Tikėjimas žirgu. Anot A. Kulakausko, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai pasirinko principą: svarbiausia pradėkime reformą, o po to pažiūrėsime, kas išeis. Tačiau šis aršiausių reformos šalininkų beatodairiškumas, manau, atsirado ne iš lengvabūdiško užsispyrimo, bet iš begalinio tikėjimo įvedamu „lėšos paskui studentą“ principu, – tikėjimo, kad studentiškų pasirinkimų suma paskatins reikiamus sistemos persitvarkymus, ir ilgainiui, veikiant rinkos mechanizmams, savaime užtikrins studijų kokybės augimą.

Ar reikalinga raiteliui galva? Nesusikalbėjimas mokslo ir studijų reformos svarstymuose, manau, vyko dėl skirtingo pamatinio įsivaizdavimo – dėl to, ką mokslo ir studijų reformoje laikyti raitelio žirgu, o ką - raitelio galva. Jau tada buvo aišku, kad dabartinio švietimo ministro ir jo komandos nuomone, patys rinkos mechanizmai ir yra vienintelė tikroji raitelio galva (ir kitokios, anot jų, visai nereikia). O reformos kritikai joje matė tik raitelį be galvos – tik studentiško „krepšelio“ principą, tarsi žirgą, ant kurio begalvis raitelis keliaus nežinia kur.