Nors dar praėjusių metų lapkritį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad aukštosios mokyklos tarybos galimos kaip priežiūros ir kontrolės, o ne valdymo institucijos, darbą baigusi premjero sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė tikina, kad Mokslo ir studijų įstatymas Konstitucijai neprieštarauja ir pagrindo jį keisti nėra.

Darbo grupė buvo įpareigota pateikti išvadas dėl KT išaiškinimų, susijusių su aukštųjų mokyklų autonomija ir valdymo reguliavimu. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, pateiktoje išvadoje teigiama, kad Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas aukštųjų mokyklų valdymo modelis, vadovaujantis KT išaiškinimu, nepažeidžia konstitucinės aukštųjų mokyklų autonomijos ir keisti galiojantį įstatymą pagrindo nėra.

Kaip DELFI jau rašė, kad pagal reformą aukštajame moksle numatantį Mokslo ir studijų įstatymą, universitetų valdymas iš Senato atiduodamas iš visuomenės atstovų sudarytai aukštosios mokyklos tarybai. Ji ne tik tvirtina universiteto viziją ir misiją, sprendžia dėl lėšų ir turto, bet ir nustato rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką, renka ir atleidžia iš pareigų aukštosios mokyklos rektorių. Pagal įstatymą, didesnę tarybos narių dalį skiria ir atšaukia švietimo ir mokslo ministras, likusius deleguoja akademinė bendruomenė. Iki šiol universitetuose rektorių rinko jo pavaldiniai – Senato nariai.