Nerimsta aistros dėl taip vadinamos aukštojo mokslo reformos. Galima įvairiai galvoti, aišku viena, tokia reforma nei protinga, nei perspektyvi. Visų pirma todėl, kad ji vienpusiška. Nedidelė dalis Lietuvos jaunimo nuspręs ko išties reikia valstybei. Juokinga ir tiek. Žymus vadybos ekspertas Kazuo Inamori yra sakęs, kad „be apdairiai parengto plano ir kruopštaus pasiruošimo sėkmė neįmanoma“ (K.Inamori. Gyvenimo filosofija. Vilnius, 2006). Nors valdininkai teisinasi, kad reforma jau vykdoma antrą dešimtmetį, tačiau taip iš tiesų nėra. Visuotinai pripažinta, kad revoliucijos niekur neveda. Tik sistemingas ir nuoseklus darbas gali duoti reikiamų vaisių. Taip, reformą galima pavadinti itin drąsia. Tačiau toks staigus „posūkis“ sistemoje be atsargumo ir apdairumo yra tik eilinė beprotybė. Griauti lengva, o statyti...?! Kaip žinia, griovimas - destruktyvi veikla. Dabartinė aukštojo mokslo sistemos reforma iš pagrindų griauna pačią sistemą. Tam argumentų daugiau nei reikia. Teisus kolega V.Daujotis, teigdamas, kad tai eilinis valdžios eksperimentas su žmonėmis, be to, labai prastai atliekamas (DELFI, 2009-07-29). Nė viena save gerbianti valstybė neleidžia, kad nedidelė dalis abiturientų nuspręstų, ko reikia Lietuvai šiandien ir ko jai reiks ateityje. Tai ilgalaikės strategijos klausimai – sudėtingi ir gyvybiškai svarbūs Lietuvai. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.