Aukštųjų mokyklų nenoras, kad jų valdymą ir rektoriaus rinkimą iš Senato perimtų iš visuomenės atstovų sudarytos aukštosios mokyklos tarybos, gali būti išgirstas. Joms vilties suteikė praėjusios savaitės Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas dėl aukštųjų mokyklų autonomijos, pagal kurį tarybos galimos kaip priežiūros ir kontrolės, o ne valdymo institucijos. Tačiau KT išaiškinimas dar iki galo neaiškus nei aukštosioms mokykloms, nei švietimo ir mokslo ministrui. Pagal reformą aukštajame moksle numatantį Mokslo ir studijų įstatymą, universitetų valdymas iš Senato atiduodamas iš visuomenės atstovų sudarytai aukštosios mokyklos tarybai. Ji ne tik tvirtina universiteto viziją ir misiją, sprendžia dėl lėšų ir turto, bet ir nustato rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką, renka ir atleidžia iš pareigų aukštosios mokyklos rektorių. Pagal įstatymą, didesnę tarybos narių dalį skiria ir atšaukia švietimo ir mokslo ministras, likusius deleguoja akademinė bendruomenė. Iki šiol universitetuose rektorių rinko jo pavaldiniai – Senato nariai. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.