aukštojo mokslo reforma diegiamai nuostatai, kad finansavimas būtų skirtas visam studijų laikotarpiui, ir baiminasi dėl universitetų nepriklausomybės. Lietuvos moksleivių parlamento (LMP) pirmininkas Simonas Stankus teigė, jog moksleiviai neabejoja, kad permainų Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje reikia, bet LMP negali tvirtai pritarti rengiamai aukštojo mokslo reformai dėl kelių jos nuostatų. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos neatsisakė minties rengti ilgalaikį streiką. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo prezidentė Asta Lapinskienė sako, kad šios protesto akcijos reikalavimai bus keliskart griežtesni nei planuota anksčiau. Pasak A. Lapinskienės, pritariančiųjų streikui parašų surinkta užtektinai, kad protesto akcija įvyktų. Tačiau, teigė ji, pasikeitus šalies valdžiai, iš esmės pasikeitė ir situacija aukštojo mokslo sistemoje, todėl keisis ir akademinės bendruomenės reikalavimai. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Opozicija baiminasi, jog aukštojo mokslo reforma baigsis universitetų turto privatizavimu. "Didelių abejonių kelia aukštųjų mokyklų pavertimas viešosiomis įstaigomis ir taryboms suteikimas ypatingų teisių valdant turtą, tai gali sudaryti sąlygas naujai privatizavimo bangai. Pakeitus valdymą ir suteikus ministro paskirtiems žmonėms teisę disponuoti turtu, bijau, kad po kurio laiko nebeliktų nei kokybės, nei turto", - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė opozicinės socialdemokratų frakcijos atstovas Juozas Olekas. Naujoji Mokslo ir studijų įstatymo redakcija, šiuo metu svarstoma Seime, numato, jog valstybinės aukštosios mokyklos būtų pertvarkomos į viešąsias įstaigas. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Padrikus naujojo premjero sprendimus, kurie įgavo antikrizinių veiksmų programos pavidalą lėmė mažiausiai trys grupės motyvų: politiniai, psichologiniai ir profesiniai. Dar tik besiformuojant Seime valdančiajai daugumai ant konservatorių lyderio galvos sužibo politinė karūna, kurioje buvo žodis „Gelbėtojas“. Teliko tik kiek įmanoma labiau dramatizuoti padėtį, kad niekam nekiltų abejonių, kad gelbėjimo operacija yra neišvengiama. Taigi politine situacija buvo pasinaudota gana sumaniai – visos dabartinės ir ateities problemos buvo suverstos buvusiajai socialdemokratų vyriausybei. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Vyriausybė trečiadienį nutarė lėtinti mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlyginimo didinimą, algas nuo kitų metų keliant ne 20 proc., kaip buvo numatyta ankstesnės Vyriausybės, bet vidutiniškai 5,6 procento. Vyriausybei priėmus nutarimą, mokslo ir studijų institucijų vadovų, jų pavaduotojų, akademinių padalinių vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atlyginimai nuo 2009 metų sausio 1-osios bus padidinti beveik keturis kartus mažiau nei žadėta anksčiau. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

50 aukštųjų mokyklų Lietuvoje – nenormalu, universitetų valdymą būtina atiduoti į tarybų rankas, o studijų įmokos turi didėti. Taip interviu DELFI sakė Lietuvoje viešėjęs žymus aukštojo mokslo ekspertas iš Didžiosios Britanijos Bahramas Bekhradnia. Aukštojo mokslo politikos institutui Oksforde vadovaujantis B. Bekhradnia mano, kad studijų prieinamumą užtikrins lengvai suteikiamų paskolų sistema. Visgi pasiekti geriausių Didžiosios Britanijos universitetų lygį, pasak jo, Lietuvai galimybių nėra.

- Esate susipažinęs su Lietuvos aukštojo mokslo aktualijomis. Kokias pagrindines sistemos bėdas išskirtumėte?

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Pagrindinę iniciatyvą dėl galimo vidinio universiteto persitvarkymo ir galbūt jungimosi su kitu universitetu siūloma suteikti aukštųjų mokyklų taryboms, Eltai sakė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. Naujoji švietimo ir mokslo viceministrė apie tai, kokių pokyčių aukštojo mokslo reforma žada universitetams ir jų bendruomenėms.

- Kokie bus pirmieji žingsniai įgyvendinant aukštojo mokslo reformą?

- Artimiausias tikslas mums - pateikti naująjį Mokslo ir studijų įstatymo projektą Seimui. Jame turėtų būti stipriau įtvirtinti reformų akcentai, neatsisakant to, ką jau padarė praėjusios kadencijos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Nekeisdami teisinės bazės, galime pajudėti tik kosmetiškai, tad reformos eiga labai priklausys nuo to, ar parlamentarai pritars įstatymo projektui.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

745 litų atlyginimas. Tiek „į rankas“ uždirba aukštąjį išsilavinimą turinti Klaipėdos universiteto koncertmeisterė Marina Daukantienė. Panašių istorijų buvo galima pasiklausyti žvarboką ketvirtadienį nuėjus prie Vyriausybės, kur poros valandų protesto akciją surengė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS). Pučiamųjų ir styginių muzikos katedroje dirbanti M. Daukantienė tikino, kad jos alga, „ant popieriaus“ siekianti 922 Lt, nesikeitė jau dešimtmetį. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Ubagai suvaromi į vieną krūvą. Taip trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje planus Vilniaus universiteto (VU) Istorijos bei Filologijos fakultetus sujungti į vieną pavadino istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas. Komitete planuota aptarti bendrą šalies universitetų fakultetų reorganizavimo galimybę, tačiau daugiausia dėmesio ir diskusijų sulaukė VU. VU tarptautinių reikalų prorektorius Rimantas Vaitkus aiškino, kad šiuo metu ieškoma optimalios VU struktūros. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Universitetų jungimas, nekokybiškų studijų programų peržiūrėjimas ir atsisakymas, universitetų valdymo modernizavimas juos atveriant visuomenei. Tokias pertvarkas aukštojo mokslo srityje numato Liberalų sąjūdžio kandidatas į švietimo ir mokslo ministrus Gintaras Steponavičius. Interviu DELFI G. Steponavičius sakė, kad valstybė privalo remti gerus ir motyvuotus studentus, o kitiems sudaryti palankias galimybes finansuoti studijas – pavyzdžiui, pasiimant valstybės remiamą paskolą. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Liberalų Sąjūdžio kandidatas į švietimo ir mokslo ministrus Gintaras Steponavičius sako, kad gerai besimokantys studentai, kaip numatyta Konstitucijoje, už studijas nemokės, o kiti norėdami studijuoti galės imti valstybės remiamas paskolas. Valstybė taip pat finansiškai turėtų remti aukštųjų mokyklų jungimąsi. Su tokiais planais G. Steponavičius antradienį supažindino po susitikimo su šalies vadovu Valdu Adamkumi. „Gerai besimokantiems studentams bus laiduojamas finansavimas ir vienas studentas gaus didesnę pinigų sumą – tas studentas, kuris yra motyvuotas, siekiantis rezultatų. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Spalio 7 dieną pirmą kartą šalyje įspėjamąjį streiką surengusios ir juo beveik nieko nepasiekusios aukštosios mokyklos rengiasi neterminuotam visuotiniam streikui. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkės Astos Lapinskienės teigimu, streikas turėtų vykti žiemą. Tuo tarpu Vyriausybė įgyvendina ankstesnius pažadus ir nuo sausio 20 proc. didina mokslininkų bei dėstytojų atlyginimų koeficientus. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Priėmus Aukštojo mokslo įstatymo pataisas dėl studijų įmokų atidėjimo pusmečiui, universitetai žlunga - jau trūksta lėšų dėstytojų atlyginimams mokėti, jų prašoma dirbti nemokamai. Vyriausybė, dalijusi pažadus išlaidas kompensuoti iš valstybės biudžeto, dabar siūlo universitetams skolintis patiems iš savęs. Šalį krečiant finansų krizei daug diskusijų sukėlusios ir skubotai priimtos įstatymo pataisos universitetams atsieis brangiai. Spalio pabaigoje pamatę milijonines skyles aukštųjų mokyklų biudžetuose, jų administracijų darbuotojai suka galvas, kur gauti lėšų etatinių ir samdomų darbuotojų atlyginimams, kaip padengti kitas būtinąsias išlaidas. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Ar tik ne per anksti Lietuvos politologai apsidžiaugė šių metų rinkimų rezultatais? Taip, Seime savo pajėgas padidino vadinamos tradicinės partijos, t.y. partijos, kurios skelbia klasikines ideologijas. Ar tai reiškia, kad socialdemokratinės politikos erą keičia krikščioniškoji demokratija? Deja, šiame Europos pakraštyje, kaip žinia, deklaracijos sau, o įsitikinimai ir veiksmai – sau. Kokia lietuviškos socialdemokratijos spalva? Susidomėję naujos valdžios sudarymu neskubėkime pamiršti, kad pasitraukianti partija buvo ir liko socialdemokratine tik jokios įtakos neturinčių partiečių galvose. Nuorodos: Visą straipsnį skaitykite portale Delfi.

Lietuvos visuomenininkai nepraranda vilčių, kad Nobelio premija vieną dieną atiteks ir lietuviui. Taikos Nobelis prognozuojamas Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui, perspektyvos sulaukti įvertinimo ekonomikos, medicinos, chemijos ir fizikos srityse vertinamos gana skeptiškai, o literatūros Nobelio premiją verčiausiais gauti vadinami Justinas Marcinkevičius ir Tomas Venclova. Nuorodos: Visą straipsnį skaitykite portale Delfi.

2008 m. spalio 7 bus įrašyta į Lietuvos istoriją - pirmą kartą šalyje įspėjamąjį streiką surengė aukštosios mokyklos. Akademinė bendruomenė ir aptarnaujantis personalas nerėkė ir nešėlo, o ramiai išsakė savo reikalavimus valdžiai. Streikininkai įspėjo – per mėnesį nesulaukus rezultatų, jie surengs neterminuotą streiką. Prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto Centrinių rūmų 10 val. ryto išsirikiavo dėstytojų, studentų ir kitų universiteto darbuotojų minia. Susirinkusieji į streiką kilo ant laiptų išsakyti savo reikalavimų. Iki 12 val. studentams nevyko paskaitos. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Antradienį streikuos aukštųjų mokyklų dėstytojai. Prispausti apgailėtinos finansinės padėties akademikai perspėja, kad šis streikas – tik pradžia. Tuo tarpu kalbinti profesoriai nesutaria, kas iš tiesų turėtų tapti bendruoju visuotinio akademikų streiko vardikliu. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS), subūręs 14 mokslo įstaigų profesinių sąjungų narius, skelbia, kad antradienį 10–12 valandomis universitetų dėstytojai išeis į savo fakultetų kiemus įspėjamajam streikui. Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai neįvykdžius akademikų keliamų reikalavimų, LAMPSS skelbia pasinaudosianti teise organizuoti visuotinį ilgalaikį aukštųjų mokyklų darbuotojų streiką, skelbiama LAMPSS pranešime. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi. Dokumentai: Tyrėjų atlyginimų studija.

Prieš du metus Seimo politinės partijos pakvietė Lietuvą į spektaklį „Kaip studentų pinigais užlopyti plyštantį aukštojo mokslo burbulą”. Per šį laikotarpį viename ar kitame vaidmenyje pasirodė daugybė personažų – politinės partijos, Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra, Švietimo ir mokslo ministerija, universitetų rektorių konferencija, Laisvosios rinkos institutas, kuris kartu organizavo ir viešųjų ryšių akciją šiam spektakliui. Prašant atskiriems personažams atskirus scenarijaus veiksmus rašė ir Konstitucinis Teismas (KT). Kol spektaklis buvo demonstruojamas tik valdžios scenoje, tai buvo smagi ir talentinga neišmanymo parodija su įvairiausiais prasminiais ir stilistiniais klodais. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Nemokamas aukštasis mokslas, didesni atlyginimai dėstytojams ir mokslo darbuotojams, „protų nutekėjimo“ stabdymas, pusę minimalios algos siekiančios stipendijos socialiai remtiniems studentams, aukštųjų mokyklų tarybos, studentų krepšelis, studijų programų auditas... Apie tokius sumanymus aukštojo mokslo sferoje rinkimų programose skelbia 4 populiariausios šalies partijos. Daugiausia sumanymų ir planų aukštajam mokslui pertvarkyti paruošė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ir socialdemokratai, kur kas mažiau – Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Kaune ketvirtadienį vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdyje nuskambėjo raginimai "paduoti į teismą valstybę", nes ši universitetams skiria maždaug pusę numatytų finansavimo lėšų. Tiesa, iš karto tokio kategoriško sprendimo rektoriai nepriėmė, bet sutiko, kad dėl geresnio finansavimo būtinai reikia atkakliau derėtis su Vyriausybe.
"Konstituciniam Teismui pareiškus savo nuomonę, kad už mokslą turi būti sumokėta visa suma, tikslinga kreiptis ir į teismą. Dabar, kai protest Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.